Sloga, arba rinitas, yra nosies ertmės gleivinės uždegimas, kuriam būdingas nosies užburkimas, išskyros iš nosies, čiaudulys ir nosies niežulys. Ūminė sloga dažniausiai būna infekcinės kilmės ir tai viena pirmųjų gyvenimo ligų.
Vaikų ligų gydytoja, Vilniaus universiteto docentė dr. Sigita Burokienė atkreipia dėmesį, kad medikų rekomendacijos neretai skiriasi. Atsiribojusi nuo savo kolegų gydytoja surinko ir susistemino informaciją, ką siūlo naujausios mokslinės rekomendacijas ir pristatė šią medžiagą vaikų ir jaunimo klinikos „Empatija“ organizuotoje paskaitoje „Vaikų ir kūdikių sloga: kaip gydyti?“.
Kodėl sloga prasideda?
Nosies gleivinė paburksta ir ima gaminti daug gleivių dėl apsauginės reakcijos į organizmui svetimas medžiagas ir organizmus: dulkes, dūmus, virusus, chemikalus, žiedadulkes ir t.t. Taigi sloga prasideda ne tik dėl peršalimo, bet ir kitų priežasčių.
Gydytoja pasidalijo keliais patarimais, kaip atskirti, nuo ko prasidėjusi sloga:
- Esant peršalimui nosies gleivės pradžioje būna skaidrios, po to gelsvos ar žalsvos, netgi pūlingos. Visada bus čiaudulys ir kartu prisidės pakilusi temperatūra, kosulys, pakimęs balsas, paraudusi gerklė. Gali skaudėti galvą, kūną, pablogėti apetitas.
- Jeigu sloga užsitęsusi, ji skaidri, vandeninga - tai gali būti alerginė sloga. Kartu gali būti čiaudulys, sausas kosulys, švokštimas, galite pastebėti bėrimų ir ašarojančias bei perštinčias akis.
- Sloga gali atsirasti ir dėl tam tikrų aplinkos dirgiklių, pavyzdžiui, tabako dūmų ar dulkių. Sudirginus gleivinę išskyros būna skaidrios, vaikas čiaudi, pastebime apsunkintą kvėpavimą, šnopavimą.
- Sloga atsiranda ir padidėjus adenoidams ar tonzilėms. Paprastai su padidėjusiais adenoidais vaikai jaučia apsunkintą kvėpavimą, jie daugiau kvėpuoja pro burną, kalba pro nosį, gali sutrikti miegas, jie gali pradėti netgi knarkti.
- Sausas oras taip pat gali tapti atsiradusios slogos priežastimi. Nosis lyg uždžiūva, ypač dabar, prasidėjus šildymo sezonui, todėl labai reiktų stebėti, kad namuose oras nebūtų per sausas.
Vis tik gydytoja daugiausia dėmesio slogai skyrė kaip peršalimo ligos simptomui. Nors dažniausiai ji būdinga rudens-žiemos sezonui, tačiau šiemet medikai pastebėjo, kad ši sloga vaikus pradėjo kabinti anksčiau. „Jau vasarą mes sulaukėme pacientų su peršalimo ligos simptomais. Tikriausiai virusai išmoko prisitaikyti prie sustiprinto saugojimosi, nuolatinio kaukių nešiojimo“, - prielaidą padarė S. Burokienė.
Sloga perduodama oro lašeliniu būdu, per rankas. Inkubacinis periodas - laikas, kai virusas patenka į žmogaus organizmą, iki ligos simptomų atsiradimo paprastai būna 24-72 val., o visas ligos laikotarpis trunka nuo 5 iki 7 dienų, tačiau gali užsitęsti ir iki 14 dienų. Vaikams peršalimo simptomai - sloga, kosulys dažniausiai išlieka apie dvi savaites.
Mažoms vaikų nosytėms sunkiau
Kalbant apie tai, kodėl vaikams sloga yra atokia sudėtinga, reikia atkreipti dėmesį į kitokią vaikų nosies anatomiją. Kūdikių nosies ertmės yra labai siauros.
Taip pat santykinai platus ir trumpas yra kūdikių nosinis ašarų kanalas - jei prasideda sloga, atsiranda rizika ir akių infekcijai.
Didesnė rizika mažiems vaikams pasigauti ir ausų infekciją, nes kūdikių ausies trimitas, jungiantis vidurinę ausį ir nosiaryklę, yra trumpas.
Lyginant su suaugusiųjų nosimis, vaikų nosies gleivinėje labai gausu kraujagyslių.
Kūdikiai iki 6 mėnesių beveik nemoka kvėpuoti per burną dėl santykinai didelio liežuvio.
Vyresniems vaikams gali būti sunku kvėpuoti dėl išvešėjusių adenoidų ar tonzilių.
„Kartais tėvai išsigąsta, ar jų vaikams negali būti sinusito, tačiau aš galiu nuraminti - kūdikiams sinusitų nebūna, - paskaitoje ramino gydytoja ir detaliai išvardijo: - Prienosiniai ančiai, kitaip vadinami sinusais, pradeda formuotis intrauteriniu periodu, bet mažam vaikui jie dar nepakankamai išsivystę. Jie vystosi ir auga po truputį: pleištakaulio ančiai susiformuoja 4-5 metų vaikams, žandiniai ančiai - 5-6 metų, akytkaulio ančiai atsiranda 5-6 metų, galutinai ląstelės tampa oringos 12-14 metų. Kaktinis antis galutinai susiformuoja tik 12-15 metų.“
Kūdikių nosiaryklėje atsiveria ausies trimito anga ir jis jungia nosiaryklę su vidurine ausimi. Kadangi kūdikio ausies trimitas platus ir trumpas, jo kryptis - horizontali, o nosiaryklinis galas gali būti praviras, todėl rinofaringitas gali komplikuotis į otitą, t.y. ausų uždegimą.
Adenoidai galutinai išsivysto antraisiais gyvenimo metais, o nuo 7-8 metų pradeda mažėti. Jei padidėję adenoidai nustatomi mokyklinio amžiaus vaikai, tai gydytojai greičiausiai jau nerekomenduos jų operuoti.
2-7 metais adenoidai labai dažnai išveša, padidėja ir iš dalies ar visiškai uždengia choanas ir ausies trimito angas. Tai gali trukdyti ir žandikaulio formavimuisi, ir kalbai, kentėdamas nepatogumus vaikas bus nuolat neišsimiegojęs, pavargęs.
Peršalimo ligos komplikacijos:
- Ausų infekcija
- Astmos paūmėjimas
- Sinusitas
- Bronchotas, bronchiolitas
- Plaučių uždegimas (pneumonija)
Sloguojant dažnai atsiranda ir kosulys. Dažniausiai - šlapias (produktyvus) kosulys, kuris nėra pavojingas ir jo slopinti nereikia. Žinoma, galima jį palengvinti - duoti vaikui gleives skystinančių augalinių (gebenių, pelargonijų ir kt.) arba cheminių (ambroksolio, acetilcisteino) preparatų. Nepamiršti duoti gerti kuo daugiau skysčių.
Toks kosulys gali trukti net iki 3 savaičių.
Kaip gydyti slogą?
Slogos gydymas visada priklauso nuo priežasties. Jeigu sloga atsiranda dėl alergijos, turi būti skiriami atitinkami antialerginiai vaistai, tiriama, dėl ko ši alergija prasideda. Jeigu dėl adenoidų išvešėjimo - teks skirti operaciją.
Kadangi sloguojant jaučiamas diskomfortas, skiriamas simptominis gydymas - mažinamas nosies užgulimas siekiant palaikyti kvėpavimo takų pralaidumą, sumažinti diskomfortą.
Labai svarbu namuose palaikyti aplinkos higieną - kad būtų švaru, tinkama drėgmė, nebūtų alergizuojančių medžiagų.
Antibakteriniai preparatai neskiriami.
„Be reikalo tėvai išsigąsta pamatę, kad sloga tapo geltona. Žinoma, galima pagalvoti, kad tai pūliai, bet ne, tai - natūralus slogos vystymosi etapas. Ta sloga tampa tirštesnė, nes joje yra imuninių elementų ir kitų mūsų susikaupusių ląstelių“, - paaiškino S. Burokienė.
Nosies gleivinės drėgmės palaikymui labai svarbu drėkinti patalpas, duoti vaikui daugiau skysčių. Taip pat galima atlikti inhaliacijas su šiltu mineraliniu ar paprastu vandeniu.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad skiriasi rekomendacijos dėl nosies plovimo - vieni specialistai sako, kad to daryti visai nereikia, kiti - kad būtina. „Aš sutinku su pastaraisiais, tik jokiu būdu nepersistenkite ir nosį plaukite su fiziologiniu (izotoniniu) tirpalu. Kūdikiams ir mažesniems vaikams naudojamas izotoninis 0,9 proc. druskų tirpalas (jūros vandens) lašais arba įpurškiamas. Vyresniems, esant labai gausiai slogai, naudojamas hipertoninis druskų tirpalas“, - patarė ji ir detaliai paaiškino, kaip šią procedūrą atlikti patiems mažiausiems.
Nosies plovimas kūdikiams:
- Kūdikį paguldykite ant nugaros.
- Į kiekvieną nosies šnervę įpurkškite ar įlašinkite 2-3 lašus kambario temperatūros jūros vandens ar fiziologinio tirpalo ir palaukite 0,5-1 minutę.
- Tuomet apverskite kūdikį ant pilvuko arba palaikykite vertikaliai. Gleivės gali ištekėti ir savaime arba galima padėti joms pasišalinti braukiant nosinaite per kūdikio nosytę nuo viršaus žemyn.
Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dar nemoka išpūsti nosies, galima naudoti ir pagalbines priemones. Tik nerekomenduojama mažoms nosims naudoti ausų krapštukų!
Sekretą galima ištraukti nosies aspiratoriumi - gumine kriauše, mechaniniu atsiurbėju arba elektroniniu aspiratoriumi. Vyresnį vaiką paskatinkite pūsti nosį pačiam.
Beje, siurbkite tik įsitikinę, kad nosyje yra daug sekreto, jei sloga klampi - praskieskite izotoniniu tirpalu.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad siurbti vaikų nosį ir ją plauti negalima per dažnai - tik tada, kai jau matome, kad vaikas nebegali prakvėpuoti.
„Jei daug siurbsim - pažeisim nosies gleivinę, o pažeista gleivinė užburksta, tada vėl atsiranda sekreto. Susidaro toks užburtas ratas“, - dėstė gydytoja.
Tėvai turėtų žinoti, kad specialūs nosies lašai vaikams iki metų naudojami tik paskyrus gydytojui. Ir tik nuo 12 m. vaikams galima naudoti tuos pačius vaistus, kuriuos naudoja ir suaugusieji.
Tam tikromis aplinkybėmis derėtų nebedelsti ir pagalbos dėl slogos kreiptis į gydytojus:
- jei kūdikis - iki 6 mėn.
- jei vaikas atsisako gerti skysčius;
- pasikeičia vaiko elgesys - jis tampa sudirgęs ar mieguistas;
- vaikas kvėpuoja apsunkintai - matyti, kaip kilnojasi jo krūtinė, juda šnervės;
- karščiavimas >38,4 C trunka ilgiau kaip 3 dienas;
- sloga nepraeina ilgiau nei 10 dienų;
- parausta arba ima traiškanoti akys;
- atsiranda ausies skausmas ar išskyros iš ausies.
Kodėl snargliai pasidaro žali?
Kai nosis ima tekėti žaliomis, tirštomis išskyromis, dauguma žmonių iškart pagalvoja - „sloga su pūliais“ arba „uždegimas“.
Nors ne visada žali snargliai reiškia sunkią ligą, jų spalva, konsistencija ir trukmė gali daug pasakyti apie organizme vykstantį procesą. Kartais tai paprasta virusinė infekcija, o kartais - lėtinis sinusitas ar net bakterinis uždegimas, reikalaujantis gydymo.
Dažniausios žalių snarglių priežastys:
- Virusinė infekcija
- Bakterinė infekcija (pvz., sinusitas)
- Lėtinis sinusitas
- Alergija su infekcijos komplikacija
- Svetimkūnis nosyje (ypač vaikams)
Žalia spalva atsiranda dėl:
- baltųjų kraujo kūnelių (neutrofilų) - tai imuninės ląstelės, kurios kovoja su virusais ar bakterijomis. Joms žuvus, susidaro žalios medžiagos - mieloperoksidazės - kurios nudažo gleives.
- bakterijų - kai kurių rūšių bakterijos gali pačios „dažyti“ išskyras, ypač jei infekcija progresuoja.
Ką daryti, jei teka žali snargliai?
- Stebėkite simptomus.
- Plauti nosį.
- Vengti antibiotikų be reikalo.
- Naudoti vaistus pagal poreikį.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei žali snargliai tęsiasi daugiau nei 10 dienų.
- Jei juos lydi stiprus veido ar galvos skausmas.
- Jei atsiranda karščiavimas, bendras silpnumas.
- Jei išskyros dvokia arba teka tik iš vienos šnervės.
- Jei snargliai kraujo spalvos arba su kraujo priemaišomis.
Apie slogą nuo aplinkos veiksnių
Anot medikės, pirmiausia reikia įvertinti, kas tą slogą sukėlė - ar tai alerginio pobūdžio, ar infekcija, ar ji atsirado dėl aplinkos veiksnių. „Jei vaikas nekarščiuoja ir nėra jokių kitų simptomų, tikėtina, kad sloga atsirado dėl aplinkos veiksnių. Mūsų gleivinė turi būti drėgna. Ten turi būti gleivių, kad imuninės ląstelės galėtų tinkamai funkcionuoti ir iš kvėpavimo takų išsivalytų visokios dulkės. Gimus kūdikiui, tėvai dažnai bute padidina šildymą, oras išsausėja ir gleivinės džiūva. Ji nebeatlieka savo funkcijos. Prisikaupia visokių dulkių, šiukšlių ir vaikui sunku kvėpuoti“, - pasakojo gydytoja.
Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau jis kvėpuoja per burną. Žindomas kūdikis neprakvėpuos valgydamas, jei jo nosis užgulusi. Ypač šiuo metu, pasak pašnekovės, daugėja naujagimių, kurie šnopuoja vien dėl to, nes tėvai persistengia, kad šie nesušaltų.
„Jei vaikui nėra infekcinės slogos, aš nesu linkusi pritarti, kad būtų purškiami visokie purškalai. Pabandykite sau įsipurkškite - nėra malonus jausmas, kai druska graužia nosies gleivinę. Taip, jie dezinfekuoja, bet jei nosis užsikimšo tik dėl sausumo, užteks paprastos inhaliacijos su vandeniu. Galima ilgiau pabūti vonioje. Stengtis, kad namie būtų kuo mažiau dulkių“, - sakė gydytoja.
Apie infekcinę slogą
Jei tai yra infekcinė sloga, anot I.Plėštytės-Būtienės, vaikui bus paraudusi gerklė, iš nosies bėgs gausios išskyros - pradžioje skaidrios, paskui - pūlingos. „Daugelis tėvų atbėga išsigandę, kad vaikui jau antrą savaitę sloga. Normalu, kad vaikas sloguoja dvi savaites. Suaugusiesiems sloga trunka septynias dienas, vaikams, kadangi jie dar neturi tokios imuninės sistemos - dvi savaites. Klasikinė virusinės infekcijos sukeltas sloga yra tokia, kai iš pradžių prasideda varvėjimas, skaidrios išskyros. Paskui išskyros tirštėja, žaliuoja, geltonuoja ir galiausiai išsivalo. Nuo seno visiems atrodo, kad pūliai yra kažkas baisaus, bet iš tiesų tai yra žuvusios tiek imuninės, tiek infekcinės ląstelės, bakterijos, virusai, mūsų gleivinė“, - pasakojo specialistė.
Tokią slogą ji palygina su spuogu, kuris taip pat yra pūlinė infekcija. „Bet spuogų negydome antibiotikais, lygiai taip pat ir slogos nereikia jais gydyti. Jei vaikas pučia nosį, ji išsivalo, ir galiausiai praeina. Kiek laiko tai užtruks, priklauso nuo kiekvieno vaiko. Vienam užtenka savaitės, kitam - dvejų. Be abejo, kad paskui nosis būna itin jautri ir kiti virusai greičiau vėl prikimba. Todėl darželinukai ir sloguoja nuolat. Ar galima ką nors padaryti? Geriausia atsitraukti per atstumą ir įvertinti situaciją, ar iš tiesų vaikui reikia jūsų pagalbos“, - sakė gydytoja.
Jei nosis bėga, vaikas išpučia, viskas gerai. „Šiais laikais tėvai puola stabdyti tą valymąsi ir mano, kad jei nematys simptomų, slogos ir nebus. Infekcija vis tiek bus. Kam tada maskuoti simptomus, jei pačiam vaikui netrukdo? Jei vaikui sunku per slogą pavalgyti, sunku išsimiegoti, aišku, tuomet jam reikia padėti“, - teigė medikė.
Apie gydymą
I.Plėštytė-Būtienė įsitikinusi - kas per daug tas nesveika. „Tas pats spuogo principas - jei jūs kas dvidešimt minučių dėsite ant jo druskos tirpalo, pradžioje gal ir dezinfekuosite, bet paskui tik paraus oda nuo to. Lygiai taip pat ir su nosimi. Jei pastoviai dezinfekuosite, bus tas pats lyg su spiritu rankas dezinfekuotumėte. Kas iš jų liks? Pažeidžiame gleivinę su tais visais sūriais hipertoniniais tirpalais. 2-3 kartai per parą - gerai, bet dažnai mamos linkusios pastoviai purkšti, plauti, siurbti tas nosytes. Tada nosis pradeda gintis nuo gydymo, tarsi į nosį būtų papuolęs svetimkūnis. Jei mama ateina po dviejų savaičių ir sako, vaikui labai gausiai teka iš nosies, klausiu, ką jūs darote? Siurbia kokius 4-5 kartus per parą. Nosies gleivinė tiek sudirginta, kad ji bando išplauti tą atsiurbėją kaip svetimkūnį. Jei buvo pūlinga sloga, kuri paskui perėjo į skaidrią, štai jums atsakymas kodėl“, - teigė medikė.
Anot jos, kuo mažiau lįsime į nosį, tuo geriau. „Tėvai turi suprasti, jei yra virusinė infekcija, išgydyti jos neįmanoma, mūsų pareiga tik palengvinti tą periodą. Jei yra sloga, gerklė vis tiek bus paraudusi. Jūs nieko nesustabdysite“, - tvirtino gydytoja.
Apie profilaktiką
Paklausta, ar verta vaikams profilaktiškai valyti nosį, gydytoja juokavo, kad vaikai nėra marsiečiai. „Kiek suaugusieji valosi nosį? Nesivalo. Ar dėl to jie rečiau serga? Ne. Ryte reikia išsipūsti, kad nebūtų dulkių, kurios susikaupė per naktį. Darželinukams, kurie dažnai nosyje parsineša virusų, galima retkarčiais įpurkšti preparatų su gerosiomis bakterijomis ar su imunitetą skatinančiomis priemonėmis, bet dar geriau pasivaikščioti gryname ore, išmokyti vaiką išsipūsti nosį. Nes tiek nosis, tiek ausis, tiek burna turi savo mikroflorą, savo apsaugą. Juk akių ar ausų kasdien nesiplauname. Visi tie atsiurbėjai yra gerai, tik nereikia persistengti. Mamos kartais tiek siurbia, kad ne duok Dieve lašelis gleivių liks. Atsiurbėjai reikalingi, kad vaikas lengviau kvėpuotų, o ne tam, kad iki kraujų būtų traukiamos gleives. Visur turi būti saikas“, - teigė specialistė.
Apie natūralias priemones
Po slogos, kad vaikui greičiau atsistatytų nosies gleivinė, anot medikės, reikėtų pakvėpuoti garais, pasistengti kuo mažiau dirginti nosį įvairiais kvapais, chemija, dulkėmis, neskubėti į žaidimų kambarius. O kokios natūralios priemonės yra veiksmingos?
„Motinos pienas, be abejo, yra gerai, bet lašinti jo į nosį nėra būtinybės. Jau valgydamas vaikas jį pasisavins. Svogūnai, česnakai yra dezinfektantai, jie irgi veikia, mažina virusų kiekį, bet nereikia jų tiesiogiai lašinti į nosį, nes vargu, ar kam tai patiktų. Tiesiog užtenka padėti, kad vaikas jais kvėpuotų“, - pasakojo I.Plėštytė-Būtienė.
Kūdikiams skirtos tradicinės priemonės nuo slogos
Suaugusiesiems slogą lašeliniu būdu dažniausiai perduoda rinovirusai, o kūdikių slogos priežastys gali būti labai įvairios. Nosies gleivinės uždegimas kūdikius vargina dažniau nei suaugusiuosius, nes kūdikiai negali kvėpuoti per burną. Štai kodėl svarbu padėti kūdikiui tokioje situacijoje. Tačiau tradicinės priemonės nuo slogos turi būti labai apgalvotos, jas naudoti reikia labai atsargiai, geriausia - pasitarti su gydytoju.
Gydant tokius mažus vaikus namie pirmiausia reikia labai atsargiai ištraukti išskyras, užkemšančias kvėpavimo takus. Kūdikis pats negali išsišnypšti nosytės, todėl likutinėms išskyroms atskiesti naudojamas labai švelnus druskos tirpalas arba jūros vanduo.
Išvalyti kūdikio nosytę padeda kambario drėkinimas ir tinkama poza lovoje, leidžianti lengviau ištekėti išskyroms.
Sloga gali būti ne tik peršalimo pasekmė, bet ir vienas iš artėjančio dantų dygimo simptomų. Tokiu atveju sloga ypatinga - išskyros skaidrios, vandeningos, varvančios smakru, kur susijungia su gausiomis seilėmis. Vaikas gana dažnai kiša rankas į burną, niurzga, blogai miega, dažnai pabunda rėkdamas. Tokiu atveju taip pat galima naudoti aspiratorių, o vaiko smakrą valyti servetėle.
Vaikams skirtos tradicinės priemonės nuo slogos
Prieš naudojant tradicines priemones nuo slogos vaikui, pirmiausia verta nustatyti slogos atsiradimo priežastį. Vienos tradicinės priemonės pasiteisins esant virusinei ar bakterinei slogai, kitas naudosime esant alerginei slogai, dar kitos padės, kai sloga atsiras, pavyzdžiui, dygstant dantims. Taigi daug kas priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Kūdikiams taikomi slogos gydymo metodai yra kitokie, nei taikomi šiek tiek vyresniems vaikams.
Jei vaikui sloga atsirado neseniai ir nepasireiškė kitų nerimą keliančių simptomų (aukšta temperatūra, bendras sveikatos būklės pablogėjimas), verta griebtis toliau pateiktų tradicinių priemonių nuo slogos.
Pirmiausia išbandykite aspiratorių. Jūsų mažylis nepajėgia savarankiškai išsivalyti nosytės, todėl kvėpavimo takams išvalyti pravers specialus nosies aspiratorius, tai yra aparatas nosies sekretui ištraukti. Jis veiksmingesnis ir saugesnis už iki šiol naudotas pompas (specialius įtaisus, padedančius lengvai pašalinti gleives iš kūdikio nosytės), nes jos didele jėga siurbdavo gleives dirgindamos gleivinę. Tas pats gali nutikti ir per dažnai naudojant aspiratorių, todėl gydytojai rekomenduoja juo nepiktnaudžiauti, naudoti apdairiai. Vaistinėse galima įsigyti rankiniu principu veikiančių arba elektroninių aspiratorių.
Kitas dėmesio vertas slogos gydymo būdas - druskos tirpalo arba jūros vandens lašinimas į nosį. Šios medžiagos padeda suskystinti išskyras, taip jos lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų.
Tinkamas skysčių kiekis ir drėkinimas gali padėti išgydyti slogą. Norėdami atskiesti kvėpavimo takus užkemšančias išskyras ir palengvinti jų ištekėjimą, nepamirškite vaikui duoti daug skysčių (geriausia šiltų) ir pasirūpinti, kad patalpa, kurioje jis būna, būtų tinkamai drėkinama.
Gydant slogą vaikui, leidžiama naudoti inhaliacijas, tačiau tik švelnių preparatų, be kvapiųjų aliejų, nes jie gali dirginti gleivinę. Rekomenduojamos druskos tirpalo inhaliacijos, kurios švelniai suskystina išskyras ir padeda išvalyti nosį, taip palengvindamos kvėpavimą. Vaiko inhaliacijoms galima pridėti vaistažolių, pavyzdžiui, ramunėlių, čiobrelių, nes jos pasižymi dezinfekuojamuoju ir sutraukiamuoju poveikiu.
Svarbu atitinkamai guldyti vaiką miegoti. Mažus vaikus sloga vargina dažniausiai naktį. Jie neužmiega, nes negali laisvai kvėpuoti. Pravers po lovytės kojomis pakištos knygos, kad vaiko galva būtų aukščiau už liemenį ir išskyros galėtų laisvai tekėti. Tai tikrai geresnė alternatyva, nei padėti pagalvę, kuri gali neigiamai veikti gležną kūdikio stuburą. Dieną patariama kūdikį paguldyti ant pilvo.
Pasivaikščiojimai ir kambario vėdinimas prisideda prie spartesnio pasveikimo. Grynas oras gerai veikia nosies gleivinę, todėl nepamirškite vaiką išvesti pasivaikščioti (nebent pasireiškia ir kitų nerimą keliančių simptomų) ir vėdinti kambarių, nes vėdinant bus lengviau iš aplinkos pašalinti virusus ir mikroorganizmus.
Verta parinkti atitinkamą dietą slogai gydyti. Sergant sloga vaiko mitybą reikia papildyti vitaminų ir mikroelementų turinčiais produktais. Ypatingą dėmesį skirkite vitaminui C. Jis, sutraukdamas kraujagysles, numalšina slogos simptomus ir papildomai sustiprina imuninę sistemą.
Mairūnų tepalas - viena iš natūralių priemonių nuo slogos, kurią galima naudoti vienų metų amžiaus vaikui. Tepalas palengvina kvėpavimą ir apramina sudirgintą epidermį aplink nosį.
Vaiko slogą lengviau išgydysite taip pat naudodami mažiesiems skirtus nosies lašus.
Dažnai rašomi straipsniai apie tikrąją slogą. Tačiau taip ir neradau platesnio komentaro apie vadinamąją kūdikių slogą nuo sauso oro. Norėčiau, kad gydytojas atsakytų į mano klausimus. Tokios „kūdikių sauso oro slogos“ nėra. Sloga yra tuomet, kai prasideda sekrecija iš nosies, paburksta nosies gleivinė. Tuo pačiu metu gali būti aptinkami ir kiti viršutinių kvėpavimo takų uždegimo simptomai - čiaudulys, pakitusi kūdikio elgsena, nes jam gali skaudėti gerklę. Kai nosis dėl jos gleivinės paburkimo ir gleivių sekrecijos užsikemša - sutrinka miegas ir apetitas, nes kūdikis negali žįsti, jei nekvėpuoja pro nosį. Kai kada susirgus sloga gali kilstelti temperatūra. Ūminę slogą, Jūsų žodžiais, „tikrąją slogą“ dažniausiai sukelia įvairūs virusai, rečiau - bakterijos.
Į nosį atsiveria iš akių einantys ašarų kanaliukai. Ašaros gali pridžiūti prie nosies gleivinės. Be to, nosies gleivinė ir fiziologiškai truputį išskiria sekreto, kurio paskirtis yra apvalyti nosį, nes su įkvėpiamu oru patenka smulkiausių dulkelių, esančių ore. Jos nusėda nosyje, nes nosis valo orą. Kai sekretas pridžiūsta, kūdikiui tampa sunkiau kvėpuoti. Džiovina ne tik sausas, bet ir karštas oras, kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei 24°C. Kūdikio amžius neturi įtakos nosies sekreto pridžiūvimui.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Sužinokite, kodėl kiaušinio trynys būna žalias ir ar tai jums pavojinga!
- Vaikiški marškinėliai internetu – patogiausias būdas rasti stilingus ir kokybiškus drabužius vaikams!
- Šokiruojančios Slogos Priežastys Kūdikiams ir Veiksmingas Gydymas: Išbandyti Patarimai Tėvams!
- Glioma nėštumo metu: svarbiausi faktai ir patarimai sveikatai išsaugoti
- Su Gimtadieniu, Mokytoja! Nuoširdžiausi Sveikinimai ir Šilčiausi Linkėjimai