Gimimo Data ir Vaikystė
Tiksli Aleksandro Makedoniečio gimimo data nėra žinoma. Aleksandras Makedonietis gimė 356 m. pr. Kr. liepą Peloje, tuometinėje Makedonijos sostinėje. Kaip galimas gimimo laikas nurodomas laikotarpis nuo liepos 20 ar 21 iki 23 d., taip pat nuo spalio 6 iki 10 d. Pasak legendos, jis gimė tą naktį, kai Herostratas padegė Artemidės šventyklą Efese. Jo tėvas buvo Makedonijos karalius Pilypas II, o motina Epyro princesė Olimpiada.
Motina nuo mažų dienų įtikinėjo berniuką, kad jo tėvas - pats Dzeusas. Aleksandro protėviu pagal tėvo linija buvo laikomas Heraklis, o motinos giminė buvo kildinama iš Achilo. Nuo vaikystės jį globojo dvi moterys. Tai jo mama Olimpiada ir žindyvė Lanikė, kuri tapo jo vaikystės žaidimų drauge. Tėvą Aleksandras matydavo ne itin dažnai: karai ir žygiai visą laiką karalių atitraukdavo nuo namų.
Atėjo laikas kai Aleksandras turėjo būti auklėjamas pagal visas to laiko pedagogikos taisykles. Olimpiada reikalavo, kad berniuko auklėjimui vadovautų jos giminaitis Leonidas. Šis žmogus Aleksandrą auklėjo pagal senovės spartiečių dvasią, be jokio švelnumo ir meilumo. Leonidas berniuko mokslais neužsiiminėjo, tuo rūpinosi kiti. Auklėdamas Aleksandrą Leonidas bandė atpratinti jį nuo motinos lepumo. Jo nuomone, geriausi pusryčiai buvo naktinis žygis, o vakarienė - menki pusryčiai. (Motina su žindyve net bandydavo pakišti Aleksandrui skanumynų, tačiau jo daiktus apieškodavo Leonidas ir viską atimdavo).
Mokslai ir talentai
Berniukas buvo gabus ir imlus, nuo mažens svajojo savo žygdarbiais pralenkti netgi garsųjį Heraklį. Po savo pagalve laikė ne tik durklą, bet ir Homero „Iliadą.“ Aleksandro mokytojais tapo geriausi to meto filosofai, tarp jų ir Aristotelis. Dėka Aristotelio pamokų, būsimasis užkariautojas visam laikui susidomėjo medicina, filosofija ir literatura. Nepaisant to, Pilypas II labai mylėjo Aleksandrą, nes jis savo drąsa ir sumanumu priminė jį patį.
Kai berniukui suėjo 12 m., tėvas jam davė pirmąją užduotį - sutramdyti laukinį žirgą, kurio įveikti nepajėgė netgi stipriausi vyrai. Aleksandras pastebėjo, kad žirgas bijo savo paties šešėlio, todėl lėtai prisiartinęs privertė jį atsigręžti į Saulę, ir šešėlis išnyko. Tuomet lėtai, bet užtikrintai užšoko ant žirgo. Bucefalas - Aleksandro Makedoniečio žirgas.
Tapimas Karaliumi
Tačiau jei ne netikėta karaliaus mirtis, jo Aleksandras galbūt taip ir nebūtų tapęs Makedonijos karaliumi bei pasiekęs Indijos. Pilypas II išsiskyrė su Aleksandro motina Olimpija ir vedė kilmingą makedonietę. Karaliaus ir naujos sutuoktinės sūnus būtų turėjęs daugiau teisių į sostą negu Aleksandras. Tačiau Pilypas II netikėtai mirė nuo savo tarno rankos, kurį greičiausiai pakurstė pati Olimpija. Ji negalėjo susitaikyti, kad jos vienintelis sūnus gali prarasti sostą.
Taip sulaukęs 20 m. Gavęs sostą Aleksandras Makedonietis visų pirma susidorojo su galimais rūmų priešais ir išdavikais. Įkalbėtas motinos nužudė savo tėvo naują žmoną ir jos naujagimį kūdikį. Po šio tragiško įvykio, Aleksandras peremė karaliaus sostą.
Karinė veikla
Paskui pradėjo karo žygius, siekdamas įgyvendinti seną tėvo svajonę - nugalėti persus. Tuomet Persija buvo didžiausia, stipriausia ir turtingiausia pasaulio imperija. Finansinė padėtis ir itin mažas karių skaičius (apie 30 000 pėstininkų bei 5 000 raitelių) nežadėjo pergalės Aleksandrui Makedoniečiui, tačiau jis laimėdavo vieną mūšį po kito, kol galiausiai sulaukė laiško iš Persijos karaliaus Darijaus III, kuris jam siūlė pusę imperijos mainais į taikos sutartį.
Toliau sekė persų valdomo Egipto užėmimas. Egiptiečiai jį pasitiko be kovos ir karūnavo savo faraonu bei Egipto dievu. Ten Aleksandras Makedonietis įkūrė Aleksandriją - miestą, kurio švyturys buvo vienas iš 7 pasaulio stebuklų. Nors Egiptas jį ypač žavėjo, čia užsibūti neketino.
Lemiamas makedoniečių ir persų mūšis įvyko prie Gaugamelų. Tuomet 24 m. Aleksandras Makedonietis vos su 48 000 karių sutriuškino 250 000 persų kariuomenę. Nors žymus karvedys valdė beveik visą Aziją, nenustojo svajoti apie dar neužkariautas žemes. Po ilgus metus trukusių žygių nusprendė užkariauti Indiją, tačiau sulaukė pasipriešinimo.
Aleksandrui Makedoniečiui sekėsi dėl kelių priežasčių. Pirma, jo kariuomenė buvo reorganizuota dar valdant Pilypui II, todėl buvo pranašesnė negu kitų. Antra, Aleksandras Makedonietis buvo talentingas karvedys ir strategas. Istorikai iki šiol jį vadina geriausiu visų laikų vadu. Ir trečia - buvo labai drąsus. Savo pavyzdžiu įkvėpdavo karius, su kuriais kovodavo pirmose gretose, ir ne kartą buvo sužeistas.Falanga - stačiakampė pėstininkų rikiuotė, sudaryta iš sunkiųjų pėstininkų, ginkluotų ietimis, pikomis, alebardomis ar panašiais ilgakočiais ginklais. Makedonijos karalius Pilypas II patobulino falangą. Jo falangos gylis būdavo 8-16 karių. 8 eilių falangos sarisos (ietys) būdavo 5,5-6 m ilgio.
Asmeninis Gyvenimas
Laimėjus Gaugamelų mūšį, karžygiui atiteko persų karaliaus haremas, kurį sudarė 365 Azijos gražuolės. Kiekvieną naktį jos šokdavo aplink valdovo lovą tol, kol šis išsirinkdavo tam vakarui tinkamą moterį. Tačiau tikroji Aleksandro Makedoniečio meilė buvo jaunutė žmona Roksana - baktrų princesė ir Aleksandro Didžiojo vyriausioji žmona. Ji buvo viena gražiausių Azijos merginų, turtingo didiko duktė. Valdovas pamatė ją viename šokių vakarėlyje ir tą pačią naktį pasiūlė tapti jo žmona.
Mirtis ir Imperijos Žlugimas
Aleksandras Makedonietis mirė 323 m. pr. Kr. birželį Babilone. Jam buvo vos 32 m., kai liga užklupo iš pasalų. Amžininkų teigimu, valdovas negalavo 12 dienų. Jis stipriai karščiavo, o vėliau negalėjo kalbėti ir vaikščioti. Artėjant 33-ajam gimtadieniui liga nepasitraukė, ir karvedys suprato, kad išaušo jo paskutinioji valanda.
Bendražygiai, susirinkę prie jo lovos, maldavo įvardyti įpėdinį, kuriam turėtų atitekti karalystės valdymas, tačiau Aleksandras Makedonietis tik tiek tepasakė: „Stipriausiajam.“ Po šių žodžių jo gyvybė užgeso. Karaliaus mirtis paveikė visą imperiją.
Įpėdinio neturinčios imperijos likimas buvo tragiškas - ji greitai suskilo į karo vadų valdomas karalystes, kurios pradėjo kovoti tarpusavyje. Aleksandro Makedoniečio sūnus buvo nužudytas Aleksandro Didžiojo įpėdinių diadochų varžymosi dėl valdžios metu. Aleksandras sukūrė didžiulę ir galingą valstybę - nuo Graikijos iki Indo upės. Jis suprato: imperija per daug didelė, kad galima būtų valdyti ją iš Graikijos.
Trumpas jo valdymo laikotarpis ekonominiu ir kultūriniu požiūriu labai paveikė Europos ir Azijos tautų istoriją, praplėtė senovės graikų geografijos ir gamtos žinias, paskatino Artimųjų Rytų kolonizacijos bangą ir naujus prekybos ryšius. Aleksandro Makedoniečio karvedžiai paskelbė karaliais jo sunkiai sergantį netikrą brolį Pilypą Aridėją ir žmonos Roksanos sūnų Aleksandrą (abu nužudyti 317, 310 ar 309). Aleksandro Makedoniečio imperija suskilo į karo vadų valdomas karalystes.
Svarbiausi faktai apie Aleksandrą Makedonietį
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Gimimo data | 356 m. pr. Kr. (tiksli data nežinoma) |
| Mirties data | 323 m. pr. Kr. |
| Tėvas | Makedonijos karalius Pilypas II |
| Motina | Epyro princesė Olimpiada |
| Žmona | Roksana |
| Svarbiausi pasiekimai | Didžiulės imperijos sukūrimas, graikų kultūros platinimas |
žymės: #Gime
Panašus:
- Sužinok Aleksandro Makedoniečio Gimimo Datą ir Vietą – Slapti Istorijos Faktai
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Skubios Pirmosios Pagalbos Vadovas: Ką Daryti, Jei Vaikas Užspringo ir Kaip To Išvengti
- Neįtikėtini vaisiaus judesiai 39 nėštumo savaitę – ką svarbu žinoti kiekvienai mamai?