Aleksándras Makedoniẽtis (gr. Aleksandros Makedonikos), Aleksándras Didỹsis (lot. Alexander Magnus) - antikos karvedys, Makedonijos karalius (336-323), pasaulinės imperijos, kuri po jo mirties žlugo, kūrėjas.
Karvedys, pakeitęs pasaulį ir sukūręs vieną didžiausių imperijų, tegyveno tik 32 metus. Tačiau tiksli Aleksandro Makedoniečio gimimo data nežinoma.
Aleksandras Makedonietis gimė 356 m. pr. Kr. Peloje (Makedonija), o mirė 323 m. pr. Kr. Babilonas.
Jis gimė 356 m. pr. Kr., o kaip galimas gimimo laikas nurodomas laikotarpis nuo liepos 21 iki 23 d., taip pat nuo spalio 6 iki 10 d. Pasak legendos, jis gimė tą naktį, kai Herostratas padegė Artemidės šventyklą Efese.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Šeima
Aleksandro Makedoniečio tėvas buvo Makedonijos karalius Pilypas II, kuris skynė vieną pergalę po kitos ir buvo ne tik galingas, bet ir sumanus.
Motina nuo mažų dienų įtikinėjo berniuką, kad jo tėvas - pats Dzeusas. Nepaisant to, Pilypas II labai mylėjo Aleksandrą, nes jis savo drąsa ir sumanumu priminė jį patį.
Aleksandro protėviu pagal tėvo linija buvo laikomas Heraklis, o motinos giminė buvo kildinama iš Achilo. Nuo vaikystės jį globojo dvi moterys: jo mama Olimpiada ir žindyvė Lanikė, kuri tapo jo vaikystės žaidimų drauge. Tėvą Aleksandras matydavo ne itin dažnai: karai ir žygiai visą laiką karalių atitraukdavo nuo namų.
343-340 buvo auklėjamas Aristotelio. Dėka Aristotelio pamokų, būsimasis užkariautojas visam laikui susidomėjo medicina, filosofija ir literatūra.
Atėjo laikas kai Aleksandras turėjo būti auklėjamas pagal visas to laiko pedagogikos taisykles. Olimpiada reikalavo, kad berniuko auklėjimui vadovautų jos giminaitis Leonidas. Šis žmogus Aleksandrą auklėjo pagal senovės spartiečių dvasią, be jokio švelnumo ir meilumo. Leonidas berniuko mokslais neužsiiminėjo, tuo rūpinosi kiti.
Būdamas vos dešimties berniukas turėjo įrodyti savo jėgą ir prisijaukinti karo žirgą, kuris niekam nepakluso. Vaikas nesunkiai susidorojo su iššūkiu, ir žirgas atiteko jam. Vėliau šis ristūnas tapo ištikimu Aleksandro Makedoniečio draugu, kuris lydėdavo jį visuose mūšiuose, net iki Indijos.
Sulaukęs vos šešiolikos, Aleksandras jau vadovavo Makedonijos armijoms ir rodydamas kariams pavyzdį pats kovėsi priešakyje.
Tapimas Valdovu
340 m. pr. Kr. tėvui kariaujant su Bizantiju numalšino sukilimą Trakijoje. Karvedžio talentas išryškėjo Chaironėjos mūšyje (338).
Kai Aleksandrui Makedoniečiui sukako 20 m., galimybės tapti Makedonijos valdovu pradėjo sparčiai slysti iš jo rankų. Karžygio motina nebuvo makedonietė, be to, nebuvo oficialiai susituokusi su Aleksandro tėvu karaliumi Pilypu II, todėl tikrosios karaliaus žmonos vaikai teisiškai turėjo kur kas daugiau galimybių užimti sostą.
Tačiau jei ne netikėta karaliaus mirtis, jo Aleksandras galbūt taip ir nebūtų tapęs Makedonijos karaliumi bei pasiekęs Indijos. Pilypas II išsiskyrė su Aleksandro motina Olimpija ir vedė kilmingą makedonietę. Karaliaus ir naujos sutuoktinės sūnus būtų turėjęs daugiau teisių į sostą negu Aleksandras.
Matydamas didėjančią įbrolių įtaką, Aleksandras Makedonietis ėmėsi veiksmų. Per savo sesers vestuves buvo nužudytas karalius Pilypas II. Tuomet Aleksandras, kaip stipriausias to meto šalies karžygys, užgrobė sostą, pasiųsdamas myriop visus besipriešinusius šiam sprendimui.
Gavęs sostą Aleksandras Makedonietis visų pirma susidorojo su galimais rūmų priešais ir išdavikais. Įkalbėtas motinos nužudė savo tėvo naują žmoną ir jos naujagimį kūdikį.
Kariniai Žygiai ir Užkariavimai
Suprasdamas, kad nepajėgs vienas apsiginti nuo konkurentų, subūrė apsaugininkų grupę, kuri jį saugojo ištisom parom.
Užėmęs sostą Aleksandras Makedonietis ėmėsi vienų galingiausių istorijoje karo žygių. Jis vieną po kitos užgrobdavo galingas valstybes. Amžininkų teigimu, kiekvienai valstybei visų pirma buvo pasiūloma prisijungti prie Makedonijos savo noru, o tos, kurios nesutikdavo, labai pasigailėdavo.
336-335 malšino opozicijos bruzdėjimus Makedonijoje, atrėmė Šiaurės Balkanų pusiasalio genčių antpuolius, baudė neklusnius graikų polius. Atnaujino tėvo 337 pradėtą karą su Persija.
Pirmoji buvo užkariauta Graikijos imperija. O Tėbai nutarė priešintis ir sulaukė skaudžios lemties. Šis miestas buvo sudegintas iki pamatų su visais gyventojais.
334 pavasarį vietininku Makedonijoje ir Graikijoje palikęs Antipatrą, su 30 000 pėstininkų ir 5000 raitelių išsilaipino Mažojoje Azijoje ir prie Graniko (dabartinis Kocabaşas) upės sumušė Darėjo III Kodomano kariuomenę (Graniko mūšis); dauguma pakrantės graikų polių sutiko Aleksandrą Makedonietį kaip išvaduotoją.
Įbauginęs ir aplinkinius miestus, valdovas ėmėsi Persų imperijos užkariavimo. Ši galinga valstybė Aleksandrui Makedoniečiui tapo didžiausiu galvosūkiu. Nepabūgęs iššūkių valdovas su savo kariais pradėjo siaubti Azijos miestus ir pasiekė Gordijų.
334-333 žiemą nukariavo Lidijos ir Pisidijos gentis (Mažosios Azijos vakarinė dalis). Iki vasaros užėmė Biblą, Sidoną ir Tyrą.
Žinodamas legendą apie Gordijaus mazgą, kurio niekas negalėjo išnarplioti, didis karys suprato ir tai, kad išnarpliojęs jį taps Azijos karaliumi. Nieko nelaukęs Aleksandras kardu perkirto mazgą, pasiųsdamas aiškią žinią persams, kad jo verta bijoti.
332 pasiekė Egiptą, kur praleido žiemą, organizuodamas krašto valdymą; Nilo deltoje įkūrė Aleksandriją. Egiptiečiai jį pasitiko be kovos ir karūnavo savo faraonu bei Egipto dievu.
331 pavasarį grįžo į Tyrą, paskyrė Sirijai satrapą ir paėmęs į savo kontrolę Viduržemio jūros regiono rytinę dalį pasuko į Mesopotamiją. 331 prie Gaugamelų sutriuškino persus (Gaugamelų mūšis), okupavo Babiloną ir užėmė visas Persijos karalių sostines - Sūzus, Pasargadus, Persepolį.
Paskui užėmė Egiptą, Babiloną, Siriją, visą Persiją ir tapo didžiausios bei galingiausios valstybės visame pasaulyje valdovu.
330 vasarą Baktrijos valdytojui Besui nužudžius Darėją III Kodomaną pasiskelbė jo sosto paveldėtoju. Siekdamas suartinti graikus ir makedoniečius su nukariautomis tautomis, užimtuose kraštuose diegė graikų kultūrą, perėmė vietinius papročius, kitataučiams patikėjo svarbius postus; steigė įtvirtintas gyvenvietes, vadinamąsias Aleksandrijas (Plutarchas mini jų buvus apie 70).
327 vasaros pradžioje pasiekė Pandžabą (Vakarų Indija); 326 persikėlė per Indą ir prie Hidaspo (dabartinis Jhelum) upės sumušė galingiausio Pandžabe valdovo Poro kariuomenę, tačiau išvarginti kariai atsisakė žygiuoti toliau.
Hifasyje (dabartinis Beas) pasistatydino laivyną ir nusileido Indu iki žiočių. Palikęs dalį kariuomenės su įranga ir sužeistaisiais (vadas Krateras) bei laivyną (vadas Nearchas) pats su pagrindinėmis jėgomis 324 per Gedrosiją sugrįžo į Sūzus, 323 - į savo imperijos sostinę Babiloną.
Asmeninis Gyvenimas
Tuometėje Graikijoje asmeniniams santykiams nebuvo taikoma jokių reikalavimų ar moralės normų, vyravo palaidas bei laisvas gyvenimo būdas. Pasak amžininkų, didis valdovas taip pat gyveno palaidą gyvenimą: turėjo intymių santykių ne tik su savo mylimąja, būriu meilužių, bet ir su vyrais. O skeptikai teigia, kad Aleksandras Makedonietis per daug bijojo pasirodyti nevyriškas, todėl vengdavo demonstruoti artumą kitiems vyriškiams.
Jeigu Aleksandro santykiai su vyrais - ginčytinas klausimas, tai jo aistrą moterims įrodo istoriniai faktai. Laimėjus Gaugamelų mūšį, karžygiui atiteko persų karaliaus haremas, kurį sudarė 365 Azijos gražuolės. Kiekvieną naktį jos šokdavo aplink valdovo lovą tol, kol šis išsirinkdavo tam vakarui tinkamą moterį.
Tačiau tikroji Aleksandro Makedoniečio meilė buvo jaunutė žmona Roksana. Ji buvo viena gražiausių Azijos merginų, turtingo didiko duktė. Valdovas pamatė ją viename šokių vakarėlyje ir tą pačią naktį pasiūlė tapti jo žmona.
Sūzuose surengė Rytų ir Vakarų „tuoktuves“, per kurias keli tūkstančiai makedoniečių karių vedė azijietes. Tokias vestuves karvedys skatino įspūdingomis ir prabangiomis dovanomis. Pats, nepaisant tautiečių maldavimų susilaukti grynakraujo makedoniečio paveldėtojo, turėjo tris kitatautes žmonas - 16-metę Roxana, Parysatis ir Darijaus III dukrą Stateira II.
Mirtis ir Palikimas
Ilgai manyta, kad Aleksandras Didysis mirė dėl maliarijos, ūmaus žarnyno uždegimo ar panašių ligų. Jam buvo vos 32 m., kai liga užklupo iš pasalų. Amžininkų teigimu, valdovas negalavo 12 dienų. Jis stipriai karščiavo, o vėliau negalėjo kalbėti ir vaikščioti.
Pasak mokslininko, valdovas galėjo būti nunuodytas čemerio acto rūgšties nuoviru. Anot graikų istoriko Diodoro Siciliečio, ūmūs skausmai valdovą palaužė išgėrus taurę vyno Heraklio garbei.
Artėjant 33-ajam gimtadieniui liga nepasitraukė, ir karvedys suprato, kad išaušo jo paskutinioji valanda. Bendražygiai, susirinkę prie jo lovos, maldavo įvardyti įpėdinį, kuriam turėtų atitekti karalystės valdymas, tačiau Aleksandras Makedonietis tik tiek tepasakė: „Stipriausiajam.“ Po šių žodžių jo gyvybė užgeso.
Aleksandro Makedoniečio karvedžiai paskelbė karaliais jo sunkiai sergantį netikrą brolį Pilypą Aridėją ir žmonos Roksanos sūnų Aleksandrą (abu nužudyti 317, 310 ar 309). Aleksandro Makedoniečio imperija suskilo į karo vadų valdomas karalystes. Trumpas jo valdymo laikotarpis ekonominiu ir kultūriniu požiūriu labai paveikė Europos ir Azijos tautų istoriją, praplėtė senovės graikų geografijos ir gamtos žinias, paskatino Artimųjų Rytų kolonizacijos bangą ir naujus prekybos ryšius.
Įpėdinio neturinčios imperijos likimas buvo tragiškas - ji greitai suskilo į karo vadų valdomas karalystes, kurios pradėjo kovoti tarpusavyje.
Garsaus karvedžio kapas dažnai lankytas vėlesnių valdovų: Julijaus Cezario, Marko Aurelijaus, Oktaviano ir kt.
Pagrindiniai Aleksandro Makedoniečio Gyvenimo Faktai
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Gimimo data | 356 m. pr. Kr. (tiksli data nežinoma) |
| Gimimo vieta | Pela, Makedonija |
| Mirties data | 323 m. pr. Kr. |
| Mirties vieta | Babilonas |
| Tėvas | Pilypas II, Makedonijos karalius |
| Motina | Olimpiada, Epyro princesė |
| Žmonos | Roksana, Parysatis, Stateira II |
žymės: #Gime
Panašus:
- Aleksandro Makedoniečio Gimimo Data Ir Slaptieji Gyvenimo Faktai, Kurių Niekas Nežinojo!
- Sužinok Aleksandro Makedoniečio Gimimo Datą ir Vietą – Slapti Istorijos Faktai
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtini Patarimai, Kaip Greitai Palengvinti Kūdikiui Užkietėjusias Vidurius
- Kaip Sužinoti, Ar Pieno Mišinys Naujagimiui Tinka? Pagrindiniai Tinkamumo Laiko Ženklai