Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nida - tai magiškas kraštas, kur patiri pilnatvę kiekvieną akimirką, kur gali atrasti puikią pusiausvyrą tarp darbų ir poilsio, kur daug šypsenų ir nuostabių žmonių, besidalinančių pozityvia energija.

„Myliu Nidą, nes vos persikėlus keltu jautiesi sugrįžęs namo, pajunti Neringos gamtos magiją, gyvybę. Važiuodamas tuos keliasdešimt kilometrų pradedi atsipalaiduoti, atsidarai langus, įkvėpi gryno oro ir jūros gaivos. Atriedėjęs iki Nidos, sutinki draugus, Kaštono chebrą, Zuikio daržo kolektyvą, visi dalinasi geru vaibu, puikia nuotaika, kartais net nesvarbu, koks oras. Žmonės šviečia ir negali sustoti šypsotis, nesinori išvykti. Ką jau kalbėti apie Zentos sriubytę ar Varnos terasą, tuk-tukus ir Kernagį palei marias!

Nida man yra jausmas. Žinojimas, kad viskas, kas neramino, liko kitoje kelto puseje. Myliu Nidą, nes tik čia savo klientų visada galiu klausti, kaip atostogos. Nes tik čia mes šokam iki ryto vien tam, kad sutiktume saulę ir pamatytume, kokios spalvos bus dangus.

O man Nida - tai sveiki mano vaikai. Oras, pilnas jų vaikiško juoko ir nesibaigiančio dūzgimo. Laikas kartu stebuklingoje gamtoje, kuri globoja mus.

Nidoje viskas paprasta. Kad ir koks būtų oras, jis visada geras. Kad ir ką beveiksi, viskas vyksta pačiu laiku. Kad ir kiek bevažiuosi ten, visada pabūsi kažkur, kur dar nesi buvęs.

Nida lygu ramybė, kurios dažnai pasigęstu mieste ir dėl to taip gera karts nuo karto pabėgti į pušynus. Čia visada pilna draugų bei juoko.

Čia gali sutikti žmonių tikrų. Bet tikrai tikrų. Ir Nidoje praleistos dvi dešimtys vasarų ir porą žiemų pakrauna sielą. Meilę Nidai jausdamas širdy, pats jautiesi mylimas ir tvirtas, nesvarbu kur bebūtum.

Ypatingai žavi galimybė mainytis ja su vietiniais menininkais ir gyventojais.

Labiausiai myliu Nidą ir jos spalvas, nes tik čia dangus gali būti flamingų rožinis arba deginančiai raudonas.

Tai, kas įvyksta Nidoje, prisimenu kaip vieną gražią akimirką. Pirmas kartas dar visai nesenai buvo - 2015-ųjų rugpjūtį. Tas kartas truko dvi naktis ir tris dienas, kurias pavadinčiau visišku atsidavimu Nidos meilei.

Saulės nusileidimas į jūra, lengvas bangavimas, minkštas Nidos smėlis, kuriuo eini ir tiesiog, tiesiooog paskęsti mintyse. Vieta, kur gali palikti visas pašalines mintis kažkur toliau ir pasinerti į svajones.

Nes Nida - tai ne vieta, o jausmas, kurio neužgniauši, nepaslėpsi po kaukėmis.

Myliu Nidą. Jau artėjant prie kelto širdis visada ima virpėti. Nenusakomas palaimos ir laisvės jausmas apima kaskart būnant čia.

Nida yra daug daugiau nei mes matome, girdime, jaučiame. Aš taip myliu Nidą, kad net nenutuokiu, kaip tą meilę sutalpinti į kelis sakinius. Nida - mano namai.

Nidą pamilau dar tada, kai dėdė buriuotojas pasiimdavo kartu į Kuršių marių regatą ir sakydavo, kad vieną dieną išmokys mane rišti jūrinius mazgus ir kartu plauksime iki pasienio plūdurų. Buriuoti neišmokau, bet Nidą kiekvienais metais įsimyliu dar labiau.

Šokiai po atviru dangumi, kai aplink griežia rytmetį sveikinantys žiogai, o tu žinai, kad vasara gyvens amžinai.

Būnant Neringoje pamirštu laiko tėkmę. Atrodo, kad ten kitas laikas. Tarsi žvaigždės žibėtų visai kitaip nei žemėje.

Visa, kas geriausia atsitiko mano gyvenime, dar atsitiks Nidoje. Grįžti čia - tai kaip užsiauginti meilės sparnus.

Man Nida - ramybė. Naktis kopose, briedžio ragų siluetas, laipteliai apnešti smėliu.

Ši nuotrauka daryta paklausus, ką man reiškia #myliunida.

Apsispręsti, susikrauti daiktus ir išvažiuoti gyventi į Nidą buvo gana paprasta. Nors atvykau čia dirbti, kartais atrodo, kad gal ir pats likimas atsiuntė 🙂 Dabar mane čia laiko krašto grožis. Mėgstu sau kartoti, kad jei einant į darbą nebegniauš kvapo iš marių kylančios saulės vaizdas, reikės grįžti atgal į gimtinę. Be to, ir darbas mano puikus - turiu progų daug mokytis ir tobulėti, o kolegos nuostabūs.

žymės:

Panašus: