Aleksandras Stulginskis gimė 1885 m. vasario 26 d. Kutalių kaime (dabar - Šilalės rajonas), miestelėno Domininko Valiuškos-Stulginskio ir jo pirmosios žmonos valstietės Marijonos (Vadeikaitės) šeimoje, susilaukusioje net keturiolikos vaikų.
Aleksandras Stulginskis buvo pats jauniausias, jis turėjo brolius Tadą (g. 1842), Karolį (1845-1856), Benediktą (g. 1862), Pranciškų (g. 1864), Joną (g. 1868), Povilą (1876), Leoną (1879), Kazimierą (1879-1958), seseris Gertrūdą (Čėsnienę, g. 1866), Oną (Astrauskienė-Zdanavičienę, g. 1868), Barborą (g. 1871), Prancišką (1873-1874). Dalis jų mirė dar vaikystėje, Jonas, Povilas, Kazimieras ir Barbora Stulginskiai emigravo į JAV, o Benediktas, Pranciškus, seserys Gertrūda ir Ona Stulginskiai sukūrę šeimas ūkininkavo Žemaitijoje.
Aleksandras Stulginskis lankė Kaltinėnų (dabar - Šilalės rajonas) pradžios mokyklą, baigė keturias Liepojos (Latvija) gimnazijos klases, o 1908 m. - Žemaičių vyskupijos kunigų seminariją Kaune. Vienerius metus studijavo Insbruko (Austrija) universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. 1909-1910 m. Aleksandras Stulginskis dirbo lietuvių katalikiškoje Šv. Kazimiero draugijoje Kaune, dėstė lietuvių kalbą Kauno berniukų gimnazijoje. 1910 m. įstojo į Halės (Vokietija) universiteto Žemės ūkio institutą.
Jį baigęs, 1913 m. grįžo į Lietuvą. Aleksandras Stulginskis dirbo agronomu Vilniaus žemėtvarkos komisijoje, vėliau Alytaus apskrityje. 1914-1915 m. redagavo žurnalo „Vienybė“ priedą „Viensėdis“, parengė straipsnių žemės ūkio tematika.
Politinė ir Visuomeninė Veikla
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Aleksandras Stulginskis persikėlė į Vilnių. Nuo 1915 m. rugpjūčio priklausė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetui, rūpinosi organizacijos ūkiniais klausimais.
1915-1918 m. vadovavo veiklą atgaivinusiai „Ryto“ švietimo draugijai, rengė pedagogikos kursus pradžios mokytojams, Vilniaus lietuvių gimnazijoje dėstė gamtos mokslus. Dalyvavo Vilniaus lietuvių politikų susitikimuose su vokiečių okupacine valdžia, pasitarimuose, talkindavo rengiant ir pasirašydavo okupacinės valdžios atstovams ir užsienio valstybių vadovams skirtus dokumentus apie krašto politinio savarankiškumo siekį. 1917 m. pradėjo redaguoti laikraštį „Tėvynės sargas“, ėjusį iki 1926 m. pabaigos, 1918 m. - žemdirbiams skirtą „Ūkininką“, bendradarbiavo laikraščiuose „Rytas“, „Lietuvos aidas“, „XX amžius“.
Aleksandras Stulginskis prisidėjo rengiant 1917 m. rugsėjo 18-22 d. vykusią Lietuvių konferenciją, joje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. - Lietuvos Valstybės Taryba). 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais šios institucijos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. Dirbo Lietuvos Tarybos Tremtinių ir belaisvių grąžinimo, Skundų, Valstybės ūkio komisijose. 1917 m. rudenį dalyvavo įkuriant Lietuvos krikščionių demokratų partiją, buvo jos pirmasis vadovas. 1919 m. spalio viduryje tapo Tarybos Krikščionių demokratų frakcijos nariu. 1919 m. pabaigoje įsteigus katalikišką Lietuvos ūkininkų sąjungą, išrinktas jos pirmininku.
Politinės Pareigos ir Veikla Seime
Aleksandras Stulginskis yra vienintelis Lietuvos politikas, tapęs Nepriklausomybės Akto signataru, Ministrų Kabineto nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir Lietuvos Respublikos Prezidentu. Mykolo Sleževičiaus sudarytuose antrajame ir ketvirtajame ministrų kabinetuose 1918-1919 m. ėjo ministro be portfelio, žemės ūkio ir valstybės turtų ministro pareigas.
Prano Dovydaičio vadovaujamame ministrų kabinete 1919 m. jis dirbo Ministro Pirmininko pavaduotoju, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministru, 1919 m. nuo kovo 19 iki balandžio 12 d. faktiškai vadovavo kabinetui.
- Aleksandras Stulginskis buvo išrinktas Lietuvos Steigiamojo Seimo nariu.
- Buvo išrinktas Steigiamojo Seimo Pirmininku, nuo 1920 m. birželio 19 d. kartu ėjo ir Respublikos Prezidento pareigas.
- Buvo išrinktas ir į Pirmąjį ir Antrąjį Seimą, tačiau Seimo nario mandato atsisakė išrinkus Lietuvos Respublikos Prezidentu, šias pareigas ėjo 1922-1926 metais.
- Aleksandras Stulginskis buvo išrinktas ir į Trečiąjį Seimą, po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo buvo išrinktas Seimo Pirmininku, šias pareigas ėjo 1926 m. gruodžio 19 d. iki 1927 m. balandžio 12 d.
1920 m. balandžio 24 d. Aleksandras Stulginskis vedė pedagogę Oną Matulaitytę (1894-1962). Beveik lygiai po metų, 1921 m. balandžio 28 d. jiems gimė dukra Aldona (Juozevičienė).
Ūkinė ir Socialinė Veikla
1927 m. Aleksandras Stulginskis atitolo nuo politinio gyvenimo, apsigyveno savo ūkyje Jokūbavo dvare, atsidėjo žemdirbystei. Dar 1919 m. Aleksandras Stulginskis kartu su Jonu Vailokaičiu ir kitais bičiuliais įsteigė Lietuvos ūkio banką. Jis priklausė kooperatyvams „Lietūkis“ ir „Linas“. Nemenką savo pajamų dalį skyrė labdarai: kultūros reikalams, studentams remti, neturtingoms šeimoms šelpti.
Represijos ir Paskutiniai Gyvenimo Metai
Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, 1941 m. birželio mėnesį Aleksandras Stulginskis buvo suimtas, išvežtas ir kalintas Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (Kraslage), 1952 m. vasario 27 d. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS Valstybės saugumo ministerijos (MGB) nutarimu buvo nuteistas 25 metus kalėti, kalintas Vladimiro kalėjime, 1954 m. buvo paleistas iš kalėjimo ir ištremtas į Komijos ASSR. 1956 m. grįžo į Lietuvą, 1957-1959 m. dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje, rašė į spaudą žemės ūkio klausimais.
Aleksandras Stulginskis mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune. Palaidotas Panemunės kapinėse, Kaune.
Aleksandro Stulginskio Parlamentinė Veikla
Ši lentelė apibendrina Aleksandro Stulginskio veiklą Lietuvos Respublikos Seime įvairiose kadencijose:
| Seimo Kadencija | Narystės Laikotarpis | Rinkimų Apygarda | Frakcija | Pareigos Seime |
|---|---|---|---|---|
| Steigiamasis Seimas (1920-1922) | 1920 m. gegužės 15 d. - 1922 m. lapkričio 13 d. | I (Marijampolės) | Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcija (Krikščionių demokratų blokas) | Seimo Pirmininkas |
| I Seimas (1922-1923) | 1922 m. lapkričio 13 d. - 1923 m. sausio 9 d. | III (Raseinių) | Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcija | Prezidentas (atsisakė Seimo nario mandato) |
| III Seimas (1926-1927) | 1926 m. birželio 9 d. - 1927 m. balandžio 12 d. | II (Kauno) | Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcija | Seimo Pirmininkas |
žymės: #Gime
Panašus:
- Aleksandro Makedoniečio Gimimo Data Ir Slaptieji Gyvenimo Faktai, Kurių Niekas Nežinojo!
- Sužinok Aleksandro Makedoniečio Gimimo Datą ir Vietą – Slapti Istorijos Faktai
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kaip Greitai ir Lengvai Užsiregistruoti Dėl Vaiko Pinigų Lietuvoje – Išsamus Vadovas
- Barcelona Futbolo Apranga Vaikams – Stilingas ir Patogus Pasirinkimas Mažiesiems Gerbėjams!