Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Trakai - miestelis, kasmet sulaukiantis didelio turistų dėmesio, garsėjantis savo architektūriniu savitumu, kultūriniais renginiais ir pramogomis. Neatsiejama Trakų istorijos dalis - religinis paveldas, į kurį įeina ir Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvė, šiuo metu atnaujinama.

Cerkvės įkūrimo istorija

Pastatyti cerkvę Trakuose nuspręsta 1861 m. Cerkvės statybai šešis tūkstančius rublių paaukojo Rusijos imperatorienė Marija Aleksandrovna, Kauno ir Panerių geležinkelio tunelio statytojas skyrė šiam tikslui plytų, o civilinis inžinierius, Vilniaus gubernijos architektas Aleksejus Polozovas vadovavo cerkvės projektavimui ir statybai.

Cerkvės statybos darbai prasidėjo 1862 m. gegužės 8 d., kai cerkvės statybos darbų priežiūrai vykdyti buvo paskirtas Valstybės turtų rūmų inžinierius A. Polozovas. 1862 m. rugpjūčio 18 d. įvyko statybos darbų pradžios iškilmės, o 1863 m. rugsėjo 22 d. cerkvė jau buvo pašventinta, suteikiant jai seniau miesto pietiniame gale buvusios Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvės vardą.

Už sėkmingą darbą inžinieriui A. Polozovui Rusijos imperatorienė padovanojo auksinį žiedą su brangakmeniais, kurį jam įteikė Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas. Cerkvė statyta 1863 m. Lietuvoje vykusio sukilimo prieš Rusijos imperijos valdžią numalšinimui paminėti.

Architektūra

Trakų Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvė yra Trakų miesto centre, Maironio ir Vytauto gatvių kampe. Tai vieno bokšto pastatas, be varpinės.

Inžinierius A. Polozovas pritaikė tipinį cerkvės projektą pasirinktai statybos vietai. Mūrinis pastatas liko standartinės struktūros ir formų stačiatikių kulto statiniu be jokių individualių bruožų.

Pastatyta cerkvė neturėjo varpinės. Jos projektą 1868 m. parengė architektas Samoilovas.

Trakų religinis paveldas

Be Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo cerkvės, Trakuose galima aplankyti ir kitas žymias religines vietas:

  • Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką.
  • Karaimų kenesą.

Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika

Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką šiandien sunku pastebėti tankiame miestelio užstatyme. Jai fundavimo privilegiją suteikė Vytautas Didysis. Bazilikos statybai naudotos Trakų salos pilies statybose naudotos medžiagos, todėl tikėtina, kad abudu statinius statė tie patys meistrai.

Karo su Maskva metu bažnyčia buvo nuniokota, po karo rekonstruota baroko stiliumi, centrinio altoriaus įrengimą finansavo tuometinis Trakų klebonas, o vėliau ir Vilniaus vyskupas Juozapas Sapiega.

Trakus garsina Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas, vainikuotas karūnomis, dengtas meniškais apkaustais, apsuptas daugybės votų. Nuo XVI a. paveikslas ėmė garsėti stebuklais ir malonėmis. Manoma, kad paveikslą Vytautui krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas. Anot įrašo, tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai -Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį.

Karaimų Kenesa

Naujieji Trakai tapo ir karaimų tėvyne. Juos XIV a. pabaigoje Vytautas iš Krymo atkėlė ir apgyvendino miesto dalyje, esančioje tarp Pusiasalio ir Salos pilių.

Šioje miesto dalyje iki šiol yra jų maldos namai - kenesa (viena iš trijų pasaulyje veikiančių).

žymės: #Gimimo

Panašus: