Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius ilgėja. 2001-aisiais šio amžiaus vidurkis - 24-eri, 2015-aisiais jau 27-eri, o 2019-ųjų metų statistika rodo, kad dabar moterys įprastai planuoja motinystę vėliau, sulaukusios 28-erių.

Tokį moterų sprendimą lemia įvairios priežastys: socialinės, ekonominės, partnerystė ir saugumas joje, sveikata bei vaisingumui įtaką darančios ligos. Tačiau visų moterų tikslas, nusprendus tapti mama yra vienintelis - sėkmingai pastoti, išnešioti kūdikį ir pagimdyti.

Moters kūnas atlieka nuostabų ir itin atsakingą darbą, visgi organizmas laukiantis 20-ties ir 40-ties į nėštumą gali reaguoti labai skirtingai, be to, gali padidėti komplikacijų rizika. Tad į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?

Vidutinis Gimdyvių Amžius Didėja

K. Mačiulienė atkreipė dėmesį, kad kasmet stebima tendencija, jog vidutinis gimdyvių amžiaus didėja. „Dabar vidutinis gimdyvių amžius jau siekia 28 metus 7 mėnesius. Natūralu, kad dauguma moterų pirmiausia nori pasirūpinti karjera, užtikrinti būsimo vaiko gerovę. Anksčiau stebėdavomės, kad Skandinavijoje gimdo sulaukusios 34-35, tačiau ir pas mus šis amžius kasmet didėja, o 35 metų gimdyvės - pakankama norma. Visgi laukiantis 45-erių būna sunkiau išnešioti kūdikį ir prižiūrėti nėštumą. Juo labiau, jei kalbama apie pirmą vaiką.

Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai moterys pirmojo vaikelio susilaukia būdamos vidutiniškai 28-erių metų. Gydytojos K. Mačiulienės teigimu, taip yra dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus persirgusi daugiau ligų, laikiusis dietų, patyrusi nemažai stresinių situacijų. Visa tai gali neigiamai atsiliepti nėštumui ir gimdymui.

Dalis medikų griežtai pasisako prieš gimdymą po 35-erių, tai argumentuodami negailestinga statistika: žymiai dažnesnėmis chromosominėmis anomalijomis, išaugančia gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizika, dažnai nepakankamu vaisiaus augimu, sunkesniu gimdymu, kur kas dažnesnėmis Cezario pjūvio operacijomis (statistiškai, jų prireikia net pusei vyresnio amžiaus moterų), placentos pirmeigos, priešlaikinio gimdymo rizika.

Persileidimo tikimybė 20-24 metų amžiaus moterims yra apie 9, esant 35-39 metų išauga iki 20-ies, o sulaukus 42 metų siekia net 50 procentų. Negana to, apie apie 35-37-us metus gerokai sumenksta moters vaisingumas: kiaušidėse buvęs tam tikras fiksuotas skaičius kiaušinėlių su amžiumi vis mažėja, jie tampa nebe taip lengvai apvaisinami. Šią problemą neretai pavyksta išspręsti tik su medikų pagalba.

Pastojus pagalbinio apvaisinimo būdu nėštumas dažniausiai būna daugiavaisis, o tai taip pat padidina komplikacijas nėštumo ir gimdymo metu, nes tiek gimdyvei, tiek vaisiui optimalu, kai vaisius būna vienas.

Vienas labiausiai nerimą keliančių faktų yra gana didelė vaisiaus apsigimimų rizika: pasitaiko Dauno, taip pat diagnozuojami Edvardso, Patau sindromai. 18-20 metų moteriai pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu tikimybė yra 1 iš 2000, o 35 metų moteriai - 1 iš 220.

Visgi gydytoja K. Mačiulienė ragina nepasiduoti baimei. „Vyresniame amžiuje visuomet atliekami genetiniai ir statistiniai tyrimai, todėl nereikia susikoncentruoti tik į gresiantį pavojų. Kitas dalykas, kad 40-metėms dažnai atsiranda miomų, fibrozių, tačiau viskas priklauso nuo moters”, - ramina ji.

Iš anksto nustatyti galimus vaisiaus vystymosi sutrikimus galima ultragarsinio ar diagnostinio tyrimo pagalba, kuris turėtų būti atliktas kiekvienai besilaukiančiąjai. K. Mačiulienės teigimu, vyresnėms, bet nebe pirmą kartą gimdančioms moterims tyrimus atlikti taip pat reikia, tačiau ne pirmo nėštumo rizika vyresniame amžiuje jau yra kur kas mažesnė.

Pagrindinės Rekomendacijos Nėščioms Moterims

Pasak klinikos „Motina ir vaikas” gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos.

„Kiekvienas nėštumas ir galimos rizikos turi būti įvertintos individualiai, atlikti būtini tyrimai. Pirmo vizito metu reikėtų atlikti reikalingiausius prenatalinius, neinvazinius tyrimus, nuo kurių ir prasideda nėštumo priežiūra bei mamos ir kūdikio sveikatos puoselėjimas.

Svarbiausi ir būtiniausi tyrimai: gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, šlapimo pasėlis, tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų - sifilio, Aids, ŽIV, hepatito B. Taip pat svarbu įvertinti, ar nėščiajai nėra anemijos, ar ji neturi naminių gyvūnų, nedirba tam tikrose pramonės srityse, kuriose naudojamos cheminės medžiagos, kurios galėtų sukelti pavojų nėštumui ir vaisiaus sveikatai“, - komentavo H. Kažemėkaitytė.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, ar bandote pastoti 20-ties, ar 30-ties, o gal 40-ties, skirtingas amžius turi savo pliusų ir minusų, tad būtina žinoti pagrindines rizikas ir pasirūpinti jų prevencija.

Amžiaus Grupės ir Nėštumo Ypatumai:

  • Nėštumas iki 20 metų: Vaisingas, bet rizikingas amžius. Dažniausiai nėštumai yra neplanuoti. Organizmas nėra visiškai susiformavęs, todėl iškyla komplikacijų rizika. Dažniau diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Reikalingas emocinis palaikymas ir išsami informacija apie laukiančius pokyčius.
  • 20-35 metai: Didžiausia tikimybė pastoti ir išvengti komplikacijų. Tai vaisingas ir pats idealiausias metas pastoti bei gimdyti. Nėštumo priežiūra įprasta, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į rizikos faktorius (persileidimai, cezario pjūvis, nėštumo patologijos).
  • Po 35-erių: Nėštumo priežiūros prioritetas - komplikacijų prevencija. Vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė. Rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus (11-os, 13-os ir iki 20-tos savaitės).

Pagrindinės Rizikos Po 35-erių:

  • Diabetas: Vyresnio amžiaus moterys dažniau serga cukriniu diabetu ar nėštumo metu (nėštumo diabetu). Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų - apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją.
  • Preeklampsija: Ypač pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Gali pažeisti gyvybiškai svarbius nėščiosios organus.
  • Aukštas kraujo spaudimas: Padidina preeklampsijos riziką, gali sukelti priešlaikinį gimdymą, placentos atsiskyrimą.
  • Daugiavaisis nėštumas: Dėl hormonų pokyčių ir vaisingumą skatinančių procedūrų, vyresnio amžiaus moterys dažniau laukiasi dvynių, trynukų. Tai padidina priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos, nėštumo diabeto tikimybę.
  • Genetinių ligų rizika: Didėja nuo 35-erių metų. Svarbu atlikti ne tik įprastus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą, genetinius tyrimus bei detalų ultragarsinį tyrimą.

Svarbu Stebėti Sveikatą Jei:

  • Turite antsvorio
  • Policistinių kiaušidžių sindromą
  • Mėnesinių sutrikimų

Dėl šių priežasčių išauga nėščiųjų hipertenzijos tikimybė.

Nepamirškite Emocinės Sveikatos

Gydytojos teigimu, kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai.

Visoms moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, svarbus ir emocinis palaikymas - kad viskas bus gerai, atlikti visi reikalingi tyrimai, o mamai tereikia pasitikėti ją prižiūrinčiu specialistu, ilsėtis ir mėgautis motinystės stebuklu.

„Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris - ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat”, - pažymėjo H. Kažemėkaitytė.

Genetiniai Tyrimai

Pasaulyje sparčiai ryškėjant tendencijai vaikų susilaukti vyresniame amžiuje, nerimą vis garsiau išreiškia genetikai. Noras atidėti šeimos pagausėjimą dėl socialinių veiksnių, studijų ar karjeros, taip pat kasmet pasaulyje didėjantis nevaisingumo atvejų skaičius signalizuoja apie rimtą padėtį - senstant tėvų organizmui, dažnėja vaikų genetinių ligų rizika.

Gydytojų genetikų teigimu, vaikelio nusprendus susilaukti vyresniame amžiuje, būtinas papildomas dėmesys sau, savo sveikatai ir gyvenimo būdui, o užbėgti už akių galimoms sveikatos problemoms gali padėti laiku atlikti tinkami genetiniai tyrimai.

„Prieš 20 metų Europoje vyresnių nei 35 m. gimdyvių buvo 10 proc., dabar šis skaičius kai kuriose Vakarų Europos šalyse siekia 30 proc. Nors nuo 35 m. moterims dėl rizikos atliekami papildomi genetiniai tyrimai, patologijų daugėja visose moterų amžiaus grupėse, o tai lemia ir nesveika aplinka, mityba ar perteklinis vaistų vartojimas“, - pastebi „InMedica Alfa“ gydytojas genetikas doc. dr. Danielius Serapinas.

Anot jo, keičiantis aplinkybėms, vietoje nestovi ir medicina, tačiau genetiniai tyrimai - tik viena sudedamųjų dalių, galinčių garantuoti sveiką mamos ir vaiko būklę.

Tyrimai rodo, kad jeigu nėščiosios amžius - 35 metai, tikimybė, kad vaikas gims su chromosomų patologija, yra viena iš 300, jei moteriai - 45-eri, - apsigimimo rizikos santykis yra 1 iš 20.

Gydytojas genetikas pateikia ir pavyzdį: jei moteris savo sveikata nesirūpino, turėjo žalingų įpročių, tai būdama 27 metų turės didesnę riziką susilaukti Dauno sindromu sergančio vaiko nei 39 metų sveikai gyvenanti moteris.

Rekomenduojami Tyrimai Vyresnėms Nei 35 m. Moterims:

  • 11-14 nėštumo savaitė: Atliekamas biocheminis Prisca I tyrimas, kuriuo įvertinama vaisiaus chromosominių ligų rizika. Jo jautrumas apie 70-85 proc.
  • 15-20 nėštumo savaitė: Jei nespėta atlikti pirmojo Prisca tyrimo, šiomis savaitėmis galima atlikti Prisca II.
  • 16-20 nėštumo savaitė: Jei gydytojai nustatė, kad Prisca II tyrimas gali būti rizikingas, tuomet galima atlikti invazinį vaisiaus vandenų tyrimą.
  • 9-20 nėštumo savaitė: Jei pageidaujama saugesnio ir modernesnio neinvazinio tyrimo, gana ilgą nėštumo laikotarpį galima atlikti vaisiaus DNR tyrimą NIPT, testą iš motinos kraujo (Natera Panorama), kuris tiksliai įvertina vaisiaus būklę dėl penkių chromosominių ligų.

Gydytojas pastebi, kad šio tyrimo metu ypač svarbu išmatuoti vaisiaus frakciją, kadangi kitu atveju gali būti sunku atskirti vaisiaus ir motinos DNR. Šį tyrimą galima atlikti kaip pirmo pasirinkimo tyrimą arba po rizikingesnių biocheminių tyrimų rezultatų.

Tyrimai rodo, kad 1 iš 1000 nėščiųjų (nepriklausomai nuo amžiaus) aptinkami mikrodeleciniai sindromai. Jie pasireiškia raidos ir augimo atsilikimu, kai kuriais atvejais galimi pokyčiai vidaus organuose. Šių sindromų riziką galima nustatyti atliekant tą patį NIPT neinvazinį tyrimą.

Jei moteris nėštumo metu sirgo ūmia bakterine infekcija (tai galima sužinoti nėščiajai atlikus įprastus kraujo tyrimus) - toksoplazmoze, reikėtų atlikti vaisiaus vandenų tyrimą ir išsiaiškinti, ar šia infekcija neužsikrėtė vaikutis. Užsikrėtus, galimas gydymas antibiotikais, o tai padeda išvengti įgimtos toksoplazmozės požymių (įgimtų regos, klausos ir kitų defektų).

Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) savo rekomendacijose pabrėžia, kad prenatalinių genetinių tyrimų atlikimas ir vertinimas turi vykti kartu su atitinkamu konsultavimu, tai patvirtina ir gyd. D.Serapinas: „Tyrimų metu, ypač tiriant brandaus amžiaus nėščiąsias, pasitaiko įvairių netipinių tyrimų rezultatų, kurių vertinimas reikalauja atitinkamos kompetencijos, todėl ypač svarbu, kad visų tyrimų rezultatus interpretuotų gydytojas genetikas arba perinatalinės medicinos specialistas.“

Vėlyvos Motinystės Privalumai

Remiantis įvairiais pasaulyje iki šiol atliktais tyrimais, vėlyva motinystė gali turėti ir netikėtų privalumų.

  • Ilgesnis gyvenimas: Vėliau gimdančios moterys dažniau gyvena ilgiau.
  • Kognityvinių sutrikimų išvengimas: Kai kurios vėlesniame amžiuje vaikų susilaukusios moterys po menopauzės pasižymi geresniais kognityviniais įgūdžiais.
  • Išmintis ir patirtis: Vyresnės moterys dažnai būna kantresnės ir vaikus augina išmintingiau.
  • Finansinis stabilumas: Sulaukusios 40-ies dauguma moterų jau būna padariusios karjerą ir yra finansiškai stabilios.
  • Išbandytas gyvenimas: Jau turėjote laiko viską išbandyti, tad atėjo metas pasinerti į šeimyninį gyvenimą.

Galimos Nėštumo Rizikos Po 50 Metų

Nėštumas po 50 metų - tai ne tik medicininis, bet ir psichologiškai bei socialiai reikšmingas įvykis. Jis dažnai kelia įvairių emocijų - nuo džiaugsmo ir vilties iki nerimo dėl ateities. Neretai vyresnės moterys susiduria su išankstiniu visuomenės vertinimu ar net atviru skepticizmu.

  • Padidėjęs kraujospūdis ir preeklampsija - tai gali kelti pavojų tiek mamai, tiek kūdikiui.
  • Gestacinis diabetas - nėštumo metu atsirandantis cukraus kiekio kraujyje sutrikimas, dažnesnis vyresnėms moterims.
  • Cezario pjūvis - vyresnio amžiaus moterims dažniau prireikia chirurginio gimdymo dėl padidėjusio komplikacijų skaičiaus.
  • Persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika - ypač jei naudojamos donorinės ląstelės ar hormoninė stimuliacija.
  • Kraujavimai nėštumo metu - dėl sumažėjusio gimdos elastingumo ar kraujotakos pokyčių.

Psichologiniai ir Socialiniai Iššūkiai

  • Emocinė būsena ir psichologinė adaptacija: Moterys, pastojusios vyresniame amžiuje, dažnai jaučia spaudimą „suspėti viską padaryti“, nes laiką mato kaip ribotą.
  • Socialiniai lūkesčiai ir aplinkinių reakcija: Kai kuriose kultūrose ar bendruomenėse vyresnės amžiaus moterys vis dar gali sulaukti neigiamų reakcijų ar klausimų: „Ar ne per vėlu?“, „Kas augintų vaiką, jei kas nors nutiktų?“

žymės: #Nestuma

Panašus: