Parengė gydytoja hematologė Rūta Semaškevičienė. Šeimos gydytojams ir įvairių sričių specialistams klinikinėje praktikoje tenka konsultuoti nėščias pacientes. Laboratorijos nepateikia nėščiosioms būdingų kraujo tyrimų normos ribų, todėl kyla klausimas, kaip tinkamai interpretuoti nėščios moters kraujo tyrimų rezultatus.
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema.
Nors daugelis moterų apie tai dažnai nesusimąsto, krešėjimo pokyčiai turi didelę reikšmę nėštumo eigai, gimdymui ir pogimdyminiam laikotarpiui. Šių pokyčių supratimas gali padėti geriau įvertinti tam tikrų kraujo tyrimų rezultatus, laiku pastebėti galimus sutrikimus ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms. Nėštumo laikotarpiu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, hormonų pusiausvyros pakitimų.
Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu
Nėščiosios organizme kraujo plazmos padidėja apie 45-50 proc., besilaukiančioms dvynukų - net iki 60 proc. (apie 1,5 l cirkuliuojančio kraujo tūrio), eritrocitų - apie 20-30 proc. Kadangi didėja cirkuliuojančio kraujo tūris, auskultuojant širdį galima išgirsti sistolinį ūžesį ar trečią širdies toną, ir tai nėra patologinis požymis. Dėl netolygaus kraujo plazmos ir eritrocitų kiekio pasiskirstymo nėščiosioms būdinga fiziologinė anemija (stebima mažesnė hemoglobino koncentracija), sumažėja kraujo klampumas (žemesnė hematokrito koncentracija).
Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai I ir III nėštumo trimestre hemoglobino koncentracija būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre - mažesnė nei 105 g/l. Jeigu nėštumo metu hemoglobino nemažėja arba net didėja, tai lyg pirmasis įspėjamasis ženklas, kad reikėtų pagalvoti apie preeklampsiją. Po gimdymo praėjus 6 savaitėms, fiziologinė anemija įprastai išnyksta, taip pat ir cirkuliuojančio kraujo tūris per 6-12 savaičių po gimdymo sugrįžta į buvusį kiekį.
8-10 nėštumo savaitę eritrocitų padaugėja ir iki nėštumo pabaigos padidėja apie 20-30 proc., jeigu moters organizme yra pakankamas kiekis geležies. Leukocitų nėštumo metu fiziologiškai padaugėja, ypač neutrofilų sąskaita (fiziologinis stresas). Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis. Manoma, kad tai vyksta dėl padidėjusio estrogenų ir kortizolio kiekio.
Neutrofilų padaugėja, nes nėštumo metu sumažėja neutrofilų apoptozė. Jų chemotaksis ir fagocitinis aktyvumas yra sumažėjęs dėl inhibuojamųjų faktorių nėščios moters serume. Leukogramoje gali būti mielocitų, metamielocitų, nėštumo metu tai nėra patologijos požymis, tai rodo aktyvų kraujo čiulpų atsaką į padidėjusią eritropoetino gamybą nėštumo metu. Taip pat fiziologiškai leukocitų kiekis didėja gimdant (stresinė situacija) ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo (kelias dienas po jo), gali pasiekti net iki 30 000/μl. Praėjus 4-6 savaitėms po gimdymo, leukocitų kiekis grįžta į normą. Limfocitų kiekis I ir II nėštumo trimestrą sumažėja ir padidėja III trimestrą. Būdinga monocitozė, ypač I trimestrą, tačiau ji mažėja didėjant nėštumo trukmei. Monocitų ir limfocitų santykis yra labai padidėjęs.
Trombocitų kiekis nėštumo metu
Trombocitų kiekis normos atveju nėštumo metu nekinta arba sumažėja nedaug, padidėjimas yra retas. Trombocitų kiekis sumažėja dėl hemodiliucijos, padidėjusio trombocitų sunaudojimo. Norma - 140-300x10e9/l. Apie 5 proc. nėščiųjų būna saikingai sumažėjęs trombocitų kiekis.
Trombocitai yra kraujo plokštelės, kurios labai svarbios kraujo krešėjimo procese. Kaip trombocitus reikėtų atpažinti bendrame kraujo tyrime ir ką vertėtų žinoti, jei jų kiekis yra padidėjęs arba sumažėjęs? Apie tai kalbamės su „Hila“ gydytoja hematologe Rūta Semaškevičiene.
Ką rodo trombocitai ir kaip juos atpažinti bendrame kraujo tyrime?
„Trombocitai - tai maža bespalvė disko formos ląstelės dalis, randama kraujyje ir blužnyje. Trombocitai yra labai didelių kaulų čiulpų ląstelių, vadinamų megakariocitais, gabalėliai. Jei trombocitų per daug arba per mažai arba jie veikia ne taip, kaip turėtų, gali kilti problemų.
Gydytoja R. Semaškevičienė paaiškino, jog bendro kraujo tyrimo lentelėje trombocitai žymimi trumpiniu PLT (angl. platelets - trombocitai). Jų vertė nurodoma trombocitų skaičiumi viename mikrolitre kraujo, t. y. MPV (angl. Mean platelet volume) - vidutinė trombocitų apimtis. Didesni trombocitai yra jaunesni ir hemostaziškai aktyvūs.
Trombocitams bręstant, jų MPV mažėja. PDW (angl. Platelet distribution width) - trombocitų pasiskirstymas pagal dydį. Jei trombocitų dydžio pasiskirstymas nevienodas, PDW didėja. Pct (angl. Platelecrit) - trombokritas - tai hematologinio analizatoriaus rodiklis, rodantis suminį trombocitų tūrį.
Gydytoja hematologė pabrėžė, jog visi šie rodikliai (MPV, PDW, Pct), nesant bendro trombocitų skaičiaus (PLT) nuokrypio (sumažėjimo arba padidėjimo), klinikinės reikšmės ir praktinio panaudojimo neturi, todėl vieni nevertinami.
Kokia yra trombocitų norma?
Normalus trombocitų skaičius, hematologės R. Semaškevičienės teigimu, svyruoja nuo 150 tūkst. iki 450 tūkst. trombocitų viename mikrolitre kraujo (150-450 x 109/l). Trombocitų skaičius nustatomas, atlikus įprastinį kraujo tyrimą.
Ką turėtumėte žinoti, jei trombocitų skaičius yra padidėjęs?
Medicininiai terminai, kuriais nusakoma, kad trombocitų yra per daug, - trombocitozė ir trombocitemija. Daugelis žmonių, sergančių trombocitemija arba trombocitoze, neturi simptomų. Šie kraujo pokyčiai gali būti aptikti tik atlikus įprastinius kraujo tyrimus“, - kalbėjo hematologė R.
Trombocitemija
Trombocitemija reiškia didelį trombocitų skaičių, kurį sukėlė kita sveikatos būklė. Trombocitemija, anot gydytojos, pasireiškia tuomet, kada genetiškai pakitusios kaulų čiulpų ląstelės skatina trombocitų gamybą kaulų čiulpuose. Ši būklė kartais vadinama pirmine arba esmine trombocitemija.
Esant pirminei trombocitemijai, didelis trombocitų skaičius gali būti nustatomas atskirai arba kartu su kitais kraujo ląstelių sutrikimais (pvz., kartu aptinkama ir didesnė eritrocitų bei leukocitų gamyba kaulų čiulpuose). Atrodytų, keista, tačiau kraujavimas gali atsirasti ir žmonėms, kurių trombocitų skaičius yra labai didelis (>1 000 x 109/l). Taip yra dėl to, kad labai didelis trombocitų skaičius sutrikdo normalų krešėjimo sistemos darbą - pasireiškia kraujavimu iš nosies, burnos ar dantenų, spontaninėmis hemoragijomis kūne arba krauju išmatose.
Taip pat kraujavimas gali atsirasti, jei trombocitai veikia netinkamai“, - sakė hematologė R. Semaškevičienė. Trombocitemijos gydymas priklauso nuo krešulių susidarymo ar kraujavimo rizikos: jaunesniems nei 60 m. vyresniems nei 60 m. asmenims ar pacientams, turėjusiems ligos simptomų, dažniausiai skiriamas gydymas, kuris reguliuoja kaulų čiulpų darbą ir sumažina trombocitų gamybą.
Trombocitozė
Trombocitozė, pasak gydytojos, reiškia didelį trombocitų skaičių, kurį sukelia kita liga arba nuolatinė sveikatos būklė. Ši būklė dažnai vadinama antrine arba reaktyvia trombocitoze. vėžys - plaučių, virškinimo trakto, krūties ar kiaušidžių.
Trombocitozės gydymas, anot specialistės, priklauso nuo jos priežasties - paprastai nereikia trombocitų kiekį mažinančių vaistų ar procedūrų, gydoma trombocitozę sukėlusi liga ar būklė: „Taip yra todėl, kad šių pacientų trombocitai yra normalūs ir mažiau linkę sukelti rimtų kraujo krešulių susidarymą ar kraujavimą.“
Ką turėtumėte žinoti, jei trombocitų skaičius yra sumažėjęs?
Trombocitų skaičiaus sumažėjimas vadinamas trombocitopenija. Jei trombocitų skaičius yra mažas, gali kilti sunkumų sustabdyti kraujavimą.
Trombocitopenijos simptomų, pasak hematologės R. Semaškevičienės, gali atsirasti staiga arba laikui bėgant: „Kraujavimas gali atsirasti kūno viduje, po oda arba odos paviršiuje. Lengva trombocitopenija dažnai neturi jokių simptomų, dažniausiai nustatoma atsitiktinai, atliekant įprastinį kraujo tyrimą.“
Gydytoja atkreipė dėmesį, jog sunkios formos trombocitopenija gali būti pavojinga gyvybei. Hematologės teigimu, trombocitų skaičius sumažėja, kai kažkas trukdo kaulų čiulpams gaminti trombocitus arba juos per greitai sunaikina imuninė sistema. Įtarus ir pastebėjus dažniausius trombocitopenijos simptomus, pacientui būtina laiku atlikti bendrą kraujo tyrimą ir kraujo tepinėlį, kurie padės įvertinti trombocitų skaičių.
Gestacinė trombocitopenija
Gestacinė trombocitopenija - tai nedidelis asimptomis trombocitų kiekio sumažėjimas, atsiradęs III trimestrą, kai pacientė prieš nėštumą neturėjo trombocitopenijos, ji savaime praeina po gimdymo. Trombocitų kiekis turi būti >70x10e9/l, apie 1/3 nėščiųjų būna 130-150x10e9/l. Trombocitų kiekis normalizuojasi po gimdymo praėjus 2-12 savaičių.
Šis sutrikimas paprastai nekelia jokio pavojaus nei motinai, nei vaisiui. Apskritai trombocitopenija yra antras dažniausias nėščiųjų hematologinis sutrikimas po mažakraujystės. Šis sutrikimas nustatomas nuo 5% iki 15% nėščiųjų.
Gestacinės trombocitopenijos priežastys nėra iki galo aiškios. Gestacinė trombocitopenija dažniausiai būna besimptomė. Paprastai ji nustatoma rutiniškai atlikus kraujo tyrimą nėščiai moteriai apsilankymo pas gydytoją metu.
Gestacinė trombocitopenija būna lengva, tai yra, trombocitų skaičius nukrinta nelabai daug žemiau normalios ribos. Amerikos hematologų draugija gestacinę trombocitopeniją apibrėžia kaip būklę, tiesiogiai susijusią su nėštumu, kuomet nėščiosios trombocitų kiekis kraujyje yra mažesnis nei 150x10⁹/l, atmetus kitas trombocitopeniją sukeliančias būkles.
Nors nedidelis trombocitų skaičiaus sumažėjimas yra būdingas nėščiosioms, tačiau trombocitų skaičiui nukritus iki 75x10⁹/l ir mažiau, būklė gali būti kontraindikacija regioninei anestezijai dėl padidėjusios rizikos hematomos susidarymui epiduriniame tarpe. Normalus kraujo netekimas, gimdant natūraliais takais yra iki 500 ml, o cezario pjūvio metu iki 1000 ml. Esant sunkiai trombocitopenijai, didėja ankstyvo pogimdyminio kraujavimo rizika.
Krešėjimo sistemos pokyčiai nėštumo metu
Vienas iš pagrindinių tokių pokyčių tikslų - užtikrinti vaisiaus gyvybingumą ir sumažinti riziką, susijusią su kraujo netekimu gimdymo metu. Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija.
Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu. Didėjantis krešėjimo pajėgumas padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką. Tačiau egziztuoja ir padinto krešumo rizika - polinkis į trombozę. Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką.
Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką. Kartais krešėjimo pokyčiai gali sąveikauti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, preeklampsija, antifosfolipidiniu sindromu ar placentos nepakankamumu.
Kraujo krešėjimo sistemos tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie jų skiriami įprasta tvarka reguliaraus apsilankymo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją metu, kiti skiriami, jei atsiranda įtarimų dėl galimų sutrikimų.
- Bendras hematologinis tyrimas (apimantis trombocitų skaičiaus nustatymą). Trombocitai atlieka svarbų vaidmenį pradiniame krešulio formavimęsi. Paprastai nėštumo metu trombocitų skaičius gali nežymiai sumažėti (dėl praskiedimo efekto, t. y. padidėjusio kraujo tūrio), tačiau vertės paprastai išlieka normos ribose.
- Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR). Šie parametrai vertina tam tikrų krešėjimo faktorių (išorinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio) veiklą. Nėštumo metu PL/TNS dažniausiai išlieka normos ribose, nors gali nežymiai sumažėti. Nėštumo metu padidėjęs PL/TNS gali parodyti kepenų funkcijos sutrikimus ar vitamino K stoką.
- Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL). ADTL vertina šiek tiek kitokių krešėjimo faktorių nei PL/TNS veiklą, atspindi vidinio ir bendrojo aktyvavimosi kelio krešėjimo faktorių dalyvavimą. Nėštumo metu ADTL nežymiai sutrumpėja dėl padidėjusio krešėjimo faktorių kiekio.
- Fibrinogenas. Fibrinogenas - pagrindinis tirpus baltymas, kuris, veikiant kitam krešėjimo baltymui trombinui, virsta netirpiu fibrinu ir sudaro krešulio karkasą. Nėštumo metu fibrinogeno koncentracija reikšmingai padidėja (dažnai >4 g/l), ir tai yra laikoma normaliu fiziologiniu pokyčiu.
- D-dimerai. D-dimerai yra fibrino skaidymo produktas, kurio kiekis padidėja, kai organizme intensyviai formuojasi ir tirpsta krešuliai. Nėštumo metu D-dimerų koncentracija pamažu kyla ir gali viršyti įprastas normas, taikomas nenėščioms moterims. Todėl nėštumo metu D-dimerų tyrimo specifiškumas trombozės diagnostikai labai sumažėja.
- Antitrombinas, baltymas C, baltymas S. Tai natūralūs antikoaguliantai. Nėštumo metu baltymo S lygis sumažėja, kas laikoma normaliu reiškiniu.
- Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti. Jei moteris turi padidėjusią trombozių riziką, gali būti skiriami genetiniai Leideno ir protrombino geno G20210A mutacijų, imunologiniai antifosfolipidinių antikūnų tyrimai.
Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiosios kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų. Pavyzdžiui, normalus fibrinogeno lygis nėščiosioms yra gerokai didesnis (>4 g/l), nei įprasta normali riba (2-4 g/l), o D-dimerų nenėščių moterų iki 50 m.
Kaip sumažinti trombozės riziką nėštumo metu?
Ne visais atvejais galima 100% išvengti trombozės ar kitų kraujo krešėjimo sutrikimų nėštumo metu, tačiau yra tam tikrų priemonių, kurios gali sumažinti jų riziką.
- Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas (pasitarus su gydytoju) gerina kraujotaką ir mažina veninės trombozės riziką.
- Kompresinės kojinės gali padėti sumažinti veninę stazę kojose ir sumažinti GVT riziką.
- Jei moteris turi nustatytų trombofilijų ar padidėjusią trombozės riziką, gali būti paskirti mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) trombozės profilaktikai. Ši profilaktika yra svarbi siekiant išvengti sunkios komplikacijos - plaučių embolijos.
- Svarbu laikytis nėštumą prižiūrinčio gydytojo nurodymų, reguliariai lankytis apžiūrose.
Nėštumo metu kraujo krešėjimo sistema patiria reikšmingus pokyčius, kurie apsaugo mamą ir vaiką nuo pernelyg didelio kraujavimo gimdymo metu. Nors šie pokyčiai yra fiziologiniai, jie taip pat didina trombozės riziką. Siekiant laiku pastebėti galimus nukrypimus, užkirsti kelią tromboembolijai ar kitoms komplikacijoms, svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir tinkamai interpretuoti jų rezultatus.
| Rodiklis | Norma ne nėščioms moterims | Norma nėščioms moterims |
|---|---|---|
| Trombocitų kiekis | 150-450 x 109/l | 140-300x10e9/l |
| Fibrinogenas | 2-4 g/l | >4 g/l |
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Sužinokite viską apie trombocitozę kūdikiams: priežastys, simptomai ir svarbiausi patarimai tėvams
- Sužinokite Trombocitozės Priežastis: Viskas, Ką Reikia Žinoti Norint Išvengti Rizikos!
- Trombocitų Padidėjimas Nėštumo Metu: Svarbiausi Faktai Ir Gydytojų Patarimai
- Gresiantis persileidimas: pagrindiniai simptomai, priežastys ir veiksmingos priemonės
- Darželio Auklėtojų Atlyginimai Lietuvoje: Sužinokite Naujausias Tendencijas ir Vidurkius!