Tokia jau susiklosčiusi tradicija, kad kol mamos žindo savo kūdikius pirmais mėnesiais, visi džiaugiasi, skatina, o vyresnės kartos moterys vis paklausia, ar dar netrūksta pieno. Dažnai susiduriu su nuomone, kad pienas nuo vienų metų - jau tik vandenėlis.
Bet, iš tiesų, mamos pienas 12-39 žindymo mėnesį yra net kaloringesnis negu 2-6 mėnesį. Taip pat neteisinga būtų teigti, kad žindoma, kai vaikui daugiau kaip 2-3 m., yra tik dėl jo įpročio, prisirišimo.
PSO sako, kad iki 2 m. mamos pienas yra svarbiausias vaiko maistas, o ar dvimetį žindyti, turėtų priklausyti nuo mamos ir vaiko. Išsivysčiusiose šalyse paprastai teigiama, kad nuo 1 m. Dažni klausimai iš aplinkinių: „Ar dar turi pieno?“, jei mama nusiteikusi žindyti, yra ne itin korektiški ir atspindi klausiančiųjų nesupratimą, kaip tas pienas gaminasi.
Antra vertus, pieno gali sumažėti, kai moteris pastoja arba kai žindo rečiau - vaikas nebeprašo, mama nepasiūlo. Taip yra daroma, norint nujunkyti: maitinama vis rečiau, tarpai tarp maitinimų ilginami, kol galiausiai pienas pasibaigia.
Labai dažnai tenka girdėti mamas sakant, kad, pvz., jos 13-14 mėnesių amžiaus vaikučiui žindymas pasidarė tik nusiraminimas, jis tik čiulpia, beveik nieko neryja, mama mano, kad jau nebeturi pieno, ir nusprendžia staiga nustoti žindyti. Tokį sprendimą priėmusios mamos dažnai man skambina po dviejų-trijų dienų ir klausia, ką daryti, nes krūtys pasidarė trigubai didesnės - pasirodo, to pieno buvo dar labai daug.
Neretai mamos mano, kad neįmanoma susikurti ramių naktų, žindant vaikutį, nes jis vis prabunda, ieškodamas maisto, o kai kurios mano, kad tiesiog nusiraminimo, bet tai ne visai tiesa. Kiekvienas išmoktas stambiosios motorikos judesys (kai išmoksta atsisėsti, atsistoti) vaikų miegą gali sutrikdyti laikotarpiui iki 2 mėnesių (nes jis ir naktį gali bandyti tai atkartoti miegodamas).
Žindomas vaikas, tikėtina, to naktį nedarys, nes tuo metu jį tiesiog pamaitinsite ir jis vėl užmigs, taigi, ir jūs galėsite pamiegoti. Vaikutis žįsdamas nusiramina, atsipalaiduoja ir gali daugiau pamiegoti. Vaikas pratęs paskirstyti dienos ir nakties maistą ir nors naktį jis žįsdavo galbūt daugiau norėdamas nusiraminti, gaudavo ir dalį kalorijų.
Todėl jeigu nustosime žindyti naktį staiga, vaikas naktį bus alkanas. Jei yra toks noras, reikėtų po truputį ilginti tarpus tarp naktinių maitinimų, kitaip vaiką nuraminti, jeigu leidžiasi, arba trumpinti maitinimo trukmę - duoti krūtį trumpai, neleisti, kad žįstų, iki kol giliai įmigs, atitraukti ir padėti užmigti kitu būdu.
Vis dar vyrauja keistoki įsivaizdavimai apie vyresnio vaiko žindymą. Daugeliui aplinkinių turbūt iškart prieš akis šmėsteli vaizdas, kaip tas vaikas plėšia nuo mamos drabužius, kad gautų pažįsti. Taip nutinka dėl to, kad Lietuvoje neturime nusistovėjusios ilgalaikio žindymo kultūros, todėl ilgai žindančios mamos paprastai improvizuoja, kaip reikėtų elgtis maitinant, ir kartais padaro klaidų.
Pvz., tėvai prie vaiko krūtį vadina „papu“, nes tai lengvai ištariamas trumpas žodis, bet taip pat mes žinome, kad šis žodis yra toks, kurio viešai nesakytume, o vaikas juk to nežino. Ir jeigu autobuse pradės garsiai šaukti: „Mama, noriu papo!“, greičiausiai nepatogiai pasijaus ne tik mama, bet ir aplinkiniai. Todėl krūtį geriau vadinti tokiu žodžiu, kuris būtų žinomas tik man ir mano vaikui, kuris nekeltų asociacijų aplinkiniams.
Taip pat jei namuose mama vaikui leidžia bet kada atidengti krūtį (ypač tai patogu naktį), pažįsti, kada jis nori, tikėtina, kad ir būdamas mieste viešoje vietoje bandys daryti tai, kas yra įprasta namuose. Todėl antrąjį pusmetį būtų prasminga į žindymo procesą įvesti tam tikrų auklėjimo taisyklių, ribojimų, pvz., rasti sutartinį ženklą ar gestą, kaip paprašyti pieno, taip pat nebereikėtų leisti bent jau dieną pačiam krūties atidengti - ne tik viešoje vietoje, bet ir namuose.
Žinoma, reikia atsižvelgti į amžių ir į konkrečias aplinkybes: riboti žindymą galima, jeigu vaikui yra daugiau kaip vieni ir aš žinau, kad iš tos viešos vietos galiu grįžti namo per 10 min., o ne prašyti vaiko, kad palauktų, kol, tarkime, grįšime iš Klaipėdos į Vilnių.
Tik užsiminus apie vaiko viešą žindymą, tuoj pat kryžiuojamos ietys. Gaila, bet daug kam tai vis dar atrodo tiesiog nepadoru, nors iš tiesų normalu ir natūralu. Mamos pieno per televiziją nereklamuoja ir nesako, kad vaikai turi būti šitaip maitinami, todėl vienintelis būdas yra rodyti tai viešai.
Antra vertus, jeigu pati mama jaučiasi blogai, žindydama viešoje vietoje, nebus jokios naudos nei vaikui, nei mamai, nei aplinkiniams. Svarbu, kaip pati mama jaučiasi, žindydama viešoje vietoje. Jeigu ji jaučiasi gerai, patogiai, jai nebaisu atidengti krūtį tiek, kad vaikas galėtų žįsti, manau, kad žindyti viešai būtų naudinga visuomenei, nes tai, su kuo susiduriama dažnai, tampa norma.
Jeigu mes, mamos, esame už žindymą, tai neturėtume to drovėtis daryti ir viešai, taip perduodamos žinią, kad tai visiškai normalu. O jeigu dangstomės kiekvieną kartą, slepiamės, einame žindyti į tualetą, tai nesudaromos sąlygos visuomenei pamatyti, kad vaikai yra žindomi.
Tarp 3-4 m. daugelis vaikų savo iniciatyva atsisako pieno, bet dalis vaikų tai tęstų ir 5-6 m., labai maža dalis - ir 7 m. Tuo metu tik labai nedaugelis nusijunko tarp pirmų ir antrų metų, o iki vienų metų vaikai patys savo iniciatyva nenusijunko, nebent susiduria su kokiais nors dalykais, kai pačiam vaikui žįsti pasidaro nemalonu, tarkime, sergant ausies uždegimu, vaikui gali tapti skausminga žįsti.
Yra toks etapas, maždaug iki pusantrų metų, kai gali būti lengviau nujunkyti vaiką dėl to, kad gali būti lengviau išblaškomas ir jo dėmesys lengviau nukreipiamas į kitus dalykus. Tačiau kuo vaikas vyresnis, tuo lengviau galime susitarti, įvesti ribojimų ir po truputį žindyti mažiau (tarkime, susitariame, kad dabar žįs tik ryte ir tik vakare).
Žindymo Nauda Motinos ir Vaiko Sveikatai
SAM išleistuose dokumentuose informuojama apie žindymo naudą moters sveikatai: žindant 24 mėnesius ir ilgiau, rizika susirgti krūties vėžiu mažėja 11-24 proc. Žindant 31 mėnesį ir ilgiau, rizika mažėja net 91 proc.
Vaikai, kurie ilgiau žindomi, yra sveikesni, bet tai nerodo, kad visai nesirgs. Mamos pienas nėra koks nors supermaistas, dėl kurio vaikai stebuklingai neserga. Galima sakyti, kad mamos pienu žindomi vaikai serga kaip tik tiek, kiek ir turėtų sirgti.
Yra pastebėta, kad išleidžiami į darželį vaikai, kurie vis dar žindomi, serga mažiau negu jau nujunkyti - vaikas iš mamos pieno gauna imuninių medžiagų. Gaila, mūsų švietimo įstaigose vyrauja gana skeptiškas požiūris į ilgalaikį žindymą ir jeigu auklėtojos sužino, kad vaikas žindomas, gali būti daromas spaudimas nujunkyti arba vaiko tam tikros problemos gali būti nurašomos tam, kad yra žindomas (adaptacijos, pietų miego sunkumai ir pan.).
Antraisiais gyvenimo metais vaikutis, išgerdamas 440 ml mamos pieno, gauna 30 proc. energinės dienos vertės, baltymų - apie 43 proc. paros normos, vitamino A - 75 proc., folio rūgšties - 75 proc., vitamino B12 - 94 proc., vitamino C - 60 proc.
Ir trejų metų vaikai yra linkę keltis naktimis, kai prireikia tėvų pagalbos jiems vėl užmigti. Naujagimio ar kelių mėnesio kūdikėlio žindymas šiais laikais niekam nekelia nuostabos. Tai laikoma visuomenei priimtinu ir net gražiu reiškiniu. O štai vyresnio mažylio ar net jau vaikščiojančio vaikelio žindymas viešoje vietoje dažnai kelia nuostabą ar net pyktį. Todėl dažna mama vyresnį mažylį žindo tik namuose, kur niekas netrukdo abiem ramiai pasidžiaugti artumu.
Galime tik pasidžiaugti, kad paskutiniais metais vis daugiau motinų gimdymo namuose pradeda žindyti savo vaikelius. Tačiau statistika rodo, jog po šeštojo mėnesio, kai mažylis pradedamas primaitinti papildomu maistu, stipriai sumažėja žindančių motinų skaičius. Šešių mėnesių mažylis žinda ypač aktyviai ir nori tai daryti bet kur ir bet kada.
Jis jau moka parodyti, jog nori žįsti - tempia mamos drabužius, bando atsegti palaidinę. Žindymo metu vaikelis gali prilaikyti krūtį viena ar abiem rankomis. 10-12 mėnesių vaikelis atranda judėjimo laisvę, ir dėl to nemaža dalis mažylių ima žįsti dažniau ir ilgiau.
Dėl padidėjusio naujų įvykių ir įspūdžių srauto mažyliams tampa ypač svarbu vėl pajausti motinos teikiamą saugumą ir ramybę. Nuolatinis nusiraminimo poreikis gali neraminti motiną, kuri greičiausiai manė, kad augdamas mažylis kaip tik turėtų žįsti rečiau ir trumpiau. Nereta netgi gali pamanyti, kad jos mažylis yra labai nesavarankiškas.
Tarp 6 ir 12 mėnesio kūdikiams pradeda dygti dantys (kai kuriems gali ir anksčiau), dėl ko dantenos paburksta ir tampa itin jautrios. Pradėjus žįsti, į dantenas priteka daugiau kraujo ir jos tampa dar skausmingesnės. Dėl to neretas mažylis tik pradėjęs žįsti gali paleisti krūtį ir imti verkti.
Jei yra ir kitų dantų dygimo požymių (padidėjęs irzlumas, viduriavimas be aiškios priežasties, atpylimas, lengvas karščiavimas), akivaizdu, jog mažylis neramus laikinai ir, dantukams prasikalus, jis nurims ir žįs kaip įprastai.
Pradėjus dygti dantukams, mažylis greitai atranda, kad kramtymas ir trynimas mažina dantenų skausmą. Mažylis taip pat gali trinti žandikaulį ar tampyti ausis, kad sumažintų skausmą. Prieš žindydama tokį vaikelį mama gali padėti vaikeliui pamasažuodama dantenas pirštu, pasiūlydama atšaldytą guminį žaisliuką ar šaltą audeklo gabalėlį, kad atlėgtų skausmas.
Kita su dantų dygimu ateinanti problema yra mažylių kandžiojimasis. Turbūt ne viena mama yra patyrusi neapsakomą skausmą, kai žindomas mažylis sumano išbandyti naujai išdygusius ir aštrius it adata dantukus.
Kai dygsta dantukai, svarbu stebėti kūdikio elgesį viso žindymo metu. Kai pieno gurkšniai ima retėti ir maitinimas eina į pabaigą, reikėtų krūtį švelniai išimti - kad mažylis neturėtų progos imti žaisti su krūtimi. Jei mažylis kandžiojasi vidury maitinimo, reikėtų iškart ištraukti krūtį iš burnytės, pasakyti „Ne“ ir palaukti kelias minutes prieš tęsiant maitinimą.
Jei kandžiojimasis pasikartoja, reikėtų vėl švelniai pasakyti, kad taip daryti negalima ir nutraukti maitinimą. Taip mažylis gaus aiškų signalą, kad kandžiotis žindymo metu negalima. Greičiausiai, pirmą kartą vaikeliui įkandus, mama sušuks iš nuostabos ir skausmo. Reikėtų pastebėti, kad tokia reakcija gali išgąsdinti kūdikį, todėl būtų geriau, jei mamai pavyktų reaguoti santūriau. Staigų riksmą mažylis gali suprasti kaip atstūmimą ir nebenorėti daugiau žįsti.
Kai mažyliui sueina metai, aplinkinių nuomonė gali neretą mamą paskatinti nutraukti žindymą. Manoma, jog, jei kūdikis jau valgo įvairų papildomą maistą, motinos pienas jam nebeteikia didelės naudos. Moksliniai tyrimai rodo, jog vyresnio mažylio žindymas yra vienas svarbiausių sėkmingą mažylio emocinį vystymąsi lemiančių veiksnių.
Taip pat svarbu žinoti, kad papildomame maiste, kuriuo primaitinamas mažylis, paprastai nėra sočiųjų rūgščių, kurių yra motinos piene ir kurios būtinos mažylio smegenų vystymuisi. Tik motinos piene yra apsauginių imunofaktorių bei antikūnų, prisitaikiusių prie konkrečios mažylio aplinkos.
Tad, jei norite žindyti savo mažylį ilgiau, tačiau abejojate, ar jam tai naudinga, būkite tikra, kad sukraunate jam patį geriausią sveikatos „kraitį“. Tik žindanti mama pajėgi apsaugoti savo mažylio sveikatą tokia gausybe naudingų medžiagų, ir jokie vitaminai negali atstoti šios apsaugos.
Motinos Pieno Sudėtis Antraisiais Gyvenimo Metais
Antraisiais gyvenimo metais vaikutis, išgerdamas 440 ml mamos pieno, gauna:
- 30 proc. energinės dienos vertės
- Apie 43 proc. paros normos baltymų
- 75 proc. vitamino A
- 75 proc. folio rūgšties
- 94 proc. vitamino B12
- 60 proc. vitamino C
Žindymo Rekomendacijos
Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja kūdikius žindyti 2 metus ir ilgiau, nes mamos piene yra maistinių medžiagų, antikūnių ir vitaminų, kurių nėra mišiniuose ar karvės piene. Kiti tyrimai parodė, kad 16 mėn. - 30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta nei nežindyti vaikai.
Įvairūs moksliniai tyrimai parodė, kad dėl ilgalaikio žindymo kūdikių mirtingumas nuo ūmios kvėpavimo takų infekcijos sumažėja iki 3,6 karto, taip pat sumažėja tikimybė susirgti kita pavojinga kūdikiams liga - meningitu.
Be to, nustatyta, kad tokiems vaikams ateityje mažiau reikia lankytis pas odontologus, nes turi sveikesnius dantis ir taisyklingą sąkandį. Pasak specialistų, optimalus laikas žindyti yra 6 mėn. Kūdikiai, iki 6 mėnesių amžiaus maitinti motinos pienu, vaikystėje du kartus rečiau serga vėžiu ir penkis kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis.
Kur kas prastesni tyrimų rezultatai, jei kūdikis motinos pienu apskritai nebuvo žindomas arba buvo itin trumpą laiką. Nustatyta, kad nemaitintus motinos pienu kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigi mirtis ir jie net 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo.
Nauda Gimdyvėms
Žindymas dažniausiai siejamas su vienpuse nauda kūdikiui, tačiau iš tiesų šis procesas teigiamai veikia ir moters organizmą. Pasak gydytojos akušerės - ginekologės, medicinos mokslų daktarės Linos Čiaplinskienės, žindymas padeda greičiau susitraukti gimdai, mažina pogimdyvinį kraujavimą ir kas aktualu kiekvienai moteriai - padeda sumažinti kūno svorį.
Medikė akcentuoja ir tai, kad žindant ilgai, mažėja mamai rizika susirgti tokiomis ligomis kaip gimdos, kiaušidžių, skydliaukės vėžiu, II tipo cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, geležies stokos anemija, išemine širdies liga, metaboliniu sindromu, arterine hipertenzija.
Be to, tyrimai rodo, kad moterys ilgą laiką maitinusios kūdikį savo pienu, sulaukusios vyresnio amžiaus, turi mažiau sveikatos sutrikimų. Tokioms moterims 65 metų amžiuje buvo 2 kartus rečiau nustatyta osteoporozė. Jei motina maitino kūdikį iki 9 mėnesių, kaulų išretėjimo tikimybė sumažėjo net 75 proc.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vyresnio Amžiaus Motinystė: Svarbiausios Rizikos ir Neįtikėtinos Perspektyvos
- Vyresnio Amžiaus Moterų Nėštumas: Svarbiausios Rizikos ir Patarimai Sėkmingam Nėštumui
- Neįtikėtinos Vyresnio Amžiaus Žmonių Patirtys Ilgalaikės Globos Namuose Lietuvoje – Atraskite Tiesą!
- Efektyvūs Būdai Kaip Atpratinti Vaiką Nuo Naktinio Šlapinimosi – Patarimai Tėvams
- TENA Sauskelnės – Geriausios Akcijos, Nepakartojami Pasiūlymai ir Patarimai, Kaip Išsirinkti