Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir prognozuojamas tendencijas ateityje - vyriausiųjų gyventojų gausėjimą, vidurinės ir jauniausios dalies mažėjimą - Lietuvą galima priskirti prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje, taip pat galima prognozuoti vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos poreikio augimą.

Lietuvos visuomenė senėja, todėl nuolat auga socialinių paslaugų poreikis. Todėl svarbu suprasti didėjantį globos paslaugų vaidmenį vyresnio amžiaus žmonėms, kuris leidžia ilgiau gyventi ir džiaugtis geresne gyvenimo kokybe.

Vyresnio amžiaus žmonės (+65), kurie tampa socialiai priklausomi, turi galimybę persikelti į gyvenamosios vietos globos įstaigą. Persikėlimo į ilgalaikės globos įstaigą scenarijus turi didelį poveikį vyresnio amžiaus žmogaus gyvenimo kokybei.

Siekiant suprasti lietuviškos ilgalaikės socialinės globos specifiką, buvo tiriama, kaip kinta gyvenimo kokybės vertinimas gyvenant ilgalaikės socialinės globos įstaigoje, kaip yra išgyvenama krizės patirtis, susijusi su gyvenimo vietos ir būdo pasikeitimu.

Tyrimas, analizuojantis socisaliai globojamų vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybę institucinės socialinės globos kontekste, atliktas laikantis konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos nuostatų (Charmaz, 2006).

Konstruktyvistinė grindžiamosios teorijos metodologija (Charmaz, 2006) leidžia pasiekti ilgalaikės gyvenamosios globos sritį ir analizuoti subjektyvią gyvenimo kokybę, vertybes ir požiūrius vyresnio amžiaus socialiai priklausomų gyventojų.

Sukurta grindžiamoji teorija atskleidžia socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų, gyvenančių ilgalaikės socialinė globos įstaigose, subjektyvios gyvenimo kokybės veiksnius.

Grindžiamojoje teorijoje atskleisti septyni gyvenimo kokybės veiksniai.

Duomenų analizės procese buvo nustatyti trys prisitaikymo prie naujo socialiai priklausomo asmens ir gyvenamųjų namų gyventojo statuso modeliai.

„Galėjimas“ yra ašinė kategorija, suprantama kaip galėjimo atlikti svarbias veiklas, galėjimo palaikyti santykius su reikšmingais asmenimis reali išraiška ar pojūtis.

Tyrimo dalyviai patiria krizę keisdami gyvenamąją vietą ir persikeldami į globos namus. Socialinės globos įstaigos ir globos specialistai turėtų žinoti apie metodų ir įgūdžių poreikį veiksmingai valdyti krizes.

Rezultatus lyginant su artimos metodologijos rėmuose atliktais tyrimais užsienio šalyse, nustatyta, kad kai kurie atskleisti gyvenimo kokybės veiksniai iš dalies sutampa, tačiau taip pat buvo atskleisti gyvenimo kokybės elementai, išskiriantys Lietuvos atvejį iš kitų.

Rezultatai rodo, kad tokie veiksniai yra randami daugelyje užsienio tyrimų sričių, nepaisant kultūrinių ir socialinių kontekstų.

žymės: #Globos

Panašus: