Aleksandro Stulginskio gyvenimo kelias - XX a. Lietuvos dramatiško likimo atspindys. A. Stulginskis - pirmasis konstitucinis Lietuvos prezidentas, aktyvus ir nuoseklus nepriklausomybininkas, kovotojas už Lietuvos žemių vientisumą, Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikėjas, Ūkininkų sąjungos vadovas, Skautų brolijos globėjas, ateitininkų Vytautų klubo garbės narys, ūkininkas, publicistas.
Aleksandras Stulginskis gimė dvaro kumečių šeimoje 1885 m. vasario 26 d. Raseinių apskrities Kaltinėnų valsčiuje. Jis buvo pagrandukas didelėje 12 vaikų šeimoje. Netrukus tėvai surado didesnį (20 ha) ūkį Bytaučiuose, netoli Kaltanėnų-Laukuvos vieškelio, o trims broliams tapus tikriems darbininkams, išsinuomojo 100 ha dydžio Pievininku dvarą.
Nors tėvai jaunystėje šeimoje bandė kalbėti lenkiškai, tačiau vaikai kalbėjo žemaitiškai, ir šeimoje lenkų kalba neįsigalėjo. Vaikai mokėsi skaityti žemaitiškai vienas nuo kito, ir Aleksandras eidamas septintus metus, jau skaitė namiškiams ir kaimynams lietuviškas knygutes. Tuo metu Kaltanėnų valsčiuje buvo tik viena mokykla, ir tėvas atidavė į ją vienintelį iš šeimos - Aleksandrą. Kartu su penkiasdešimčia vaikų jis pradėjo krimsti rusų kalbą, nes tuomet steigti lietuviškų mokyklų caro valdžia neleido.
Tačiau toliau mokytis tėvas neleido - trūko pinigų. 1900 m. mirė Aleksandro motina. Tačiau tuomet Aleksandras prisiminęs seserį Barborą, brolius Joną, Pranciškų ir Povilą, kurie gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dirbo Vestvilyje anglių kasyklose. Aleksandras paprašė brolių padėti baigti mokslą ir pažadėjo eiti į kunigus. Broliai atsiuntė pinigų ir A. Stulginskis 1901 m. pasirengia ir kitais metais pradeda mokytis Liepojos gimnazijoje.
Baigęs ketvirtąją klasę, gimnazistas jau turėjo teisę stoti į dvasinę seminariją. Ketveri metai seminarijoje greitai prabėgo, o A. Stulginskis vis galutinai neapsisprendė - priimti kunigo šventinimus ar likti pasauliečiu. Situaciją pakeitė kurso draugai, vieningai išrinkę A. Gavęs nukreipimą į Austrijos miestą Insbruką, A. Stulginskis mano ten studijuosiąs teologijos-filosofijos fakultete.
Kartu su kunigu M. Vaitkumi apsigyvena jėzuitų bendrabutyje ir studijuoja universitete. Tačiau baigiantis pirmiems metams A. Stulginskis pasirodo dar nepasirengęs kunigo pašaukimui. A. Stulginskis kurį laiką dėsto lietuvių kalbą Kauno berniukų gimnazijoje. Tačiau jį jau traukia ūkininkavimo reikalai, noras būti arčiau žmonių, todėl ryžtasi tapti agronomu. J. Tūbelio patartas, A. Gerai išmokęs vokiečių kalbą, puikių specialistų mokomas, A. Stulginskis siekia tobuliau įvaldyti gyvulininkystės žinias, manydamas, jog ši žemės ūkio šaka Lietuvoje gali būti svarbiausia.
1913 m., pavasarį gerai baigęs Halės žemės ūkio institutą, jis grįžta į Lietuvą. Tačiau gauti darbą čia jam, kaip lietuviui, pasirodė esą sunku. Juo labiau katalikui. Tačiau vykti dirbti į Rusiją, kurioje tokių specialistų reikėjo, A. Stulginskis nenorėjo. Tik Peterburge, sutikęs Dūmos atstovą M.Yčą, gauna protekciją, ir Kauno gubernatorius Veriovkinas 1913 m. balandžio 21 d. paskiria A. A.Stulginskis pasineria į savo profesijos reikalus, dirba agronomu.
Netrukus gauna „Vienybės“ savaitraščio redaktoriaus kunigo A. Aleknos pasiūlymą redaguoti mėnesinį priedą „Viensėdį“, skirtą žemės ūkiui. Redaguoja jį, skaito paskaitas ūkininkams gyvulių auginimo klausimais. Šią A. A. Stulginskis apsigyvena Vilniuje ir pamažu įsitraukia į lietuvių visuomeninę veiklą.
1915 m. rugsėjo 18d. į Vilnių įžengia vokiečių daliniai. Prasideda okupacinis rėžimas. Tačiau karo veiksmų padariniai vertė aktyvesnius lietuvius organizuoti pagalbą ir šalpą pabėgėliams ir kitaip nukentėjusiems žmonėms, suplūdusiems į Vilnių. Vokiečiai nepanaikino labdarybės, ir Lietuvių komitetas nukentėjusiems nuo karo šelpti tęsė savo veiklą. A. A. Stulginskis aplinkybių verčiamas, ėmėsi prezidento pareigų turėdamas 35 metus ir labai stengėsi sąžiningai jas atlikti.
M. Kuprevičius prisimena: „ Stulginskis savo prezidentines pareigas atliko, kaip buvo tikimasi, garbingai ir Lietuvai naudingai. Iš pašalio žiūrint atrodė, kad jis būtų gimęs tai vietai ir toms pareigoms. Be ne, jis visa darbu parėmė. Jis visa išstudijavo, visa išmoko, ko jam dar trūko. Gerai mokėjo tik vokiečių kalbą iš Vakarų Europos kalbų. Reprezentacijai ir lietuviškai kultūrai pademonstruoti to buvo maža. Jis gerai išmoko prancūzų ir anglų kalbas. Jis jautė turįs etiketo spragų. Pašalino ir jas teoretikėmis ir praktinėmis studijomis. Ir cilindras ant jo galvos stovėjo, ir frakas juto savo vietoj gulįs. Stulginskis visiems savo laikysena imponavo. Dideliu ponu rodytis jis nemėgo, bet kadangi tarp ponų Lietuvos labui jis laikė pareiga poniškumui pademonstruoti, jis tai atlikdavo gerai ir vykusiai. Jis buvo kiek šaltokas ir oficialus, nors mokėjo šnekėtis įvairiomis temomis“ - rašė M.
A. Stulginskis atidžiai studijavo visus Steigiamojo seimo raštus ir įstatymus. Pasirašydavo tik tada, kai tiksliai žinodavo kokia iš to bus nauda šaliai. Palikęs prezidentūrą, A. Stulginskis dar gyveno Kaune, dalyvavo seimo veikloje ir politikoje. Tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo, kai buvo išrinktas Seimo pirmininku, tas pareigas ėjo vos iki 1927 m. balandžio mėnesio. Įsigalint A. Smetonos autoriniam rėžimui, kuriam jis nepritarė, a.
Sunkus buvo A. Stulginskio gyvenimas stalinistų valdomoje Lietuvoje. Pirmosiomis masinių Lietuvos gyventojų deportacijų (1941 m.) dienomis jis su žmona išvežamas į Sibirą, kalinamas įvairiose stovyklose. Vėliau dirbo daugiausia šiltnamiuose. A. Stulginskis 1952 m. nubaudžiamas kalėti dar 25 metus, tačiau po J. 1956 m. sausio 16 d. Stulginskiams leidžiama atvykti į Lietuvą.
Kelias atgal buvo sunkus. Niekas nenorėjo matyti buvusio prezidento. Tik kažkada pas juos dirbusi siuvėja J. Ramuckaitė priėmė gyventi Stulginskius į mažą 6 kvadratinių metrų kambarėlį. Nereiklūs, tylūs žmonės kantriai kentė gimtinėje naują Golgotą. Vėliau įsidarbino Vytėnų sodininkystės bandymų stotyje darbininku, vėliau moksliniu bendradarbiu. Po kelerių metų darbo buvo priverstas išeiti į pensiją. A. Stulginskį nuolat persekiojo KGB - vertė rašyti prisiminimus apie prezidentą Antaną Smetoną. Kadangi Aleksandras Stulginskis žinojo, kad jo prisiminimai bus iškraipyti, atsisakė juos rašyti.
Vis dėlto antrasis Lietuvos prezidentas savo prisiminimus parašė, tik jie slaptai buvo išgabenti į JAV ir 1980 m. Aleksandro Stulginskio prezidentavimo laikotarpiu visose valstybės gyvenimo srityse buvo padėtas tvirtas pagrindas. Lietuva tuomet įgavo tarptautinį pripažinimą, priimta Konstitucija, prie Didžiosios Lietuvos prijungta Klaipėda ir dalis Mažosios Lietuvos, išleistas litas, įsteigtos aukštosios mokyklos ir kita.
Jo vadovaujamas Steigiamasis Seimas, kuriame daugumą turėjo krikščionių demokratų blokas, pradeda parlamentinės valstybės raidos kelią. Išrinktas pirmininku A. Stulginskis tiksliai savo kalboje formuluos politikos kryptį: „Pilietinių teisių ir pareigų pamatus padės mūsų valstybės Konstitucija. Ji turės būt perdėm demokratinga, kaip ir visas mūsų kraštas, jame šeimininkaus pati tauta per renkamuosius atstovus. Lietuva turės būti savo valstybės forma demokratinė respublika“.
Jis akcentuos ir įstatymų viršenybę valdžios struktūrose: „ nesivaduotų savo valia, bet griežtai laikytųsi nustatytų teisės normų“. Anot paties prezidento, nei žemė, nei pramonės ūkis negali apsieiti be tinkamų švietimo įstaigų, mokslas turi būt prieinamas ne tik didžiūnų rūmams, bet ir kaimų bakūžėms. K. Grinius, perimdamas iš A.Stulginskio prezidento pareigas, pripažino: „Lietuvos garbė yra pakelta viso pasaulio akyse“.
Aleksandro Stulginskio šeima
1920 metais Steigiamojo Seimo rinkimus laimėjo Aleksandro Stulginskio vadovaujamas Lietuvos krikščionių demokratų blokas. Įdomu pažymėti, kad A. Stulginskis tais pačiais metais su Ona Matulaityte sukūrė savo šeimą. Žmona visą gyvenimą buvo jo ištikima draugė ir sąjungininkė. 1922 metais spalio mėn. įvyko Pirmojo Seimo rinkimai. Daugiausiai balsų gavo Lietuvos krikščionių demokratų blokas.
Pagal jau patvirtintą Nuolatinę Lietuvos valstybės konstituciją - 1922 m. gruodžio mėn. 21 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentu absoliučia Seimo narių balsų dauguma išrenkamas Aleksandras Stulginskis. Jis tarė tokius priesaikos žodžius: Aš, Aleksandras Stulginskis, prisiekiu Visagaliui Dievui, Trejybėje vienam esančiam, visomis savo pajėgomis rūpintis Respublikos ir Tautos gerove, saugoti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Taip man, Dieve, padėk.
Aleksandras Stulginskis vedė pedagogę Oną Matulaitytę (1894-1962). Beveik lygiai po metų, 1921 m. balandžio 28 d. jiems gimė dukra Aldona (Juozevičienė).
Aldona Stulginskaitė-Juozevičienė
JAV gyvenanti Prezidento Aleksandro Stulginskio vienturtė dukra Aldona Stulginskaitė-Juozevičienė prieš kelias savaites paminėjo 100-ąjį gimtadienį. Balandžio 28 dieną Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio vienturtei dukrai Aldonai Stulginskaitei-Juozevičienei suėjo 100 metų. Ona Stulginskienė, dukra Aldona ir Prezidentas Aleksandras Stulginskis. Jokūbavo A. Prezidento dukros jubiliejaus proga Jokūbavo A. Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras pasodino 70 medelių. Jau ne vieną dešimtmetį bendraujanti su JAV gyvenančia Prezidento šeima, mokykla įvairiomis progomis siunčia sveikinimus.
„Ir jos sūnaus Jono klausėme, ar tikrai gali būti, kad jau šimtas, - šypsosi muziejaus vadovė Felicija Stramilaitė. - Tikrai su tokia meile sodinom, tuos medelius juk su delnais iš delniuko į delniuką perkėlėme. Prezidentas Aleksandras Stulginskis su šeima - dukra Aldona ir žmona Ona. Jokūbavo A.
„Dvidešimtmetė Aldona studijavo Kaune, kai 1941 m. birželio 14-osios rytą iš ponios Lastienės, pas kurią studijuodama gyveno, išgirdo, kad pradėjo vežti žmones. Paskambino į namus. Iš Jokūbavo centrinės dispečerinės sužinojo, kad tėvus jau išvežė. Kitą dieną Kauno geležinkelio stotyje mergina bėgiojo tarp vagonų tikėdamasi dar pamatyti tėvus, bet veltui.
Šį laišką Aldona saugo iki šiol, o kopiją, laikomą A. Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro muziejuje, Felicija parodė ir straipsnio autorei: „Šis paskutinis prieš tremtį tėvų perduotas laiškas Aldonai jos gyvenime jai tapo tarsi dvasiniu testamentu. „Atmink visur ir visada, kad esi katalikė ir lietuvė“, - rašė mama. O tėvas pridėjo: „Būk geras žmogus.“ Man atrodo, kad tai yra patys svarbiausi dalykai. Tad ta pagarba savo šaknims, lietuvių kalbos išsaugojimas ir perdavimas, pačios Aldonos taurumas rodo, kad tėvų perduotos vertybės, tie užrašyti palinkėjimai išsipildė su kaupu.
Juk rašomas laiškas buvo su baime, tėvai nežinojo, ar bepamatysiantys dukrą. Šio raštelio viršuje - atvirkščias Prezidento Aleksandro Stulginskio prierašas vienturtei dukrai. Tėvų laiškas Aldonai tapo viso gyvenimo dvasiniu testamentu. Beje, Aldona net norėjusi studijuoti lietuvių kalbos filologiją ir tapti mokytoja. Tačiau tėvas jai buvo pasakęs: „Jei būsi mokytoja, tai tave, kaip prezidento dukrą nugrūs į kokią provinciją ir sėdėsi ten“.
1944 m., dar spėjusi gauti lietuvišką mokslo baigimo diplomą ir ištekėti už kurso draugo Jono Juozevičiaus, A. „Išvažiavom pasikinkę arklius. Kartu su mumis - vyro brolis kunigas Juozevičius ir vienas jo draugas. Gyveno DP stovykloje (II pas. karo pabaigoje sąjungininkų suteiktas vardas Vakaruose atsidūrusiems asmenims, pabėgusiems iš gimtojo krašto) Augsburge, Vokietijoje. Čia pasaulį išvydo dukros Ramunė ir Jūratė. Sūnus Jonas gimė jau Amerikoje 1955 m. Į JAV Aldonos šeimą pasikvietė A.
Abi Čikagoje gyvenančios Aldonos dukterys tapo pedagogėmis - dr. Ramunė Račkauskienė ir Jūratė Norvilienė. O sūnus dr. Jonas Linas Juozevičius, kaip ir tėvai, pasirinko mediciną, dirba gydytoju reumatologu Madisone, Viskonsine. Septyni A.Stulginskio proanūkiai - Rita Račkauskaitė-Bieliauskienė, Jonas Račkauskas, Aras Norvilas, Venta Norvilaitė-Dawdell, Kovas Norvilas, Darius Norvilas ir Aura Juozevičiūtė - visi suaugę, įgiję profesijas.
„Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kažkaip susėdom su tuomečiu direktoriumi ir sugalvojom, kad reikia suteikti mokyklai Prezidento vardą. Jau suteikus vardą toliau domėdamasi istorija galiausiai gavau ponios Aldonos adresą JAV ir išsiunčiau pirmąjį laišką. Iš tiesų labai nustebau sulaukusi atsakymo. Taigi, kurį laiką mes bendravome laiškais.
O 1992 m. ponia Aldona parašė: „Gerai, atvažiuosiu“. Tai buvo liepa. Atsimenu, kad buvo labai karšta ir sausa. Taigi, mes čia visi - mokykla ir bendruomenė - buvome tokie susikaupę, kad „amerikietė“, Prezidento dukra atvyksta, ruošėmės labai. O ji atvažiavo niekam nieko nesakiusi ir nepatikslinusi. Man tik pasiskambino pranešti, kad jau atvyko, apsistojo Kaune pas savo draugę.
Jokūbavo mokykla-daugiafunkcis centras savo muziejuje saugo iš Prezidento Aleksandro Stulginskio dukters ir anūko Jono gautus atvirukus įvairių švenčių proga. „Iš tikrųjų labai kukli, labai paprasta, labai miela, tiesiog nesitikėjau, kad bus toks šiltas nuoširdus žmogus. Ir buvo tas jos tėvų dvaras nugriautas, ir parkas apleistas. Aš jau galvojau, ji atvažiuos su pretenzijomis. Gal mes ir patys iš po sovietmečio turėjome tokį įsivaizdavimą apie išeivijos lietuvius. Bet nieko, ne, tik labai maloniai, labai gražiai pasikalbėjom. Ji net pas mane į namus užėjo, atsigėrėme arbatos. Ji visko labai klausėsi, labai džiaugėsi. Paskui, susitikusi su direktoriumi, pamačiusi mokyklą, labai pasidžiaugė gražiai sutvarkyta įstaiga.
Apie Prezidento dukters pagalbą Jokūbavo A. Stulginskio mokyklai-daugiafunkciam centrui papasakojo raštinės vedėja Drąsuolė Jundienė: „Ji siuntė siuntinius su priemonėmis, atsiuntė ir kopijavimo popieriaus, ir pinigų kopijavimo aparatui. Paskui daug kartų ir jos sūnus Jonas, Prezidento anūkas, buvo atvažiavęs. Esame draugai, vadiname vieni kitus vardais, sveikiname su šventėmis. Jono paklausėme, kaip kalba su mama. Iš karto atsakė: „Lietuviškai. Ir kitos kalbos nėra“.
Tą ir norisi labiausiai pabrėžti, kad žmogus per visą gyvenimą sugebėjo išsaugoti tiek meilės Lietuvai. Juk bėgdami gal galvojo, kad liks visai paskutiniai lietuviai… Žmogui svarbiausia yra jo šaknys, žmogus be istorijos - kaip medis be šaknų. Jokūbavo A. Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro muziejaus vadovė Felicija Stramilaitė.
Būti Prezidento dukra nebuvo lengva. Mažajai Aldonai be kai kurių privalumų (kaip, pavyzdžiui, didžiulė žiemą įrengiama čiuožykla erdviame vidiniame Prezidentūros kieme), teko susitaikyti ir su vaiką itin liūdinančiomis ilgomis tėčio darbo valandomis. Tėčio politinė biografija įtakos turėjo ir kiek vėliau, renkantis galbūt ne visai tą, kurią labiausiai norėjosi, profesiją. O kur dar liūdnesni gyvenimo išbandymai: 1941 m. Tačiau matyt tėčio žemaitišką užsispyrėlišką būdą paveldėjusi Aldona po visų negandų įsitvirtino JAV, užaugino tris vaikus.
Aleksandras Stulginskis pasibaigus Prezidento kadencijai po 1927 m. pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos. 1941 m. sovietų valdžios buvo ištremtas į Sibirą. 1952 m. nuteistas kalėti 25 metus, bet po dviejų metų, po Stalino mirties, paleistas, o 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1969 m. rugsėjo 22 d. mirė Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse.
Panašus:
- Aleksandro Makedoniečio Gimimo Data ir Įspūdingi Gyvenimo Faktai, Kurių Dar Nežinojote!
- Aleksandro Makedoniečio Gimimo Data Ir Slaptieji Gyvenimo Faktai, Kurių Niekas Nežinojo!
- Atraskite Aleksandro Stulginskio gimimo datą ir įspūdingą gyvenimo istoriją!
- Nuo Iki Astrologija Pagal Gimimo Datą: Atrask Numerologijos ir Zodiako Paslaptis!
- Neįtikėtini Kūdikio Lyties Nustatymo Metodai: Nuo Liaudiškų Mitų Iki Modernios Medicinos Revoliucijos