Moters amžius kūdikio planavimo, nėštumo ir gimdymo metu daro didelę įtaką fizinei bei emocinei savijautai, suteikia skirtingas patirtis. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius ilgėja. Tokį moterų sprendimą lemia įvairios priežastys: socialinės, ekonominės, partnerystė ir saugumas joje, sveikata bei vaisingumui įtaką darančios ligos, tačiau visų moterų tikslas, nusprendus tapti mama yra vienintelis - sėkmingai pastoti, išnešioti kūdikį ir pagimdyti.
Nėštumas įvairiais amžiaus tarpsniais
Moters kūnas atlieka nuostabų ir itin atsakingą darbą, visgi organizmas laukiantis 20-ties ir 40-ties į nėštumą gali reaguoti labai skirtingai, be to, gali padidėti komplikacijų rizika.
Nėštumas jauname amžiuje
Jauno amžiaus moterų nėštumai dažniausiai yra atsitiktiniai, neplanuoti. Nors tai itin vaisingas moters amžius, organizmas nėra visiškai susiformavęs, todėl iškyla komplikacijų rizika. Jaunų ir lieknų moterų amžiaus grupėje dažniau diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Tai vaisingas ir pats idealiausias metas pastoti bei gimdyti.
Nėštumas 20-30 metų
Tokiu amžiaus periodu moterys dažnai jau būna susilaukusios vieno ar dviejų vaikų. „Jei anksčiau moteris susilaukė mažo svorio naujagimio, yra buvę persileidimų, atliktas cezario pjūvis, yra randas gimdoje, buvo nėštumo patologijų, gestacinis diabetas ar susilaukiant pirmojo vaiko kilo iššūkių, vaisingumo problemų, tuomet nėščioji turėtų pasakyti savo gydytojui tam, kad būtų skirti visi reikalingi tyrimai ir papildoma priežiūra“, -pažymėjo H.
Nėštumas po 35 metų
Sulaukus 35-erių, vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys.
- Diabetas - vyresnio amžiaus moterys dažniau serga cukriniu diabetu ar nėštumo metu (nėštumo diabetu). Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų - apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją.
- Preeklampsija - tai ypač pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka.
- Daugiavaisis nėštumas - dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių, vaisingumą skatinančių procedūrų, vyresnio amžiaus moterys dažniau nei jaunesnės moterys (iki 35-erių), laukiasi dvynių, trynukų.
- Genetinių ligų rizika taip pat didėja nuo 35-erių metų.
Genetiniai Tyrimai Ir Rizikos
Danieliaus Serapino, šeimos klinikos „Alfa clinic“ gydytojo genetiko, teigimu, genetinės ligos ir chromosominiai pakitimai vaisiuje gali pasireikšti bet kurioje šeimoje - nesvarbu, ar moteris jauna, ar vyresnė. Tačiau pastebėta, kad vyresnėms nei 40 metų amžiaus moterims tikimybė susilaukti, pavyzdžiui, Downo sindromu sergančio vaiko statistiškai yra didesnė, t. y. 1 iš 100.
„Lietuvoje vyresnių nei 35 metų moterų kiekvienais metais pastoja apie 18 proc., o kuo moteris vyresnė, tuo genetinių ligų tikimybė būsimam kūdikiui didesnė. Žinoma, amžius nėra vienintelis kriterijus. Kiek dažniau Downo, Edvardso ir kitais sindromais sergantį kūdikį gali pagimdyti moterys, kurioms pastojimo laikotarpiu buvo atliktas pilvo organų rentgenas. Arba toms, kurios prieš pastodamos ar nėštumo pradžioje vartojo vaisiui pakenkti galinčių vaistų, įskaitant ir hormoninius kontraceptikus. O vartojančių kontraceptikus Lietuvoje - šimtai“, - sakė D.Serapinas.
Moterims, norinčioms sužinoti vaisiaus sveikatos būklę, atliekami specialūs, vadinamieji prenataliniai (iki gimimo) invaziniai, t. y. vaisiaus vandenų, arba neinvaziniai, t. y. kraujo, genetiniai tyrimai. Gydytojo teigimu, invaziniai tyrimai yra tikslesni, tačiau gali sukelti komplikacijų. O neinvaziniai, arba dar kitaip vadinami biocheminiai, tyrimai saugesni, tačiau jų tikslumas 70-80 proc.
Invaziniai ir neinvaziniai tyrimai
D.Serapinas teigia, jog atliekant vaisiaus vandenų invazinius tyrimus, kada plona adatėle per pilvo priekį paimamas vaisiaus vandenų mėginys, vienai iš šimto moterų gresia persileidimu arba infekcija.
„Teko konsultuoti moterį, kuri pas mane atvyko dėl to, jog negali išnešioti kūdikio. Paaiškėjo, kad prieš dešimt metų, kai jai buvo daugiau nei 35 metai, jai buvo darytas vaisiaus vandenų tyrimas. Po jo, šešioliktą nėštumo savaitę, moteriai nutekėjo vandenys. Taip ji prarado vaisių, kuris, beje, buvo sveikas“, - apie galimas invazinių tyrimų komplikacijas pasakojo gydytojas.
Visai neseniai JAV buvo pradėti taikyti dar vieni - naujieji - neinvaziniai tyrimai (NIPT), kurių patikimumas artimas invaziniams tyrimams ir siekia 99 proc. Šiuo metu Lietuvoje juos atlieka vos kelios klinikos, bendradarbiaujančios su JAV laboratorijomis.
„Naujieji neinvaziniai tyrimai - tai nauja genetinių tyrimų rūšis. Jais tiriami vaiko genai mamos kraujyje. Jie išskirtiniai tuo, jog sujungia tiek neinvazinių tyrimų, kada imamas nėščiosios kraujo mėginys, tiek invazinių tyrimų tikslumą“, - teigė gydytojas genetikas.
Naujuosius tyrimus rekomenduojama atlikti vyresnėms moterims bei toms, kurių preliminarūs biocheminiai tyrimai parodė, jog yra rizika susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio.
Kada geriausias amžius pastoti?
Optimalus pastojimo amžius: 20-24 metai. Šis tarpsnis yra pats vaisingiausiais, turintis mažiausiai nėštumo ir gimdymo komplikacijų. Pagal nėštumo priežiūros metodikas, remiantis amžiaus linija, visame pasaulyje aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau, o vyrui apvaisinimo metu 42-eji ir daugiau metų. Po 35 metų vaisingumas mažėja, pastoti būna sunkiau net ir visiškai sveikatos problemų neturinčioms, tiesiogiai proporcingai didėja apsigimimų dažnis.
Vyresnių moterų patirtis
Mama Aušra, auginanti 2 m. sūnelį Beną, kurį pagimdė, kai jai buvo 40 m. Taip pat turi dukrą, kurios susilaukė būdama 22-ejų: „Dabar jaučiuosi daug brandesnė, ramesnė ir atsakingesnė mama nei seniau. Dukrą augindama vis norėdavau kažkur lėkti, kažką veikti, o dabar suprantu, kad nieko baisaus, jeigu su drauge susitikti nenueisiu, o liksiu namie su vaiku. Taigi, man rodos, iš vaiko pozicijų žiūrint jam netgi geriau augti su vyresne mama nei su jaunesne. "
Mama Renata augina du paauglius, sūnų ir dukrą, ir jaunėlę 1 m. 2 mėn. dukrytę, kurios susilaukė 41 m.: „Mūsų pagrandukė yra netyčiukė. Situaciją labai palengvina tai, kad dabar vaikus auginti yra lengviau nei prieš keliolika metų, kai auginau vyresnėlius. Galbūt kai kurių 40-mečių sveikata jau pablogėjusi, ir tada rūpintis vaiku gali būti sunku, bet aš sveikata nesiskundžiu ir tikrai jaučiuosi tinkama būti mama."
Psichologiniai aspektai
Psichologė Valdereza Svetikienė išskiria keletą vyresnio amžiaus mamų tipų: moterys-karjeristės, neryžtingos moterys ir moterys, kurioms motinystė atrodo labai prasmingas dalykas. Ji teigia, kad vyresniame amžiuje dažnai kamuoja perdėtos baimės dėl vaiko, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsisakyti minčių apie motinystę, jei jaučiatės norinti ir galinti būti mama.
Ginekologų patarimai
Ginekologė Violeta Jonaitienė teigia, kad visos moterys norėtų pagimdyti būdamos kur kas jaunesnės nei 40-ies, bet gyvenime susiklosto visaip. Ji pataria besilaukiančias 40-metes sveikinti ir atlikti genetinius tyrimus. Iš pirmo žvilgsnio statistika gali bauginti. Tikimybė, kad naujagimis sirgs Dauno liga: 18-20 m. amžiaus gimdyvėms yra 1 iš 2000, vyresnėms nei 35 m. - 1 iš 220, esant per 45 m.
Rekomendacijos nėščioms moterims
Prieš planuojant pastoti, reikėtų planinės akušerio ginekologo konsultacijos, nes reikalinga įvertinti, ar moters sveikata nereikalauja detalesnio ištyrimo ar gydymo. Reikėtų pradėti nuo sveiko gyvenimo būdo, žalingų įpročių atsisakymo, folinės rūgšties vartojimo, pasitikslinimo apie persirgtas/nepersirgtas vaikiškas ligas (raudonukė, vėjaraupiai). Derinti sveiką pilnavertę mitybą su fiziniu aktyvumu, nutukusioms stengtis sumažinti kūno svorį. Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, reikalingos atitinkamų specialistų konsultacijos, kad ligos būtų optimaliai kontroliuojamos leistinais vaistais.
Nėštumo laikotarpiu būtina tęsti aukščiau nurodytas rekomendacijas, folinė rūgštis privaloma iki 12-os savaitės. Pastojus papildomai reikėtų vengti visuotinių susibūrimų, kontakto su sergančiais asmenimis, kontakto su gyvūnais. Vengti bet kokio sąlyčio su lakiomis cheminėmis medžiagomis, nevartoti savavališkai jokių medikamentų. Laiku kreiptis į gydymo įstaigą nėščiosios įskaitos tyrimams, o 11-13 savaitę (optimalu 12-ą savaitę) labai svarbi ginekologo konsultacija ir vaisiaus echoskopija.
Genetinės ligos ir amžius
Ši lentelė apibendrina rizikos veiksnius, susijusius su genetinių ligų tikimybe priklausomai nuo motinos amžiaus:
| Motinos amžius | Dauno sindromo rizika |
|---|---|
| 18-20 metų | 1 iš 2000 |
| Virš 35 metų | 1 iš 220 |
| Virš 45 metų | Didesnė |
„Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių liga rizika“, - atkreipė dėmesį H.
Gydytojos teigimu, kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai.
„Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris - ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat“, - pažymėjo H.
žymės:
Panašus:
- Vyresnio Vaiko Žindymo Stebuklai: Nepakeičiami Faktai ir Patarimai Kiekvienai Mamai
- Vyresnio Amžiaus Moterų Nėštumas: Svarbiausios Rizikos ir Patarimai Sėkmingam Nėštumui
- Neįtikėtinos Vyresnio Amžiaus Žmonių Patirtys Ilgalaikės Globos Namuose Lietuvoje – Atraskite Tiesą!
- Neįtikėtini avižinių dribsnių, bananų ir kiaušinių receptai – Pasigamink skaniai ir sveikai!
- Kaip Greitai Nuraminti Kūdikį: Moksliniai Tyrimai ir Efektyvūs Patarimai Tėvams