Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai - tai gydymo ir profilaktikos antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaiga, skirta tėvų globos netekusiems kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus ir vaikams su negalia iki 7 metų amžiaus.
Kyla klausimas - ar tikrai geraširdžiai lietuviai turėtų rūpintis kūdikių namuose augančių mažylių poreikiais ir sauskelnių pirkimu? Ar neturėtų būti už tai atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija?
Finansavimas ir Parama
„Mūsų kūdikių namai, kaip ir visi kiti, esantys kituose Lietuvos miestuose, esame biudžetinės įstaigos. Gauname tikrą biudžetą ir turime patys jį paskirstyti. Bet jis, deja, yra toks, kokio pakanka tik atlyginimams, maistui ir komunaliniams mokesčiams, kuriuos privalome mokėti. Kiti likę pinigai skiriami medikamentams. Sauskelnėms lieka menka dalis, o jų sunaudojame labai daug. Per mėnesį prireikia apie 7000 vienetų. Tai - didžiulis kiekis ir dideli pinigai. Mes tikrai neišgalime pirkti tokio kiekio.
2014 m. Vilniaus SVK namai gavo 1.086,9, 2015 m - 1.184,1, o 2016 m. - 1.278,6 tūkst. eurų finansavimą.
Kadangi Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų steigėja yra savivaldybė, ji kontroliuoja, kam konkrečiai skiriami pinigai, o už specialiųjų tikslinių dotacijų naudojimą Ministerijai atsiskaito pateikdama biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą bei vertinimo kriterijų, nurodytų atitinkame Ministerijos strateginiame veiklos plane, vykdymo ataskaitą.
Vis dėlto, ar higienos priemonėmis, sauskelnėmis ir kitomis būtinomis priemonėmis turėtų rūpintis geraširdžiai tautiečiai, ar tai - Sveikatos apsaugos ministerijos prerogatyva?
Šiuo atveju, kai prireikė sauskelnių, padėjo neabejingi tautiečiai ir užsienyje gyvenantys lietuviai - ar, vis dėlto, ne SAM atsakomybė pasirūpinti kūdikių namais, kuri yra biudžetinė įstaiga?
Per pastaruosius dvejus metus, Vyriausybei pritarus, skirtas papildomas finansavimas (144,8 tūkst. eurų), kuris paskirstytas Šiaulių ir Vilniaus kūdikių namams, trūkstamoms vaiko poreikiams užtikrinti būtinoms prekėms ir paslaugoms įsigyti.
Vilniaus miesto savivaldybė remia įstaigos vykdomas visuomenės sveikatos programas, savivaldybės biudžeto lėšomis yra įrengtas Sensorinis kambarys, nuo šių metų kovo mėnesio pradėjusiam veikti 8-ių vaikų su negalia dienos centrui išlaikyti savivaldybė skyrė daugiau kaip 34 tūkst. EUR.
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai sulaukia rėmėjų paramos. Įstaiga turi paramos gavėjo statusą, todėl labdarą priima ir dėkoja už ją, tačiau viešo prašymo, kaip patikino įstaigos vadovė, įstaiga nerašė. Šiuo metu sauskelnių kūdikių namai turi pakankamai.
Kūdikių namų direktorė: „Jaučiamės ypatingi“
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Viktorija Grežėnienė teigė esanti dėkinga už tautiečių siuntas. „Visiems sakome didelį ačiū, kad mūsų nepamiršta. Sauskelnių turime, tačiau jų yra didesniems vaikams. Daug jų gavome kalėdiniu ir velykiniu laikotarpiu. Pastaruoju metu turime kūdikių namuose yra labai daug leliukų, todėl pirmojo dydžio sauskelnių turėjome itin ribotą kiekį. Vos tik prasitarėme savanorei apie sauskelnių trūkumą, ji ėmė rūpintis, kad šis prašymas apskrietų visą Lietuvą. Kurjeris į kūdikių namus atvažiuoja po kelis kartus per dieną - labai daug žmonių atsiliepia ir prisideda sauskelnėmis, kitomis būtinomis higienos priemonėmis. Jaučiamės ypatingi ir reikalingi - mumis rūpinasi, klausia, kaip mums sekasi ir kaip gyvename.
„Apie didesnį finansavimą buvo kalbėta ne kartą, tačiau tai tebuvo tik tušti pokalbiai. Tai, kas yra skiriama, visiškai neatitinka tikrovės. Tai visos Lietuvos kūdikių namų problema, nes visi jie - biudžetinės įstaigos. Pradėkime nuo to, kad ir atlyginimai visur labai skurdūs. Yra daugybė tarnybų, kurios nuolat tikrina ir reikalauja, kad kūdikių namai atitiktų higienos ir kitus reikalavimus, tačiau tuo pačiu tam skiriamas biudžetas yra menkas. Visi žaislai, baldai, vitaminai ir net benzinas yra pilamas iš paramos sąskaitos, o ne iš skiriamo biudžeto.
Štai lentelė, apibendrinanti finansavimą pastaraisiais metais:
| Metai | Finansavimas (tūkst. eurų) |
|---|---|
| 2014 | 1 086,9 |
| 2015 | 1 184,1 |
| 2016 | 1 278,6 |
Gyvenimas Kūdikių Namuose
Kūdikių namuose teikiamos vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos, sveikatos, ugdymo, socialinės globos paslaugų teikimas našlaičiams, pamestinukams ir neįgaliesiems kūdikiams bei vaikams, ir tolesnis jų integravimas į visuomenę.
Tiesa, noriu pastebėti, kad kai atėjau prieš ketverius metus čia dirbti, vaikai miegodavo su vystyklais. Galima įsivaizduoti, kaip atrodė čiužiniai, koks patalpose vyravo kvapas. Čiužiniai buvo vatiniai, sušokę į guzus. Net nesinori prisiminti kvapų ir diskomforto, kurį čia patirdavo vaikai ir grupės darbuotojai“, - tvirtino pašnekovė.
Mažieji iš kūdikių į vaikų globos namus paprastai perkeliami ketverių. Neįgalūs lieka iki septynerių, paskui išvažiuoja į pensionus. Tada rūpesčių darbuotojams gal ir sumažėja, bet širdį skauda. „Kiekvieną išleidi kaip savo. Sunku nusakyti, ką jaučiu atiduodama vaiką, juk jis - lyg dalelė manęs. Išleidi į nežinomybę“, - kalbėjo pašnekovė. Dėl to moteris stengiasi prie mažųjų neprisirišti, tik nesiseka.
Dvejopi jausmai apima mažylius išlydint ir į naujas šeimas - ir džiugu, ir baugina nežinia, ar neteks grįžti atgal.
Trylika šios įstaigos globotinių turi sunkią ir vidutinę negalią, visai sveikų pernai buvo tik devyni.
Dauguma iš 90 globotinių - visai mažiukai. Paimti iš alkoholikų, narkomanų, asocialių šeimų, kur buvo menkai prižiūrimi.
Labiausiai vaikams stinga prisirišimo, bendravimo, ryšio su žmonėmis. Todėl darbuotojams padedančių savanorių, o jų yra keturios dešimtys, prašoma ne sienas dažyti ar remontuoti, o bendrauti su vaikais: kalbėti, žaisti, eiti į lauką...
Kūdikių namų darbuotojai ne tik kviečia visus norinčiuosius apsilankyti, bet ir veža vaikus į senamiestį, prekybos centrą, turgų - parodyti tikro gyvenimo. Kai atidarė atnaujintą Bernardinų sodą, mažyliai prie vartų stovėjo pirmi. Ne kartą yra buvę Operos ir baleto teatre, Kauno zoologijos sode (gaila, kelionė iki jo pasirodė per ilga ir sunki), Trakuose.
Padedami rėmėjų, darbuotojai sutvarkė aikštelę - apsėjo žole, avarinės būklės pavėsines pakeitė naujomis, nupirko sūpynių, neįgaliems vaikams įrengė specialią aikštelę su nuožulnuma. Vasarą lauke pastatomas geradarių paskolintas skėtis. „Visas žaidimų kambarys - stalai, lentynos, žaislai... - padovanotas“, - sakė V. Grežėnienė. Valstybės pinigų užtenka algoms išmokėti, maistui ir medikamentams nupirkti. Pirmus porą metų ji nenuilsdama ieškojo rėmėjų - juk vien sauskelnių per mėnesį reikia 7 tūkstančių.
Viktorijos Istorija: Nuo Auklėtinės Iki Vadovės
Viktorija augo Šalčininkų rajone, turėjo 2 jaunesnius brolius ir 2 seses. Tėvus jie turėjo ir viešai jų apkalbinėti pašnekovė nenori. Faktas, kad šeimoje situacija buvo tokia sudėtinga, jog mergina, jos žodžiais tariant, nusprendė „tept slides“ ir pati pasiprašė priimama į vaikų globos namus. Atsidūrusi įstaigoje trylikametė savo sprendimo niekuomet nepasigailėjo, nors adaptuotis ir buvo nelengva.
„Globos namų direktorė buvo tikrai geras žmogus. Buvo ir gerų vyresnių vaikų, kurie pasirūpindavo jaunesniais“, - atsiminė Viktorija.
Tiesa, augant globos namuose pasitaikydavo visko, tekdavo ir paverkti, ir pakovoti už save, bet iš esmės Viktorija nelaiko institucijoje prabėgusios savo paauglystės bloga.
Būdama septyniolikos, ji buvo perkelta į Jaunimo namus, įrengtus pagal projektą, skirtą jaunuolių savarankiškumo ugdymui. Tačiau ten ji nepritapo, jautėsi vieniša, nors personalui priekaištų ir neturi. Dėl to būdama 17,5 metų ji pasiprašė, kad teta apsiimtų tapti jos globėja, o pati išsinuomojo kambarį pas draugę netoli tetos ir pradėjo savarankišką gyvenimą.
Tuomet atrodė, kad viskas gerai: skolų nebėra, namai suremontuoti, auga du šaunūs vaikai, bet Viktorijai ėmė kažko trūkti. Vyras jai kartojo, kad ji gali ir nedirbti, jis šeima pasirūpinsiąs, o jai pakaks rūpintis vaikais ir namais, bet jai to nesinorėjo.
Taigi paauginusi dukrytę moteris ėmėsi ieškoti darbo. Kurį laiką nesisekė - tai išgirsdavo, kad neturi analogiško darbo patirties, tai sakydavo, kad jai paskambins, bet skambučio nesulaukdavo. O ji pradėjo graužtis dėl to, kad neturi aukštojo išsilavinimo.
Tuo metu aplankė globos namuose savo buvusią auklėtoją - nuolat tą darydavo. Papasakojo jai apie darbo paieškas, o toji pusiau juokais tarė: „Ateik dirbti pas mus, man rodos, kad tu tiktum.“ Dar paaiškino, kad socialinių darbuotojų padėjėjai gali ir neturėti specialaus išsilavinimo.
Galiausiai Viktorija kreipėsi į buvusią auklėtoją, toji nukreipė pas direktorę. Pašnekovė parašė motyvacinį laišką, dalyvavo pokalbyje (jam rimtai ruošėsi) ir buvo priimta. Pradžioje pasirinko dirbti naktine auklėtoja, kad spėtų būti ir su šeima, bet darbas labai įtraukė, tad pradėjo dirbti ir dienos metu, be to, įstojo studijuoti socialinės pedagogikos specialybės ir mokslus baigė.
„Vaikai mane priėmė, nesunkiai užmezgiau su jais kontaktą, gerai suprantu, kas jiems rūpi. Galima sakyti, atradau save šitame darbe, matau jame prasmę“, - pasakojo buvusi vaikų namų auklėtinė.
Ir štai ji jau trejus metus - bendruomeninių vaikų globos namų (BVGN), priklausančių VšĮ „Atsigręžk į vaikus“, vadovė.
„Myliu savo darbą ir vaikus, jaučiu, kad darau tai, kas yra gera. Tikiu, kad patys pasirenkame, ką veikti su savo gyvenimu.
žymės: #Namai #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Žinomų Lietuvos Žmonių Vestuvės: Neįtikėtinos Meilės Istorijos ir Stilingiausi Stiliaus Pasirinkimai
- Nepraleisk! Įspūdingi ir šilti sveikinimai gimtadienio proga draugei Viktorijai, kurie sužavės ją iš karto!
- Viktorija Andrejevaitė: Įkvepianti Biografija, Neįtikėtina Kūryba ir Didžiulė Įtaka
- Idealus Naujagimio Maitinimas: Kiek Turi Valgyti Ir Kaip Užtikrinti Sveiką Augimą!
- Padėkite Šiaulių gyvūnų globos namams – skirkite 2% paramą ir gelbėkite gyvūnų gyvybes!