Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  
Viktorija Andrejevaitė - daugiabriaunė asmenybė, atsiskleidžianti kaip kompozitorė, vokalistė, dainų žodžių autorė ir atlikėja. Jos kūrybinis kelias apima chorinę, filmų, spektaklių muziką, taip pat kūrinius įvairiems instrumentams.

Ankstyvasis gyvenimas ir kūrybos pradžia

Nuo mažens rašiau eiles, paskui įsitraukiau į jaunimo organizacijų veiklą... Ilgainiui supratau, kad paveikiausia yra muzika. Vaikystėje troškau, kad žmonės gerai sutartų, gražiai bendrautų. Siekdama darnos, pamažu ieškojau būdų, kaip padaryti, kad būtume vieningi, mylintys, mylimi. Man pasisekė, - tėvai, matydami, kad nuo šešerių rašau eiles, rengiu koncertus kaimynams, leido man ugdyti šiuos gebėjimus.

Įkvėpimas ir kūrybos procesas

Man įstrigo Andriaus Rožicko frazė: „Įkvėpimas ateina iš įspūdžio.“ Nesvarbu, ar įspūdį patyrei ką tik, ar prieš dvidešimt metų. Gali jį atkapstyti, susigrąžinti. Keistas dalykas yra kūryba. „Kurti“, „kūrenimas“ - žodžiai panašūs. Kartais uždegi, plyksteli liepsna, o kartais laužas sunkiai įsidega. Gal dėl to, kad sistemingai dirbti nemoku? Nebūna, nebūna, o kai užpuola, tik varyk, tokie srautai eina! Dabar man tekstai užplūsta bangomis. Kai intensyviai kuriu, negaliu su niekuo bendrauti, reikia eiti ir išsirašyti. Prirašau dešimt puslapių, vėliau gryninu. „Muzikinės idėjos paskambina kada nori. Bet ir pakelia ragelį, kai aš joms paskambinu.“

Veikla ir projektai

Lankote vėžiu sergančius vaikus, dainuojate neregiams, dalyvaujate neformalaus ugdymo projektuose, pavyzdžiui, pačios įkurtame „Savaitgalis be sienų“. Dovanojau pianiną ir mokiau muzikinės improvizacijos, bet nebemokau. Man Demokratinė mokykla labai patinka, nes čia klausomasi vaikų, jie auga laimingi ir pasitikintys savimi. Dabar turiu du mokinius: turkų kilmės bendraamžį reperį ir bosistą bei septynerių metų mergaitę - mudvi grojame, dainuojame ir kuriame. Man svarbu, kad laikas, buvimas čia turėtų prasmės. Kartais, kai nusivarau nuo kojų, prisėdu ir savo geriems draugams pasiguodžiu: „Kaip pavargau, kaip norėčiau laisvadienio.“ O jie man sako: „Įsivaizduoji, kaip gera, kad turim, ką veikti, kad gyvenam turėdami tikslų.“ Aš gyvenu pižoniškai, nes veikiu, ką noriu.

„Bjelleband“ ir solinė kūryba

Kartu su grupės „Bjelleband“ nariais esu išleidusi EP (angl. k. extended play; tai albumas, kuriame yra daugiau dainų nei single, bet mažiau nei pilname albume, - red. past.) albumą „Kas tu toks“, pavasarį planuoju pristatyti naują albumą, jis bus kitoks.

Darbas radijuje

Vedate radijo stoties „LRT Opus“ laidą „Taip ir Toliau“. Į autorinę laidą kviečiu tik tuos asmenis, kuriems jaučiu simpatiją. Nuėjau į radiją dirbti, nes turėjau kompleksą kalbėti viešai. Dainuoti - lengva, o darniai plėtoti savo mintis čia ir dabar buvo sunku. Mokausi kalbėjimo meno. Renkuosi tuos pašnekovus, kurie man rūpi, atrodo įdomūs. Kalbinu ne tik muzikantus, patinka kitų profesijų atstovų nuomonė apie muziką.

Požiūris į sceną ir atsakomybė

„Vakar buvau namie - scenoje.“ Scena yra priemonė ir vieta susitikti su klausytojais, jaučiu jiems didelę pagarbą, nes šie žmonės skiria man savo dėmesį. Man nepatinka atlikėjai, kurie scenoje kartais jaučiasi lyg savo namų tualete. Daro, ką nori, šneka nesąmones. Ir gyvenime reikia gerbti vienas kitą, o scenoje... Mokausi, būdama savimi, sužadinti klausytojų vaizduotę. Ko mes lipame į sceną? Įkvėpti žmonių. Jei po spektaklio dar ilgai apie jį mąstai, aktoriams pavyko. O jei tave nuo scenos moko, auklėja, galvoji: „Atstokit nuo manęs!“ Man irgi svarbu rasti ryšį su publika. Kai atrodo, kad tas ryšys matomas, lyg plūduriuoja, tada būna gera ir visai nebaisu stovėti scenoje. Mūsų gyvenimas dažnai buitiškas: keliesi, eini į darbą, rūpiniesi vaikais ir šeima - nieko įdomaus. O scena yra vieta, kur galime daryti daugiau, prisiminti svajones, iliuzijas, per vaizdą ir garsą išskleisti vaizduotę.

Įtaka ir kūrybinis palikimas

Svarbiausia - ne biografija, o kad žmonės atsimintų tai, ką kuriu. Ne vien mano nuopelnas, jei pavyksta kai ką sukurti. Yra kažkas didesnis, kosminis. Esu iš tų žmonių, kurie tiki, kad ne aš rašau, bet per mane ateina tai, ką užrašau. Pirmiausia niekaip savęs neįvardiju. Patinka mintis, kad visi esam išskirtiniai ir kartu tokie patys. Tuo pasikliaudama mąstau - taip, turiu kompozitorės diplomą, moku ir jaučiu, kaip paspausti klavišą, kad skambėtų nata. Bet svarbiau, kas įvyksta paskui - kaip visa tai reiškiasi visuomenėje, pasaulyje. Man svarbu muzikos paskirtis. Kas, kaip, kokioje aplinkoje muziką išgirs, ar ji palies, suvirpins sielą ar ne.

žymės: #Gimimo

Panašus: