Nėštumas daugumai gali pasirodyti kaip tinkamiausias laikas atsipalaiduoti ir pailsėti nuo visko, laukiant mažojo žmogaus.
Nemaža dalis vaikelio besilaukiančių moterų vengia sportuoti, bijodamos pakenkti vaisiaus vystymosi eigai ar sukelti nėštumo komplikacijas.
Jei nejaučiate komplikacijų, susijusių su nėštumu, geriau nesėdėti vietoje ir jų nelaukti.
Įvairūs fiziniai pratimai nėštumo metu padeda reguliuoti nėščiųjų kūno svorį ir teigiamai veikia vaisiaus vystymąsi, sumažina nugaros ir dubens skausmus, šlapimo nelaikymo tikimybę.
Fizinio Aktyvumo Rekomendacijos Nėščioms Moterims
Fizinio aktyvumo krūvis priklauso nuo moters fizinio pasirengimo.
Jeigu prieš nėštumą moteris nesportavo, pradėti mankštintis reikėtų nuo 5 min. fizinio aktyvumo per dieną ir laipsniškai ilginti mankštos trukmę iki 10 - 15 minučių, kol galiausiai pasieksite 30 minučių vidutinio intensyvumo per dieną.
Daugumai nėščiųjų rekomenduojama bent 30 minučių fizinio aktyvumo per dieną.
Jei prieš nėštumą dažnai nesportuodavot, pradėkite nuo 5 minučių fizinio aktyvumo per dieną ir laipsniškai ilginkite mankštos trukmę iki 10 minučių, 15 minučių, kol galiausiai pasieksite bent 30 minučių trukmę.
Geriausia rinktis tokias fizinio aktyvumo rūšis, kurios mažiau apkrauna sąnarius.
Puikiai tinka vaikščiojimas, plaukimas, važinėjimas stacionariu dviračiu.
Vaikščiojimas yra puiki fizinio aktyvumo forma pradedančioms sportuoti nėščiosioms, nes minimaliai apkraunami sąnariai ir dažniausiai pasiekiamas vidutinio intensyvumo aerobinis aktyvumas.
Kitos tinkamos fizinio aktyvumo rūšys, mažiau apkraunančios sąnarius yra plaukimas, važinėjimas stacionariu dviračiu.
Dėl didėjančios svorio masės pasikeičia moters kūno masės centras, tai turi didelės įtakos nėščiųjų pusiausvyrai.
Pirmus tris nėštumo mėnesius rekomenduojama pasisaugoti ir sumažinti fizinio krūvio intensyvumą, nes būtent šiuo laikotarpiu vaisius įsitvirtina gimdoje.
Taip pat nepatariama pradėti intensyviai sportuoti toms besilaukiančioms moterims, kurios iki nėštumo nesportavo.
Sportuoti nerekomenduojama jeigu turite širdies ir kvėpavimo problemų, taip jeigu turite padidėjusį kraujospūdį nėštumo metu.
Kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, ūmus karščiavimas, atsiranda sunki toksikozė, membranos įtrūkimai.
Sportuojant nėštumo metu itin svarbu objektyviai įvertinti jėgas ir nepersistengti.
Sportuojant širdies dažnis negali viršyti 140 dūžių per minutę, nes gali pristengti tiek mamai, tiek vaisiui deguonies.
Kineziterapijos Svarba Po Gimdymo
Gimdymas - vienas svarbiausių įvykių moters gyvenime, tačiau po jo kūnas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti nemažai fizinio diskomforto.
Po gimdymo kūnas atsistato palaipsniui, tačiau be tinkamos priežiūros gali kilti įvairių problemų.
- Po natūralaus gimdymo.
- Po Cezario pjūvio.
- Jei buvo patirta gimdymo trauma.
Po gimdymo nereikėtų skubėti grįžti prie įprastų treniruočių.
Svarbu nepersistengti ir neskubėti su intensyvia fizine veikla.
Reguliarūs ir tinkamai parinkti pratimai padeda greičiau atkurti jėgas, jaustis energingiau ir užtikrinti gerą fizinę bei emocinę savijautą.
Kineziterapeutas gali padėti sudaryti individualų pratimų planą ir užtikrinti, kad reabilitacijos procesas vyktų saugiai ir efektyviai.
Kineziterapija - Gydymas Judesiu
Daugelis įsivaizduoja, kad kineziterapeuto prireikia tik tada, kai patiriame fizinę traumą ar esame po operacijų.
Žinoma, tai - labai svarbi kineziterapijos dalis, tačiau tikrai ne vienintelė.
Plačiau apie kineziterapijos naudą pasakoja reabilitologas dr. T. Aukštikalnis ir katedros asistentė dr.
Kineziterapija - viena pagrindinių medicininės reabilitacijos priemonių.
Anot dr. T. Aukštikalnio, tai nėra paprasta mankšta, o struktūrizuotas, moksliškai pagrįstas gydymas judesiu, specializuotais fiziniais pratimais, bei turintis aiškias indikacijas ir kontraindikacijas metodikų taikyme: medicinos specialistas, t. y. kineziterapeutas, įvertina paciento būklę, specialiais testais nustato sutrikimus ir sudaro kineziterapijos planą, kuris reikalingas siekiant optimalaus paciento sutrikusios funkcijos atsistatymo.
„Iš tiesų, kineziterapija - labai plati sritis.
Norint papasakoti, ką kineziterapeutai veikia su pacientu, pirmiausia svarbu suprasti, su kokio amžiaus, kokia liga ar patologija sergančiu pacientu yra dirbama.
Pavyzdžiui, naujagimių kineziterapijoje svarbus raidos sutrikimų ar juos palaikančių veiksnių šalinimas, tai gali būti įgimtas ar įgytas sutrikimas.
Kiek vyresnių vaikų atveju ligos dažniausiai būna sukeltos traumatizmo ar funkcinio sutrikimo pobūdžio.
Kalbant apie suaugusius (darbingo ir pagyvenusio amžiaus) pacientus, ligos dažniausiai būna per gyvenimą įgytų ar sukauptų patologijų rezultatas, pavyzdžiui, degeneracinės sąnarių ar kardiologinės ligos.
Anot dr. T. Aukštikalnio, kineziterapijos forma priklausys ir nuo to, kur ji bus taikoma ir kokia yra kineziterapeuto užduotis.
Šeimos gydytojo ar kitose komandose siekiama pagerinti sunkiai sergančių pacientų priežiūrą ar atlikti profilaktiką.
Pratimus - jėgos, lankstymo, ištvermės, pusiausvyros ir kitokius - parinks kineziterapeutas, priklausomai nuo ištestavimo rezultatų ir keliamų užduočių.
„Sričių, kuriose kineziterapija yra naudojama, labai daug.
Tik svarbiausia taikyti ją taisyklingai, pagal moksliškai pagrįstus metodus ar metodologinius nurodymus.
Pasak dr. T. Aukštikalnio, medicininėje reabilitacijoje labai svarbus holistinis, biopsichosocialinis požiūris, vertinant visas paciento funkcijas ir jų integralumą.
„Jei vaikiškame amžiuje turime sutrikusią motorikos funkciją, tikėtina, kad seks ir kiti raidos sutrikimai.
Kiekvienas atvejis, kai medicininė reabilitacija sumažina negalią, priklausomybę nuo kitų asmenų pagalbos, palengvina kasdienio dalyvavimo ar priežiūros poreikius, yra sėkmės istorija.
Medicininėje reabilitacijos mes dirbame komandiniu principu: kiekvienas narys turi aiškias jam priskirtas funkcijas, atlieka veiksmus pagal įgytą kompetenciją.
Nors komandos lyderis - fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, tačiau kiekvieno nario indelis labai svarbus norint sėkmingai reabilituoti pacientus.
Labai sunku išskirti kurio nors vieno nario didžiausią indėlį sėkmės istorijoje.
Tačiau neabejotinai kineziterapeutas yra labai svarbus komandos narys“, - pasakojo dr. T.
„Tai, kas tinkamai atliekama vietoje ir laiku, mes linkę nepastebėti.
Taip yra ir su ligų ankstyva prevencija.
Dažnai galvojame, kad nepakankamas kasdienis fizinis aktyvumas lemia vienokių ar kitokių ligų, skausmų išsivystymą ar paūmėjimą.
Darbuojantis su paaugliais susiduriame su ypač dažna patologija - vaikų nugaros skausmais.
Dažniausia jų priežastis - funkcinis sutrikimas, kai raumenų balansas, tonusas persiskirsto ir nevienodai apkraunama kaulų, raumenų sistema, raiščiai“, - teigė dr. T.
Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros asistentės dr. I. E.
„Dalis jaunų žmonių jau mokykloje susidomi žmogaus anatomija, nori suprasti, kaip funkcionuoja žmogaus kaulų, raumenų, kraujotakos, nervų ir kitos sistemos, ieško atsakymų, kodėl žmogus suserga, kaip jam padėti.
„Žinoma, pasirinkimą studijuoti kineziterapiją galėjo nulemti ir praeityje turėtas susitikimas su šios srities specialistu po patirtos traumos ar ligos.
Užklausus mokslininkės, kas labiausiai ją žavi kineziterapeuto darbe, ši atsakė: „Galimybė bendrauti su įvairiais žmonėmis, įtraukti pacientus į reabilitacijos procesą taip, kad jie suprastų vieną svarbiausių dalykų - atsakomybę už savo sveikatą.
Žavesio kineziterapeuto darbe suteikia mokymasis pajausti, analizuoti kūno siunčiamus signalus, galimybė kartu su pacientu pasidžiaugti pasiektais gerais rezultatais ar ieškoti priežasčių bei sprendimų, jeigu to rezultato taip greitai pasiekti dar nepavyksta.
Anot dr. I. E. „Vis tik sėkmės istorijų turime daug daugiau nei nusivylimų.
Įsimintinesniu yra tapęs atvejis, kai po kelio sąnario raiščių operacijos vienas statybų profesijos pacientas po kineziterapijos programos pareiškė: „Dėkoju, pratimų dėka aš suvokiau, kokiu būdu galiu įveikti savo technines problemas statybos projekte.“ Kitaip tariant, kineziterapijos pagalba kažkas naujo „susigeneravo“ jo mąstyme.
Literatūra
- Bacevičienė, R., Janušonienė, L., Karpavičienė (2007). Fizinių pratimų poveikis nėščiosios sveikatai, kūno svorio kaitai ir naujagimio svoriui.
- T., Horvath, B., Szilagyi, E., Nemeth, D. M., Sandor, J. (2011). Association Between Health Beliefs and Health Behavior in Early Pregnancy.
- Deshayne, F., Joseph, K., Armson, B., Linda, L. (2009). The Impact of Pregnancy on Physical Activity Level. Maternal & Child Health Journal, 5 (13), 597-603.
- Dorothy, B., JoAnne M., Y., Drąsutienė, G., Arlauskienė, A. (2011). Nėštumas - natūrali fiziologinė būsena.
- Dudonienė, V., Vaškevičiūtė, R., Kesminas, R. (2012). Fizinio aktyvumo poveikis nėščiųjų gyvenimo kokybei.
- Susan, J. J., Jan, M. N., Leonie, K. C., Lynne, A. D. (2013). An observational study of nutrition and physical activity behaviours, knowledge, and advice in pregnancy. Pregnancy & Childbirth.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Venų išsiplėtimas nėštumo metu: kaip atpažinti, gydyti ir išvengti komplikacijų
- Neįtikėtinas Komfortas ir Venų Ligų Prevencija: Kompresinės Pėdkelnės Nėščioms Moterims
- Efektyvi kineziterapija po gimdymo: pagrindiniai pratimai ir greito atsistatymo patarimai
- Vaikų pulmonologas Šiauliuose – Kur rasti geriausią specialistą ir kaip pasiruošti vizitui?
- Neįtikėtinas vaikų darželio gimtadienio scenarijus pagal Aladino pasaką – linksmybės ir nuotykiai garantuoti!