Žindymas - tai natūralus ir vienintelis teisingas būdas maitinti savo mažus vaikus. Kartu tai procesas, turintis unikalų biologinį ir emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai. Žindymas svarbus ne tik besivystančiose šalyse, bet ir visai šeimai. Taigi, žindymas yra visapusiškai naudingas.
Motinos pieno sudėtis
Tik motinos pienas patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Vanduo sudaro 87-90% motinos pieno, angliavandeniai nuo 5,35% iki 7,3% , riebalai 2,9% - 4,2%. Motinos pieno sudėtis keičiasi pagal augančio kūdikio poreikius ir juos visiškai patenkina maždaug iki 6 mėn. (26 savaičių) amžiaus. Motinos pieno sudėtis priklauso nuo to, ar tai priešpienis ar pienas.
Žindymo nauda kūdikiui
Motinos pienas skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą bei aprūpina naujagimio, kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis, t. y. apsaugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų, blokuoja alergenų patekimą į organizmą. Nuo pat pirmųjų žindymo dienų kūdikis gauna priešpienį - tirštą geltoną, baltymais ir imunoglobulinais prisotintą skystį, kuris veikia kaip pirmoji apsauga. Ilgalaikis žindymas sumažina riziką susirgti alergijomis, astma, virškinimo trakto infekcijomis bei vidurinės ausies uždegimu. Moksliškai nustatyta ilgalaikė žindymo nauda mažina I tipo cukrinio diabeto ir nutukimo riziką. Žindymas turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi bei išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies. Žindomi vaikai, palyginti su tais, kurie maitinami mišinukais, dažniau yra normalaus svorio, o vyresniame amžiuje rečiau būna nutukę. Žindymas saugo ir nuo staigios kūdikio mirties.
Žindymas taip pat turi ilgalaikį poveikį vaiko emociniam ir psichologiniam vystymuisi. Žindymo metu vaikas jaučia fizinį artumą, kuris skatina saugumo ir prisirišimo jausmą. Tai labai svarbu vaiko pasitikėjimo savimi ir bendrojo psichologinio stabilumo ugdymui. Dažnas glaudimasis prie mamos ir mamos reagavimas į kūdikio poreikius kuria saugų kūdikio prieraišumą.
Žindymo nauda mamai
Žindymas teigiamai veikia ir motinos sveikatą. Fiziologiškai žindymas padeda mamai greičiau atsistatyti po gimdymo, nes kūdikio stimuliuojamas spenelis skatina hormono oksitocino išsiskyrimą. Šis stiprina gimdos susitraukimus ir mažina pogimdyvinio kraujavimo riziką, skatindamas gimdą greičiau grįžti į pradinę būklę. Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, taigi jų organizmas po gimdymo greičiau atsigauna. Žindymas sumažina tikimybę moteriai sirgti osteoporoze, reumatoidiniu artritu, kiaušidžių bei krūties vėžiu ir saugo nuo per ankstyvo neplanuoto pastojimo. Taip pat tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas gali sumažinti krūties ir kiaušidžių vėžio riziką, padeda teigiamai kontroliuoti nėštumo metu priaugtą svorį bei mažina osteoporozės riziką vėlesniame gyvenimo etape. Žindymas yra susijęs su menstruacinio ciklo atsinaujinimą, atidedamas kitas nėštumas.
Sklandus žindymas (pabrėžiant žodį - sklandus) kuria ypatingą ryšį tarp mamos ir vaiko, padeda sumažinti pogimdyminės depresijos riziką (žindant išsiskiria hormonai, skatinantys gerą savijautą ir atsipalaidavimą). Šis procesas suteikia mamai pasitikėjimo savimi, padeda sukurti emocinį saugumą ir stiprina jausmą, kad ji gali patenkinti savo vaiko poreikius. Žindymas suteikia didesnį pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi net ir ateityje. Žindančios motinos subtiliau suvokia kūdikio norus, greičiau pastebi jo būklės pokyčius ir jam padeda. Žindymas sumažina stresą ir padeda mamai pozityviai nusiteikti.
Jeigu mama žindo 12 mėnesių, ji patiria ilgalaikę žindymo naudą savo fizinei sveikatai: mažėja susirgimo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis rizika, mažėja tikimybė, kad mamai kils problemų dėl aukšto kraujospūdžio ar aukšto trigliceridų kiekio kraujyje. Šios ligos yra pagrindinės moterų mirčių priežastys visame pasaulyje. Jos dažniau atsiranda moterims, patiriančioms daug streso, o žindymas mažina stresą.
Kada pradėti papildomą maitinimą?
Jeigu kūdikis auga sveikas, jo svoris didėja proporcingai ūgiui, psichomotorinis jo vystymasis yra normalus, jo maitinti papildomu maistu iki 6 mėnesių nereikia pradėti. Kai kūdikio organizmo maisto medžiagų poreikio nebepatenkina išimtinis žindymas, pradedama maitinti papildomai, tačiau pradėjus maitinti papildomai tirštu maistu, nereikėtų sumažinti ar nutraukti žindymo. Motinos pienas ir toliau kūdikiui turi išlikti pagrindiniu energijos, maisto medžiagų ir skysčių šaltiniu. Papildomo maitinimo tikslas - ne pakeisti, o papildyti motinos pieną maistingais produktais, kadangi vien motinos pieno antrąjį gyvenimo pusmetį daugumai kūdikių jau nebeužtenka. Pirmųjų metų gale motinos pieno kiekis turėtų tiekti nuo trečdalio iki pusės paros energijos poreikio.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) kūdikių ir vaikų mitybos ekspertai teigia, kad tik pavieniams kūdikiams papildomo maisto galima duoti nuo 4 mėnesių (18 savaičių) amžiaus, bet tikrai ne anksčiau, ir rekomenduoja žindyti iki 2 metų amžiaus, o jeigu motina ir kūdikis to nori, tai ir ilgiau, kol kūdikis atsisakys pats.
Kaip ilgai reikėtų žindyti vaiką?
Svarbu pabrėžti, kad tai, kiek laiko žindyti kūdikį apskritai, mama turi suprasti pati. Tai yra jos ir kūdikio apsisprendimas. Kūdikiui tinkamiausia pirmus 6 gyvenimo mėnesius žįsti tik krūtį. Paskui, kūdikiui augant ir pradedant valgyti kietą maistą, žindymas retėja. Antraisiais ir tolimesniais metais daugelis motinų savo vaikus žindo tol, kol abiems būna gerai. Paaugęs vaikas nežinda krūties taip dažnai kaip naujagimis. Žindymas jam daugiau reikalingas tam, kad prisiglaustų prie mamos ir nusiraminimui ar skausmui numalšinti.
Kaip reikėtų lengvai nujunkyti kūdikį?
Kiekvienas kūdikis yra asmenybė su savo poreikiais ir ypatumais. Todėl galima pasakyti, kad kiekvienas nujunkymas yra kitoks. Tačiau reikia pabrėžti, kad nujunkyti vaiką nuo krūties reikia kuo švelniau, laipsniškai. Būtina stebėti vaiko poreikius, kodėl jam reikia žįsti. Vaikui atsiranda naujos patirties ir išgyvenimų, jis žinda krūtį vis rečiau, o tai nulemia pieno kiekio krūtyse mažėjimą. Kai kurios motinos daro klaidą manydamos, kad išvažiavus iš namų savaitgaliui ir palikus vaiką kitų žmonių priežiūrai palengvins šį laikotarpį. Išsiskyrimas su mama sukelia didelį stresą vaikui. Taip pat ir pati mama išgyvena didelį nerimą dėl vaiko. Be to, staigus nujunkymas gali sutrikdyti moters hormonų pusiausvirą ir turėti įtaką moters nuotaikų kaitai. Nujunkyti vaiką nuo krūties pavyks geriau, jei mama visą laiką bus šalia ir daug bendraus su vaiku - taip jis jaus mamos artumą.
Žindymas ir darbas
Motinai nusprendus grįžti į darbą, pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais labai svarbu pasistengti ir toliau žindyti bei maitinti kūdikį motinos pienu. Tam, kad pirmus šešis mėnesius būtų užtikrintas kūdikio maitinimas motinos pienu, dirbanti motina turi taip susiplanuoti savo dieną, kad darbe taip pat galėtų reguliariai išsitraukti pieną. Lietuvoje žindančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti arba pienui išsitraukti, kol vaikui sueis vieneri metai. Labai gerai būtų, kad dirbanti mama galėtų pasiimti į darbą savo kūdikį, arba į darbo vietą mažylį galėtų kas nors atvežti pažindyti. Nors įvairiose šalyse teisės aktais saugoma dirbančių motinų teisė žindyti ir stengiamasi sukurti žindymui palankią darbo aplinką, tačiau neretai motinos, grįžusios į darbą, nutraukia žindymą.
Žindymo savaitė
PSO, siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą, šių metų Pasaulinės žindymo savaitės, kuri kiekvienais metais minima rugpjūčio 1-7 dienomis, metu paskelbė šūkį - „Žindymas ir darbas - tegul tai bus įmanoma!“. Šiuo šūkiu raginama pripažinti, apsaugoti ir paremti dirbančias ir žindančias mamas.
Žindymo palaikymas
Jeigu paklaustume bet kurios žindančios mamos, kas ją paskatino sėkmingai žindyti, dažna atsakytų, kad tai buvo artimųjų, draugų, specialistų palaikymas ir supratimas. Žindymas yra natūralus, tačiau kartu ir sudėtingas procesas, kuriam įtaką daro ne tik moters fiziologija, bet ir emocinė bei socialinė aplinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne pats žindymas savaime pagerina mamos sveikatos būklę, bet nežindymas dalį tų sveikatos rizikų padidina. Viskas priklauso nuo to, ką laikysime norma ir standartu. Sveikai funkcionuojančioje visuomenėje žindymas ar mamos gebėjimas savo pienu maitinti mažylį yra laikoma biologine norma.
Kad žindymas būtų sėkmingas ir teiktų visus šiuos privalumus, mamai labai svarbu jausti artimųjų palaikymą. Dažnai dėl aplinkos spaudimo ar neigiamų komentarų moteriai gali kilti abejonės dėl savo gebėjimo gaminti pieną ir žindyti, o tai gali tapti viena iš priežasčių, kodėl žindymas kelia nerimą ir tampa tikru iššūkiu. Kadangi žindymo sėkmė dažnai priklauso nuo aplinkos paramos, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie to, kad mamos jaustųsi palaikomos. Būkime empatiški ir supratingi: klausykitės mamų be išankstinių nuostatų ir nesmerkite jų pasirinkimų, nesvarbu, ar jos žindo, ar maitina alternatyviais būdais. Kiekviena situacija yra unikali, ir visos mamos nusipelno paramos. Palaikykime ir padėkime: jei pastebite, kad mamai sunku žindyti, suteikite jai konkrečią pagalbą, pavyzdžiui: pasirūpinkite ir prižiūrėkite vaikelį, kol mama ilsėsis arba intensyviai dirbs nusitraukinėdama pieną. Nepriklausomai nuo to, ar moteris nusprendžia žindyti, ar maitinti dirbtiniu pieno mišiniu, svarbu gerbti jos sprendimą ir palaikyti šiame kelyje.
Žindymo palaikymas yra esminis dalykas, galintis padėti mamoms jaustis labiau užtikrintoms savo pasirinkimais ir suteikti joms stiprybės bei pasitikėjimo savimi ir savo kūnu. Žindymas teikia daug privalumų tiek mamai, tiek vaikui, tačiau ne visos mamos žindo, ir jei tai yra jų sąmoningas pasirinkimas - tai yra normalu. Yra moterų, negalinčių žindyti, yra nenorinčių to ilgai daryti, o yra tokių, kurios vaikus maitina krūtimi po dvejus metus ir daugiau.
Mityba žindymo laikotarpiu
Moteris žindymo laikotarpiu gali valgyti įprastą maistą, valgyti viską. Griežtų mitybos nurodymų laikytis nereikia - jie apsunkina žindymo laikotarpį ir mažina džiaugsmą, teikiamą žindymo proceso. Moteriai patartina valgyti apie 5-6 kartus per dieną, vartoti pakankamai baltymų, nepamiršti į mitybos racioną įtraukti daržovių. Reikia nepamiršti, kad žindymo laikotarpiu reikalingas kalcis, kurio yra pieno produktuose, riešutuose, datulėse, brokoliuose. Žindyvė turi gerti pakankamai skysčių, ji neturi jausti troškulio. Tačiau visiškai klaidinga manyti, kad skysčių reikia gerti daug ir per prievartą, nes nuo to gausėja pieno. Mamos pieno kiekio gausėjimas priklauso nuo kitų priežasčių (pvz., kūdikio ir mamos artumo, taisyklingo ir pagal kūdikio poreikį žindymo).
Žindymo laikotarpiu visiškai negalima vartoti alkoholių gėrimų, reikia atsisakyti gėrimų, turinčių sudėtyje kofeino, nes tiek alkoholis, tiek kofeinas patenka į motinos pieną. Tačiau, jei moteris įpratusi gerti rytais kavos, tai ji gali išgerti vieną puodelį nestiprios kavos.
Tai, kad motinos pieno sintezę veikia maisto produktai ir gėrimai, yra mitas. Pakankamai pieno gamybai svarbu kūdikį žindyti pagal jo poreikį. Kūdikių poreikis arba kitaip - maitinimo dažnis kiekvienam individualus. Vieni kūdikiai žinda kas 1-2 valandas, kiti - kas tris, vieni žinda dažniau dieną, kiti naktį. Pirmą kūdikio gyvenimo pusmetį jis turi žįsti ne mažiau kaip 8 kartus per parą.
Taip pat yra labai svarbu suprasti, kada kūdikis nori valgyti, tai parodo ankstyvieji alkio požymiai: kūdikis rauko kaktą, kruta visu kūneliu, laižo lūpas, čiulpia ir čepsi, kaišioja liežuvį, kelia rankytę prie burnos. Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis pakankamą pieno gamybą - teisingas kūdikio prigludimas prie krūties: kūdikio kūnelis ir galva turi būti vienoje linijoje, kūdikio pilvas atsuktas į mamą. Būtina stebėti ar kūdikis teisingai apžiojo krūtį žįsdamas: smakriukas liečia krūtį, apatinė lūpa išsivertusi, apžiota kuo daugiau rudojo laukelio iš apačios, žindymo judesiai persiduoda į ausis, skruostai išsipučia, o ne įdumba, girdisi nurijimas.
Donorinis motinos pienas
Ne visos mamos gali žindyti pačios. Tačiau reikia pabrėžti, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neišnešiotų naujagimių maitinimui rinktis donorinį mamos pieną, o ne adaptuotą mišinį, jei jo mama neturi pieno pakankamai dėl streso ar kitų priežasčių.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje 2016 metais atidarytas pirmas Lietuvoje donorinio motinos pieno bankas. Pieno banko donore gali tapti kiekviena pagimdžiusi moteris, turinti kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus. Moterys donorės kruopščiai atrenkamos: jos užpildo sveikatos anketą, pasirašo sutikimą tapti donore (jei jos duomenys atitinka reikalavimus), po to joms atliekami kraujo tyrimai dėl galimų infekcijų. Jų surinktas pienas tiriamas dėl bakterinio užterštumo, po to pasterizuojamas ir laikomas atitinkamose šaldikliuose 6 mėnesius. Nuo motinos pieno banko atidarymo donorėmis tapo 325 moterys, išpasterizuoto pieno kiekis - 3352 litrai, per šį laikotarpį buvo maitinti 2707 naujagimiai donoriniu mamos pienu.
žymės:
Panašus:
- Kūdikio žindymas: Vitkausko patarimai sėkmingam žindymui
- Vyresnio Vaiko Žindymo Stebuklai: Nepakeičiami Faktai ir Patarimai Kiekvienai Mamai
- Sužinokite, Kodėl Žindymo Metu Dingsta Mėnesinės – Priežastys, Diagnostika Ir Efektyvūs Gydymo Būdai
- Neįtikėtina žindymo nauda motinai ir vaikui – sužinokite visus privalumus!
- Neįtikėtini Ožkos Metų Skorpiono Bruožai ir Meilės Suderinamumas, Kurie Jus Nustebins!
- Sužinokite, Kaip Veikia Skubios Kontracepcijos Tabletės – Veiksmingiausi Patarimai ir Faktai!