Nėštumas yra ypatinga moters fiziologinė būklė, kuriai pasibaigus prireikia laiko organizmui sugrįžti į jam įprastą ritmą. Nėštumo metu keičiasi ne tik moters kūno fiziologija, tačiau vyksta ir psichologiniai pokyčiai.
Pogimdyminio laikotarpio fiziologija
Pogimdyminis laikotarpis prasideda po gimdymo (užgimus placentai) ir trunka 6-8 savaites (iki 56 dienų). Jis dar skirstomas į ankstyvąjį (pirmosios 2-4 val.) ir vėlyvąjį.
Vėlyvojo pogimdyminio laikotarpio metu vykstantys procesai:
- Sparčiai mažėja gimdos svoris (nuo 1000 g iki 60-80 g) ir kinta jos padėtis - užgimus placentai gimdos dugnas (aukščiausiai esanti gimdos dalis) būna per 2 skersus pirštus žemiau bambos, o 10-14 parą nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš gaktinės sąvaržos jau nebečiuopiamas.
- Išoriniai gimdos kaklelio žiomenys užsidaro po 2 savaičių ir, jei moteris gimdė per natūralius gimdymo takus, visam laikui lieka plyšio pavidalo.
- Atsinaujina gimdos gleivinė - tai įvyksta 3-iąją savaitę po gimdymo, tačiau placentos aikštelėje šis procesas užtrunka ilgiau - iki 6-8 savaičių, todėl dėl galimos žaizdos infekcijos lytiniai santykiai nerekomenduojami visą pogimdyminį laikotarpį.
- Iš gimdos skiriasi pogimdyminės išskyros - liochijos. Jas sudaro kraujas, gleivės bei atkrintančiosios gleivinės audiniai.
Liochijų pobūdis kinta:
- 1-5-ąją parą po gimdymo kraujingos,
- 6-10-ąją parą rusvos,
- 11-15-ąją parą šviesiai gelsvos,
- dar vėliau skystos, šviesios, pilkai balkšvos, negausios,
- nuo 5-6-osios savaitės dažniausiai išskyrų nebėra.
- Atsistato makšties sienelių tonusas, išnyksta patinimas. Gleivinės įtrūkimai, plyšimai sugyja per 7-10 dienų. Makštis visam laikui lieka platesnė, raukšlės labiau išlygintos.
- Tarpvietės raumenų tonusas atsistato 10-12-ąją dieną po gimdymo, plyšimai, įkirpimai sugyja per 10-12 dienų.
- Sutvirtėja pilvo siena, nėštumo drūžės (strijos) pasidaro blyškios, sumažėja baltosios linijos (vertikalios pilvo srities linijos) pigmentacija.
- Išveša krūtys. Iš pradžių iš jų skiriasi priešpienis, o nuo 2-4-osios dienos - pienas. Pieno gamybą stimuliuoja posmegeninės liaukos hormonas prolaktinas, kurio ypač padaugėja po gimdymo, kai nustoja veikti placentos hormonai.
- Pieno išsiskyrimą iš krūties skatina posmegeninės liaukos pulsiškai gaminamas hormonas oksitocinas. Pastarojo gamybą gali sukelti net naujagimio verksmas, o slopinti - stresas.
- Nuo pirmųjų dienų po gimdymo kiaušidėse pradeda bręsti folikulai, tačiau funkcionuojančios krūtys stabdo ovuliaciją.
Tolesnio žindymo laikotarpio fiziologija
Krūties spenelio ir aplink jį esančio laukelio - areolės dirginimas refleksiškai padidina prolaktino sekreciją. Šis hormonas veikia dvejopai:
- skatina pieno gamybą,
- slopindamas folikulus stimuliuojančiojo hormono (FSH) ir liuteinizuojančiojo hormono (LH) išskyrimą posmegeninėje liaukoje, užslopina ir dezorganizuoja folikulų brendimą kiaušidėse, t.y. slopina vaisingumo atsistatymą (žr. Lytinės sistemos struktūra).
Prolaktino koncentracija ima didėti tuo momentu, kai kūdikis yra žindomas, ir aukščiausią lygį paprastai pasiekia praėjus 30-45 min. nuo žindymo pradžios. Per kitas 2 val. prolaktino koncentracija nukrenta iki pradinio lygio. Taigi kuo dažniau kūdikis žindomas, tuo daugiau pasigamina prolaktino ir tuo mažesnė tikimybė įvykti ovuliacijai. Pažymėtina, jog nutraukinėjant pieną pientraukiu prolaktino koncentracija tiek neišauga, kaip žindymo metu. Žindant naktį prolaktino išsiskiria daugiau, negu dieną, todėl sumažinus žindymą naktį neretai sumažėja tiek pieno gamyba, tiek vaisingumo slopinimas.
Vaisingumo slopinimui reikšmingi ne tik žindymo dažnis bei intensyvumas, bet ir moters mitybos ypatumai, psichiniai stresai, ligos, pradėjimo žindyti po gimdymo momentas.
15 proc. nežindančių moterų pirmųjų mėnesinių sulaukia per 6 savaites po gimdymo, 30 proc. - per 3 mėnesius po gimdymo, nors pirmieji ciklai gali būti ir anovuliaciniai. Anksčiausia dokumentuota ovuliacija yra įvykusi 27 dieną po gimdymo. Daugeliu atveju po pirmosios ovuliacijos liuteininė ciklo fazė būna nevisavertė.
Žindančioms moterims vaisingumas dažniausiai grįžta vėliau, nei nežindančioms. Joms mėnesinių gali nebūti net iki 3 metų ar daugiau. Nutraukus žindymą vaisingumas paprastai atsistato labai greitai - po 2 savaičių, nors pasitaiko, kad mėnesinių nebūna dar 2-3 mėnesius.
Pirmosios mėnesinės po gimdymo neretai būna sunkios, ypač jei prieš jas neįvyko ovuliacija.
Žindymo nauda motinai:
- mažina pogimdyminio laikotarpio kraujavimą (mažiau prarandama kraujo),
- skatina gimdos involiuciją,
- slopina vaisingumą,
- greitina iki nėštumo buvusios kūno masės atsistatymą,
- mažina krūties bei kiaušidžių vėžio riziką,
- galimai sumažina osteoporozės bei šlaunikaulio kaklelio lūžių riziką senyvame amžiuje,
- mažina tikimybę sirgti reumatoidiniu artritu.
Pirmųjų ciklų po gimdymo ypatumai
Pirmieji ciklai po gimdymo paprastai būna kitokie, nei iki nėštumo. Galimi tokie požymiai:
- 1-2 anovuliaciniai ciklai,
- vėluojanti ovuliacija,
- trumpa liuteininė fazė (vidutiniškai 8-10 dienų),
- ilgiau trunkantis gleivių etapas,
- daugiau negu vienas gleivių etapas vieno ciklo metu - jei moteris matuoja bazinę kūno temperatūrą (BKT), tai nesukelia jokių vertinimo problemų, nes BKT pakilimas būna artimas paskutiniojo gleivių etapo piko dienai, o po ankstesnių gleivių etapų BKT išlieka žema, kas rodo, jog vaisingoji fazė tebesitęsia.
Jei moteris žindo, šie ciklų ypatumai išlieka ilgiau, pvz. vėlyvoji nevaisingoji fazė gali būti trumpesnė nei įprastai visą žindymo laikotarpį.
Laktacinės amenorėjos metodas (LAM)
Laktacinės amenorėjos metodo (LAM) apibrėžimas (dar vadinamas Bellagio konsensusu): Moteris yra 98 procentais apsaugota nuo netikėto pastojimo, kai ji yra:
- gimdžiusi mažiau nei prieš šešis mėnesius,
- amenorėjiška (jai neatsinaujinusios mėnesinės po gimdymo),
- maitinanti krūtimi ar beveik tik krūtimi.
Pats žindymas nėra šeimos planavimo būdas, tačiau juo yra LAM. Tai šiuolaikinis, efektyvus, ekologiškas bei pigus šeimos planavimo metodas, galintis tapti įvadiniu metodu kitiems NŠP metodams.
LAM kriterijai:
Kūdikis maitinamas tik krūtimi arba beveik tik krūtimi. Norint sėkmingai taikyti LAM, naujagimis nuo pat gimimo turi būti žindomas jo pasirinktu režimu, neduodant papildomo maisto:
- nuo pat gimimo kūdikį maitinkite tik krūtimi, neduokite buteliuko,
- dienos metu žindykite iš pradžių kas 2 val., vėliau kas 3 val., bet ne rečiau kaip kas 4 val.,
- kuo ilgiau išlaikykite naktinius maitinimus,
- iš ryto leiskite kūdikiui žindant visiškai pasisotinti.
Kūdikiui augant ir mažėjant jo poreikiui bei norui valgyti naktį:
- pažindykite kūdikį vėlai vakare ir anksti ryte,
- išlaikykite tarp šių žindymų ne didesnį nei 6-7 val. intervalą.
Kai kurie autoriai taip pat nurodo, jog kūdikis turi būti žindomas ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą, o bendra paros žindymo trukmė turi būti ne mažiau kaip 2 val.
PSO rekomenduoja kūdikius iki 6 mėn. amžiaus maitinti vien motinos pienu tiesiai iš krūties (pieno nenutraukinėjant), neduodant papildomai net vandens, nenaudojant buteliukų ir žindukų. Toks žindymo modelis vadinamas išimtiniu žindymu (angl. exclusive breastfeeding).
Kaip teigia LAM apibrėžimas, maitinimas krūtimi turi būti visai arba beveik natūralus. Tai reiškia, kad maisto papildymas negali viršyti 5-15 proc. visų maitinimų kiekio (pageidautina dar mažiau). Nors dažno dalinio žindymo metodas yra pakankamas vaisingumo slopinimui, porai derėtų žinoti, jog bet koks maisto papildymas ar žindymo trikdymas gali padidinti vaisingumo grįžimo riziką.
Reti maitinimai ar reguliarus kūdikio raciono papildymas kitu maistu yra susiję tiek su mėnesinių grįžimo rizika, tiek su padidėjusia galimybe, jog prieš pirmąsias mėnesines įvyks ovuliacija. Todėl LAM sėkmė visiškai priklauso nuo to, kaip yra maitinamas kūdikis: išimtinai tik krūtimi ar gauna dar ir kitų papildomų priedų.
Ekologinis žindymas (J. ir S. Kippley)
J. ir S. Kippley skiria dar vieną žindymo modelį - ekologinį žindymą, kuris yra griežtesnis ir už išimtinį. Esminis skirtumas - labai svarbu ne tik neduoti kūdikiui jokio papildomo maisto ar gėrimo, bet ir nuolat būti su kūdikiu. Ekologinis žindymas nusakomas 7 reikalavimais:
- pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius maitinkite kūdikį tik krūtimi, neduokite jokio papildomo maisto ar gėrimo, net vandens,
- raminkite kūdikį žindydama,
- nenaudokite buteliukų ir žindukų,
- nakties metu kūdikį migdykite vienoje lovoje šalia savęs ir žindykite pagal poreikį,
- pamiegokite šalia kūdikio dienos metu,
- dažnai maitinkite tiek dieną, tiek naktį, nesilaikydama jokio grafiko,
- nepraktikuokite nieko, kas trukdytų žindymui ar atskirtų jus nuo kūdikio.
J. ir S. Kippley duomenimis, tik apie 50 proc. vien išimtinai žindančių moterų pirmųjų mėnesinių sulaukia vėliau, nei praėjus 6 mėn. po gimdymo. Likusioms vaisingumas atsistato anksčiau. Tuo tarpu kruopščiai laikantis visų 7 ekologinio žindymo reikalavimų (nuo 6 mėn. lieka 6 reikalavimai), kol moteriai nebuvo jokio kraujavimo, tikimybė pastoti per pirmuosius 3 mėn. po gimdymo praktiškai lygi nuliui, nuo 4 iki 6 mėn. ji mažesnė nei 1 proc., 70 proc. atvejų mėnesinės atsinaujina 9-20 mėn. po gimdymo (vidutiniškai 14-15 mėn. po gimdymo), o kartais tik po 2-3 metų.
Nėra buvę kraujavimo. Moteriai nėra buvę jokio kraujavimo vėliau, nei 56 dienos po gimdymo. Kraujavimu laikytinas net minimalus tepimas kraujingomis išskyromis, trunkantis vos 1-2 dienas.
Tai svarbiausias iš trijų LAM kriterijų. Pastėbėta, kad:
- jei pirmoji ovuliacija po gimdymo įvyksta nepraėjus 6 mėn., dažniausiai iki jos būna buvęs didesnis ar mažesnis kraujavimas,
- jei pirmoji ovuliacija po gimdymo įvyksta praėjus 6 mėn. ar daugiau, dažniausiai iki jos nebūna buvę jokio kraujavimo.
Kūdikis jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus. Tai mažiausiai svarbus LAM kriterijus.
Paprastai 6 mėn. amžiaus kūdikiai ima patys reikalauti papildomo maisto. Rekomenduojama papildomo maisto bent pasiūlyti, tačiau pasitaiko, kad kūdikis jo atsisako iki 8 mėn.
Iš pradžių kūdikis papildomo maisto suvalgo labai nedaug, o maisto poreikis, didėjant kūno masei, auga gan sparčiai, tad žindymo intensyvumas kurį laiką gali beveik nepakisti. Jei kūdikis ir toliau maitinamas krūtimi dažnai, duodant ir papildomą maistą, motina yra iš dalies apsaugota nuo neplanuoto pastojimo. Kai kurie mokslininkai teigia, jog LAM galėtų būti efektyviai taikomas 9-12 mėn. ir net ilgiau.
Pradėjus kūdikį primaitinti papildomu maistu rekomenduojama kiekvieną valgymą pradėti žindymu. Taip pat svarbu palikti maitinimų vien motinos pienu, ypatingai paskutinį maitinimą vakare prieš miegą ir pirmąjį anksti ryte.
NŠP po gimdymo taisyklės
Pirmąsias 6-8 savaites po gimdymo susilaikykite nuo lytinių santykių dėl galimos infekcijos.
Jei dėl tam tikrų piežasčių nusprendėte ar esate priversta nežindyti, nenaudokite hormoninių preparatų pieno gamybos slopinimui - jie gali iškreipti vaisingumo požymius. Diskomforto jausmą krūtyse galite sumažinti nusitraukdama šiek tiek pieno rankomis - nežindant jo gamyba liausis savaime per keletą dienų.
Gimdos kaklelio gleivių vertinimas
Gimdos kaklelio gleives pradėkite stebėti:
- jei nežindote pagal LAM kriterijus (visai nemaitinate krūtimi arba nustojote žindyti pirmosiomis dienomis po gimdymo, maitinate krūtimi, tačiau per pirmuosius 6 mėn. po gimdymo apart savo pieno kūdikiui papildomai duodate dirbtinių pieno mišinių, kieto ar skysto maisto, vandens, maitinate pagal grafiką, kūdikis išmiega nežindytas visą naktį) - kai tik bus įmanoma;
- jei kūdikis maitinamas tik krūtimi, tačiau išmiega nevalgęs visą naktį - praėjus 5 sav. po gimdymo (pagal J. ir S. Kippley);
- jei žindote pagal LAM kriterijus - praėjus ne daugiau kaip 5 mėn. po gimdymo (6 mėn. yra galutinė riba, žindant pagal ekologinį žindymo modelį ši riba - 9 mėn., tačiau jausitės saugiau pradėjusi juos sekti kuo anksčiau); jei bent vienas iš trijų LAM kriterijų pažeidžiamas, vaisingumo požymius būtina pradėti žymėtis nedelsiant.
Vidinį gimdos kaklelio gleivių tyrimą galima pradėti tik visiškai sugijus makšties audiniams.
Jei išnykus liochijoms nėra jokių gleivių ir jaučiate sausumą (o kartu nėra kraujavimo ir jokių vaisingųjų gimdos kaklelio požymių):
- jei žindote pagal LAM kriterijus - galite pradėti taikyti kas antro vakaro taisyklę.
Psichologiniai nėštumo aspektai
Pripažįstama, kad nėštumas yra vienas iš svarbiausių ir gyvenimą pakeičiančių įvykių, kurį patiria moteris ir jos artimieji (Carlsson ir Mattsson, 2018). Tai procesas, pasižymintis ypatinga moters sąveika su vaisiumi, padidėjusiu moters jautrumu, kuomet yra sutrikdoma biopsichosocialinė pusiausvyra, keičiasi vaidmenys šeimoje ir darbe. Nėštumo metu keičiasi ne tik moters kūno fiziologija, tačiau vyksta ir psichologiniai pokyčiai.
Moteris gali patirti įvairias emocijas ir jausmus, susijusius su vykstančiais pokyčiais, pavyzdžiui, džiaugsmą, pyktį, pasibjaurėjimą, baimę, nerimą ar depresiškumą.
Moteris kartais pati nesuvokia, kaip neigiamai. Pasitaiko tokių intervencijų, kai mus atakuoja tiesiog fiziškai, peržengiama mūsų asmeninė erdvė. Žmonės prisiliečia arba atakuoja psichologiškai, tarsi nėštumas suteiktų tokią teisę - komentuoti. Tuomet moteris jaučia, kad norėdama išlaikyti vidinę pusiausvyrą, ji turi slėptis savo galvoje, vis labiau atmesti tą kūną.
Pseudonėštumas
Pseudonėštumas - patologinė psichikos būsena, kai galima pastebėti visus tikro nėštumo simptomus, atsirandančius po nevaisingo lytinio akto. Kaip bebūtų keista, gyvūnai šią būseną jaučia žymiai dažniau, nei kad moterys. Aukščiau išvardintų simptomų atsiradimas siejamas su gausia hormonų gamyba. Toks hormonų padidėjimas būdingas esant tikram nėštumui. Būtent psichologiniai faktoriai, t.y. nervinės veiklos sutrikimas, iššaukia endokrinines ginekologines priežastis. Moteris taip stipriai nori pastoti ir tapti motina, kad tai labai paveikia jos psichoemocinę būseną.
Norėdami nustatyti, ar moteris patyrė psichologinį nėštumą, gydytojai paprastai įvertins simptomus, atliks dubens organų ir ultragarso tyrimą. Psichologinį nėštumą gali išgyventi ir vyrai, susitapatinę su nėščiomis partnerėmis. Vyrų psichologinio nėštumo simptomai panašūs į moterų: pykinimas, svorio priaugimas, nugaros skausmai ir kt.
Dažniausiai psichologinį nėštumą išgyvena jauni iki 30 m. vyrai, besilaukiantys pirmojo kūdikio, sukūrę su partnere harmoningus santykius ir itin jautriai išgyvenantys patį nėštumo faktą.
Pasiruošimas nėštumui
Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Žinoma, gyvenime visko nutinka, tačiau sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje.
Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.
Pirmasis vizitas pas ginekologą
Jei nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, rekomenduojama užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą, praėjus dviem savaitėms po to, kai nesulaukėte mėnesinių. Tai geriausias laikas įvertinti, ar nėštumas vietoje, ar plaka būsimo kūdikio širdelė , patikslinti nėštumo laiką ir kt.
Būna situacijų, kai nėštumas nėra planuojamas ir nėra lauktas. Moteris patiria šoką ir nežino, ką daryti. Gydytojas ginekologas nėra teisėjas ir jis nesiekia pakeisti pacientės spendimo (kad ir kokį ji priimtų), tačiau jo tikslas - išsiaiškinti, ar moteris apsisprendusi tam žingsniui, kad ateityje netektų gailėtis.
Moterys, atėjusios pirmam vizitui pas ginekologą, labiausiai nerimauja ir nori sužinoti, ar nėštumo testas tikrai „nemeluoja“. Taip pat gana dažnai nėščiosios susiduria su baime, ar vartojami vaistai, alkoholis, rūkymas, persirgtos virusinės ar bakterinės ligos neturės neigiamos įtakos vaisiui.
Mitai apie nėštumą
Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Kitas mitas, kurį taip pat dažnai girdžiu nėščiąsias sakant: jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą. Dar yra sakoma, jog nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų.
Moters požiūris į besikeičiantį kūną nėštumo metu
Manau, viskas prasideda nuo to, koks moters santykis jos šeimoje ir artimiausioje aplinkoje. Problemų dėl besikeičiančio kūno dažniausiai turi nebrandžios moterys, t.y. tos, kurios nėra pasiruošusios motinystei, kurios išgyvena dėl kiekvieno priaugto kilogramo, dėl besikeičiančių kūno proporcijų net ima paslapčia laikytis dietų. Tai yra pačios moters savivertės problema, jai kažko trūksta, galbūt nepatyrė šilumos ir meilės savo šeimoje. Dėl to ją ir kamuoja nerimo epizodai, netenkina vaizdas veidrodyje, nes galbūt šalia jos esantis žmogus neskiria pakankamai dėmesio, neištransliuoja aiškiai, jog ji yra pati gražiausia.
Būsimo vaiko tėčio vaidmuo nėštumo metu
Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Manau, šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui.
Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą:
- nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti;
- po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų.
Patarimai moterims, artėjant gimdymui
Nesvarbu, ar tai būtų pirmas, ar antras nėštumas, visada moterys jaudinasi, nerimauja ir tie devyni kūdikio laukimo mėnesiai kaskart yra kitokie.
Visuomet raminu, kad akušerijoje niekas neįvyksta staiga. Žinoma, yra tam tikrų situacijų, kai būtina skubiai vykti į gimdymo įstaigą, t.y. staiga atsiradęs kraujavimas iš gimdymo takų arba nubėgę žali vaisiaus vandenys.
Svarbiausia atlikti „namų darbus“, t.y. sužinoti, kur gimdysite, kaip atvykti, ar gimdyme dalyvaus vyras ir pan.
Pogimdyvinis laikotarpis
Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Kaip moteriai nepamesti savęs?
Taip, dažniausiai mes linkę kalbėti apie tris nėštumo trimestrus, į šoną nustumdami pogimdyvinį periodą. Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės.
Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius.
Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo.
O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.
žymės: #Nestuma