Aleksándras Makedoniẽtis (gr. Aleksandros Makedonikos), Aleksándras Didỹsis (lot. Alexander Magnus) gimė 356 m. pr. Kr. Pela (Makedonija), o mirė 323 m. pr. Kr. Babilonas. Jis buvo antikos karvedys, Makedonijos karalius (336-323).
356 m. pr. m. e. Peloje, Makedonijos karaliui Pilypui II ir Epyro princesei Olimpijai gimė sūnus, kurį pavadino Aleksandru. Aleksandras Makedonietis gimė 356 m. pr. Kr.
Vaikui didžiulę įtaką darė valdinga motina, kuri sūnų nuolat įtikinėjo, esą jis yra Dzeuso sūnus, todėl gali viską, nes yra pusdievis, kuriam privalo paklusti visi. Berniukas nuo mažens buvo labai ambicingas ir siekiantis tikslų. Šios savybės ir padėjo jam sulaukti šlovės.
Aleksandro Makedoniečio tėvas buvo Makedonijos karalius Pilypas II, kuris skynė vieną pergalę po kitos ir buvo ne tik galingas, bet ir sumanus. 343-340 buvo auklėjamas Aristotelio. Aleksandro Makedoniečio mokytoju tapo žymus filosofas Aristotelis. Iš jo buvo reikalaujama labai daug.
Būdamas vos dešimties berniukas turėjo įrodyti savo jėgą ir prisijaukinti karo žirgą, kuris niekam nepakluso. Vaikas nesunkiai susidorojo su iššūkiu, ir žirgas atiteko jam. Vėliau šis ristūnas tapo ištikimu Aleksandro Makedoniečio draugu, kuris lydėdavo jį visuose mūšiuose, net iki Indijos.
Karvedžio talentas išryškėjo Chaironėjos mūšyje (338). Sulaukęs vos šešiolikos, Aleksandras jau vadovavo Makedonijos armijoms ir rodydamas kariams pavyzdį pats kovėsi priešakyje. Tėvui kariaujant su Bizantiju (340) numalšino sukilimą Trakijoje.
Nužudžius Pilypą II, Aleksandras Makedonietis paveldėjo sostą. Kai Aleksandrui Makedoniečiui sukako 20 m., galimybės tapti Makedonijos valdovu pradėjo sparčiai slysti iš jo rankų.
336-335 malšino opozicijos bruzdėjimus Makedonijoje, atrėmė Šiaurės Balkanų pusiasalio genčių antpuolius, baudė neklusnius graikų polius. Karžygio motina nebuvo makedonietė, be to, nebuvo oficialiai susituokusi su Aleksandro tėvu karaliumi Pilypu II, todėl tikrosios karaliaus žmonos vaikai teisiškai turėjo kur kas daugiau galimybių užimti sostą.
Matydamas didėjančią įbrolių įtaką, Aleksandras Makedonietis ėmėsi veiksmų. Per savo sesers vestuves buvo nužudytas karalius Pilypas II. Tuomet Aleksandras, kaip stipriausias to meto šalies karžygys, užgrobė sostą, pasiųsdamas myriop visus besipriešinusius šiam sprendimui.
Suprasdamas, kad nepajėgs vienas apsiginti nuo konkurentų, subūrė apsaugininkų grupę, kuri jį saugojo ištisom parom. Ilgą kariavimo patirtį turintis karžygys pastebėjo, kad gerokai aršesni būdavo tie kariai, kurie priešų akivaizdoje išrausdavo ir juos puldavo, negu tie, kurie dėl streso pabaldavo.
Užėmęs sostą Aleksandras Makedonietis ėmėsi vienų galingiausių istorijoje karo žygių. Atnaujino tėvo 337 pradėtą karą su Persija. Jis vieną po kitos užgrobdavo galingas valstybes.
Amžininkų teigimu, kiekvienai valstybei visų pirma buvo pasiūloma prisijungti prie Makedonijos savo noru, o tos, kurios nesutikdavo, labai pasigailėdavo. Pirmoji buvo užkariauta Graikijos imperija. O Tėbai nutarė priešintis ir sulaukė skaudžios lemties.
Šis miestas buvo sudegintas iki pamatų su visais gyventojais. 334 pavasarį vietininku Makedonijoje ir Graikijoje palikęs Antipatrą, su 30 000 pėstininkų ir 5000 raitelių išsilaipino Mažojoje Azijoje ir prie Graniko (dabartinis Kocabaşas) upės sumušė Darėjo III Kodomano kariuomenę (Graniko mūšis); dauguma pakrantės graikų polių sutiko Aleksandrą Makedonietį kaip išvaduotoją.
Įbauginęs ir aplinkinius miestus, valdovas ėmėsi Persų imperijos užkariavimo. Ši galinga valstybė Aleksandrui Makedoniečiui tapo didžiausiu galvosūkiu. Nepabūgęs iššūkių valdovas su savo kariais pradėjo siaubti Azijos miestus ir pasiekė Gordijų.
Žinodamas legendą apie Gordijaus mazgą, kurio niekas negalėjo išnarplioti, didis karys suprato ir tai, kad išnarpliojęs jį taps Azijos karaliumi. Nieko nelaukęs Aleksandras kardu perkirto mazgą, pasiųsdamas aiškią žinią persams, kad jo verta bijoti.
334-333 žiemą nukariavo Lidijos ir Pisidijos gentis (Mažosios Azijos vakarinė dalis). Paskui užėmė Egiptą, Babiloną, Siriją, visą Persiją ir tapo didžiausios bei galingiausios valstybės visame pasaulyje valdovu.
Iki vasaros užėmė Biblą, Sidoną ir Tyrą. 332 pasiekė Egiptą, kur praleido žiemą, organizuodamas krašto valdymą; Nilo deltoje įkūrė Aleksandriją. 331 pavasarį grįžo į Tyrą, paskyrė Sirijai satrapą ir paėmęs į savo kontrolę Viduržemio jūros regiono rytinę dalį pasuko į Mesopotamiją.
331 prie Gaugamelų sutriuškino persus (Gaugamelų mūšis), okupavo Babiloną ir užėmė visas Persijos karalių sostines - Sūzus, Pasargadus, Persepolį. 330 vasarą Baktrijos valdytojui Besui nužudžius Darėją III Kodomaną pasiskelbė jo sosto paveldėtoju.
Siekdamas suartinti graikus ir makedoniečius su nukariautomis tautomis, užimtuose kraštuose diegė graikų kultūrą, perėmė vietinius papročius, kitataučiams patikėjo svarbius postus; steigė įtvirtintas gyvenvietes, vadinamąsias Aleksandrijas (Plutarchas mini jų buvus apie 70).
327 vasaros pradžioje pasiekė Pandžabą (Vakarų Indija); 326 persikėlė per Indą ir prie Hidaspo (dabartinis Jhelum) upės sumušė galingiausio Pandžabe valdovo Poro kariuomenę, tačiau išvarginti kariai atsisakė žygiuoti toliau.
Hifasyje (dabartinis Beas) pasistatydino laivyną ir nusileido Indu iki žiočių. Palikęs dalį kariuomenės su įranga ir sužeistaisiais (vadas Krateras) bei laivyną (vadas Nearchas) pats su pagrindinėmis jėgomis 324 per Gedrosiją sugrįžo į Sūzus, 323 - į savo imperijos sostinę Babiloną.
323-aisiais metais prieš Kristų Aleksandras susirgo ir 12 dienų kentęs didžiulį skausmą galiausiai mirė. Aleksandro Makedoniečio karvedžiai paskelbė karaliais jo sunkiai sergantį netikrą brolį Pilypą Aridėją ir žmonos Roksanos sūnų Aleksandrą (abu nužudyti 317, 310 ar 309).
Aleksandro Makedoniečio imperija suskilo į karo vadų valdomas karalystes. Trumpas jo valdymo laikotarpis ekonominiu ir kultūriniu požiūriu labai paveikė Europos ir Azijos tautų istoriją, praplėtė senovės graikų geografijos ir gamtos žinias, paskatino Artimųjų Rytų kolonizacijos bangą ir naujus prekybos ryšius.
356 m. pr. m. e. Peloje, Makedonijos karaliui Pilypui II ir Epyro princesei Olimpijai gimė sūnus, kurį pavadino Aleksandru. Tačiau jei ne netikėta karaliaus mirtis, jo Aleksandras galbūt taip ir nebūtų tapęs Makedonijos karaliumi bei pasiekęs Indijos. Pilypas II netikėtai mirė nuo savo tarno rankos, kurį greičiausiai pakurstė pati Olimpija. Ji negalėjo susitaikyti, kad jos vienintelis sūnus gali prarasti sostą. Taip sulaukęs 20 m. Gavęs sostą Aleksandras Makedonietis visų pirma susidorojo su galimais rūmų priešais ir išdavikais. Paskui pradėjo karo žygius, siekdamas įgyvendinti seną tėvo svajonę - nugalėti persus.
Lemiamas makedoniečių ir persų mūšis įvyko prie Gaugamelų. Tuomet 24 m. Aleksandras Makedonietis vos su 48 000 karių sutriuškino 250 000 persų kariuomenę. Po ilgus metus trukusių žygių nusprendė užkariauti Indiją, tačiau sulaukė pasipriešinimo.
Tačiau dėl didžiulio egoizmo, didybės manijos ir nepasotinamo noro turėti vis daugiau atsidūrė ant bedugnės krašto. Per šventę išgėręs taurę vyno Aleksandras Makedonietis netikėtai susmuko iš skausmo, o kitą rytą nubudo kamuojamas karštligės. Artėjant 33-ajam gimtadieniui liga nepasitraukė, ir karvedys suprato, kad išaušo jo paskutinioji valanda. Bendražygiai, susirinkę prie jo lovos, maldavo įvardyti įpėdinį, kuriam turėtų atitekti karalystės valdymas, tačiau Aleksandras Makedonietis tik tiek tepasakė: „Stipriausiajam.“ Po šių žodžių jo gyvybė užgeso.
Karaliaus mirtis paveikė visą imperiją. Įpėdinio neturinčios imperijos likimas buvo tragiškas - ji greitai suskilo į karo vadų valdomas karalystes, kurios pradėjo kovoti tarpusavyje.
žymės: #Gime
Panašus:
- Aleksandro Makedoniečio Gimimo Data ir Įspūdingi Gyvenimo Faktai, Kurių Dar Nežinojote!
- Aleksandro Stulginskio Įkvepianti Biografija ir Jo Vaikų Istorijos, Kurias Privalote Žinoti!
- Aleksandro Makedoniečio Gimimo Data Ir Slaptieji Gyvenimo Faktai, Kurių Niekas Nežinojo!
- Neįtikėtini Kiaušiniai Be Lukšto Receptai Ir Patarimai Tobulam Skoniui!
- Vaikų Gimtadienio Temos: Geriausios Idėjos, Patarimai ir Populiariausios Šventės Vietos