Trombocitai yra kraujo plokštelės, kurios labai svarbios kraujo krešėjimo procese. Bet ką reikėtų žinoti, jei jų kiekis yra padidėjęs arba sumažėjęs? Apie tai kalbamės su gydytojais hematologais.
Kas Yra Trombocitai Ir Jų Funkcijos?
Trombocitai - tai maža bespalvė disko formos ląstelės dalis, randama kraujyje ir blužnyje. Trombocitai yra labai didelių kaulų čiulpų ląstelių, vadinamų megakariocitais, gabalėliai. Skirtingai nei kitos kraujo ląstelės, trombocitai neturi branduolio, tačiau yra aktyvūs ir funkciškai labai svarbūs.
Jų pagrindinė funkcija - užtikrinti kraujo krešėjimą. Kai kraujagyslė pažeidžiama (pavyzdžiui, įsipjauname pirštą), trombocitai pirmieji atkeliauja į pažeidimo vietą, limpa prie sienelių, išskiria specialias medžiagas ir pradeda formuoti krešulį, kuris sustabdo kraujavimą.
Be krešėjimo, trombocitai taip pat:
- Dalyvauja audinių gijimo procese
- Gali veikti kaip imuninės sistemos dalis - reaguoja į uždegimą
- Reaguoja į kraujagyslių pažeidimus net ir mikroskopiniu lygiu
Trombocitai cirkuliuoja kraujyje apie 7-10 dienų, po to yra pašalinami blužnyje. Šis trumpas „gyvavimo laikas“ reiškia, kad jų kiekis organizme turi būti nuolat atnaujinamas - tai daro kaulų čiulpai.
Kaip Atpažinti Trombocitus Kraujo Tyrime?
Bendro kraujo tyrimo lentelėje trombocitai žymimi trumpiniu PLT (angl. platelets - trombocitai). Jų vertė nurodoma trombocitų skaičiumi viename mikrolitre kraujo, t. y. MPV (angl. Mean platelet volume) - vidutinė trombocitų apimtis. Didesni trombocitai yra jaunesni ir hemostaziškai aktyvūs. Trombocitams bręstant, jų MPV mažėja.
- PDW (angl. Platelet distribution width) - trombocitų pasiskirstymas pagal dydį. Jei trombocitų dydžio pasiskirstymas nevienodas, PDW didėja.
- Pct (angl. Platelecrit) - trombokritas - tai hematologinio analizatoriaus rodiklis, rodantis suminį trombocitų tūrį.
Visi šie rodikliai (MPV, PDW, Pct), nesant bendro trombocitų skaičiaus (PLT) nuokrypio (sumažėjimo arba padidėjimo), klinikinės reikšmės ir praktinio panaudojimo neturi, todėl vieni nevertinami.
Trombocitų Norma
Normalus trombocitų skaičius svyruoja nuo 150 tūkst. iki 450 tūkst. trombocitų viename mikrolitre kraujo (150-450 x 109/l). Trombocitų skaičius nustatomas, atlikus įprastinį kraujo tyrimą.
Trombocitų skaičius nustatomas atliekant bendrą kraujo tyrimą (BKT). Tai vienas dažniausiai naudojamų laboratorinių tyrimų, leidžiantis greitai įvertinti kraujo ląstelių kiekį ir bendrą organizmo būklę.
Normalus trombocitų kiekis šiek tiek gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ar metodo, bet dažniausiai orientuojamasi į šias ribas:
| Gyventojų grupė | Normos ribos (x 10⁹/l) |
|---|---|
| Suaugusieji (vyrai ir moterys) | 150-400 |
| Vaikai | 180-450 |
| Nėščiosios (III trimestras) | 100-400 |
| Vyresnio amžiaus žmonės | 150-350 |
Kada skaičius laikomas per mažu?
Trombocitopenija - tai būklė, kai trombocitų kiekis yra mažesnis nei 150 x 10⁹/l. Tai gali būti laikina, susijusi su infekcija ar vaistais, tačiau kartais rodo ir rimtesnes ligas - kaulų čiulpų nepakankamumą, autoimuninius sutrikimus ar kraujo ligas.
Skirstymas pagal sunkumą:
- Lengva: 100-150 x 10⁹/l
- Vidutinė: 50-100 x 10⁹/l
- Sunki: <50 x 10⁹/l - padidėja spontaniško kraujavimo rizika
Kada skaičius laikomas per dideliu?
Trombocitozė - tai padidėjęs trombocitų kiekis, dažniausiai daugiau nei 400-450 x 10⁹/l. Ji gali būti:
- Reaktyvinė (antrinė): po infekcijų, operacijų, esant uždegimui ar geležies trūkumui
- Pirminė (esminė): dėl kaulų čiulpų ligų (pvz., esminės trombocitemijos)
Trombocitų Padidėjimas (Trombocitozė)
Medicininiai terminai, kuriais nusakoma, kad trombocitų yra per daug, - trombocitozė ir trombocitemija. Daugelis žmonių, sergančių trombocitemija arba trombocitoze, neturi simptomų. Šie kraujo pokyčiai gali būti aptikti tik atlikus įprastinius kraujo tyrimus.
Trombocitemija
Trombocitemija reiškia didelį trombocitų skaičių, kurį sukėlė kita sveikatos būklė. Trombocitemija pasireiškia tuomet, kada genetiškai pakitusios kaulų čiulpų ląstelės skatina trombocitų gamybą kaulų čiulpuose. Ši būklė kartais vadinama pirmine arba esmine trombocitemija.
Esant pirminei trombocitemijai, didelis trombocitų skaičius gali būti nustatomas atskirai arba kartu su kitais kraujo ląstelių sutrikimais (pvz., kartu aptinkama ir didesnė eritrocitų bei leukocitų gamyba kaulų čiulpuose).
Atrodytų, keista, tačiau kraujavimas gali atsirasti ir žmonėms, kurių trombocitų skaičius yra labai didelis (> 1 000 x 109/l). Taip yra dėl to, kad labai didelis trombocitų skaičius sutrikdo normalų krešėjimo sistemos darbą - pasireiškia kraujavimu iš nosies, burnos ar dantenų, spontaninėmis hemoragijomis kūne arba krauju išmatose. Taip pat kraujavimas gali atsirasti, jei trombocitai veikia netinkamai.
Trombocitemijos gydymas priklauso nuo krešulių susidarymo ar kraujavimo rizikos:
- jaunesniems nei 60 m.
- vyresniems nei 60 m. asmenims ar pacientams, turėjusiems ligos simptomų, dažniausiai skiriamas gydymas, kuris reguliuoja kaulų čiulpų darbą ir sumažina trombocitų gamybą.
Trombocitozė
Trombocitozė reiškia didelį trombocitų skaičių, kurį sukelia kita liga arba nuolatinė sveikatos būklė. Ši būklė dažnai vadinama antrine arba reaktyvia trombocitoze.
Trombocitozės gydymas priklauso nuo jos priežasties - paprastai nereikia trombocitų kiekį mažinančių vaistų ar procedūrų, gydoma trombocitozę sukėlusi liga ar būklė: Taip yra todėl, kad šių pacientų trombocitai yra normalūs ir mažiau linkę sukelti rimtų kraujo krešulių susidarymą ar kraujavimą.
Trombocitų Sumažėjimas (Trombocitopenija)
Trombocitų skaičiaus sumažėjimas vadinamas trombocitopenija. Jei trombocitų skaičius yra mažas, gali kilti sunkumų sustabdyti kraujavimą.
Trombocitopenijos simptomų gali atsirasti staiga arba laikui bėgant: Kraujavimas gali atsirasti kūno viduje, po oda arba odos paviršiuje. Lengva trombocitopenija dažnai neturi jokių simptomų, dažniausiai nustatoma atsitiktinai, atliekant įprastinį kraujo tyrimą.
Sunkios formos trombocitopenija gali būti pavojinga gyvybei. Trombocitų skaičius sumažėja, kai kažkas trukdo kaulų čiulpams gaminti trombocitus arba juos per greitai sunaikina imuninė sistema.
Įtarus ir pastebėjus dažniausius trombocitopenijos simptomus, pacientui būtina laiku atlikti bendrą kraujo tyrimą ir kraujo tepinėlį, kurie padės įvertinti trombocitų skaičių.
Esencinė Trombocitemija (ET)
Esencinė trombocitemija (ET) - tai nedažna liga, kurios metu kaulų čiulpai pradeda gaminti per daug trombocitų. Normaliai trombocitai dalyvauja kraujo krešėjime ir patys formuoja krešulį. Tačiau sergant ET dėl jų perteklinės gamybos sutrinka ir normali jų funkcija.
Dėl per didelio trombocitų skaičiaus organizme atsiranda trombozės (susidaro kraujo krešuliai), kurie užblokuoja kraujotaką venose ar arterijose. Tačiau sergant ET gali pasireikšti ir gausūs kraujavimai, kadangi ligos paveikti trombocitai nebegali normaliai atlikti savo funkcijos - dalyvauti kraujo krešėjime.
Dažniausiai ET pasireiškia galvos skausmais, galvos svaigimu, regėjimo pokyčiais ir dilgčiojimo, tirpimo ar deginimo pojūčiais rankose bei pėdose. Jeigu ET nepasireiškia simptomais, jos gydymo gali ir neprireikti.
ET yra gana reta liga, kuri diagnozuojama 1-2.5 iš 100000 žmonių per metus. Nors ET gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ja serga 50-70 metų žmonės.
Normaliai kaulų čiulpuose iš kraujodaros kamieninių ląstelių gaminami kraujo kūneliai: raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai, baltieji kraujo kūneliai leukocitai ir trombocitai. Svarbiausia trombocitų funkcija yra kraujo krešėjimas. Trombocitai kaulų čiulpuose gaminasi iš ląstelių, vadinamų megakariocitais.
Sergant ET kaulų čiulpuose pradeda gamintis per daug megakariocitų, dėl kurių į kraujotaką patenka per daug ligos paveiktų trombocitų su sutrikusia funkcija.
Tikslios ET priežastys nėra žinomos. Tačiau, kaip ir kitų ligų, priklausančių mieloproliferacinėms neoplazmoms (tikrosios policitemijos, pirminės mielofibrozės), metu, manoma, kad svarbiausias vaidmuo tenka vienos kraujo kamieninės ląstelės genetinės medžiagos (DNR) pakitimui (mutacijai), dėl kurios sutrinka normali kraujo gamyba ir atsiranda vieno ar kelių kraujo kūnelių tipų perteklinė gamyba.
Pusei pacientų, sergančių ET, nustatomos Janus kinazės 2 (JAK2) geno pakitimai (mutacijos). Šis genas koduoja baltymą, kuris svarbus reguliuojant kraujo kūnelių gamybą. Sergant ET sutrikdomas vadinamasis JAK signalinis kelias. Dažniausiai pacientams nustatoma JAK2V617F mutacija, tačiau šis signalinis kelias gali būti sutrikdytas ir dėl kitų genetinių mutacijų.
Nors ET priežastys yra glaudžiai susijusios su genetika, didžiosios dalies pacientų, sergančių ET, artimieji neserga ET.
ET būdinga lėta, progresuojanti eiga ir didelei daliai pacientų ilgą laiką nebūna ligos simptomų ar požymių. Daugeliui pacientų ET diagnozuojama atsitiktinai, atliekant bendrą kraujo tyrimą ir nustačius padidėjusį trombocitų skaičių.
Pirmieji ET požymiai gali būti krešulių (trombų) susidarymas organizme. Nors krešuliai gali susidaryti bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai jie susidaro smegenyse, rankose ir pėdose. Kartais dėl sutrikusios trombocitų funkcijos atsiranda kraujavimai, ypač jeigu trombocitų skaičius kraujyje yra labai didelis.
Nėštumo komplikacijos: nors daugeliui moterų, sergančių ET, nėštumo eiga būna normali, ypač svarbu reguliariai tikrintis sveikatą.
- Insultas: krešuliui užblokavus kraujagyslę, maitinančią smegenis, vystosi insultas.
- Miokardo infarktas: krešuliui užblokavus kraujagyslę, maitinančią širdį, vystosi miokardo infarktas.
ET sukelti kraujavimai kartais taip pat gali būti grėsmingi, lemiantys didelį kraujo netekimą ir netgi mirtį.
Gydantis gydytojas dažniausiai įtaria ET atlikęs bendrą kraujo tyrimą ir jame nustatęs padidėjusį trombocitų skaičių. Tokiais atvejai, įtarus ET, pacientas yra siunčiamas gydytojo hematologo konsultacijai, kuris toliau atlieka papildomus tyrimus, kurie padeda patvirtinti arba paneigti ET diagnozę.
Kiti kraujo tyrimai - atliekami geležies ir uždegiminių rodiklių tyrimai, kadangi trimbocitų skaičius gali padidėti ir dėl kitų priežasčių (pvz. Jeigu nenustatoma kitų padidėjusio trombocitų skaičiaus priežasčių gydytojas gali pasiūlyti atlikti kaulų čiulpų aspiraciją arba biopsiją, kurios patvirtina ET diagnozę.
ET gydymas priklauso nuo krešulių susidarymo ar kraujavimų rizikos. Jaunesniems nei 60 metų pacientams, neturintiems ligos požymių ar simptomų, taip pat ir kitų krešulių susidarymo rizikos veiksnių (pvz.: rūkymo), gali užtekti stebėjimo (reguliarių apsilankymų pas gydytoją ir ištyrimo). Tačiau vyresniems nei 60 metų pacientams ar pacientams, turėjusiems ligos simptomų ar požymių, dažniausiai skiriamas gydymas, kuriuo siekiama sumažinti trombocitų skaičių.
Gydymas gali būti rekomenduotinas ir pacientams, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių (didelę cholesterolio koncentraciją, aukštą kraujospūdį ar cukrinį diabetą). Gydytojas skirs gydymą ar stebėjimą kiekvienu atveju individualiai, įvertinęs paciento amžių, simptomus, rizikos veiksnius, laboratorinių tyrimų rezultatus ir kitus svarbius dalykus.
Jeigu turite krešulių susidarymo riziką, gydytojas rekomenduos naudoti mažas aspirino dozes. Aspirinas slopina trombocitų sulipimą, taiga mažina ir krešulių susidarymą.
Hidroksikarbamidas - tai chemoterapinis preparatas, naudojamas vėžio gydymui, kuris slopina kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose. Tai dažniausiai ET metu skiriamas vaistas, kuriuo siekiama sumažinti trombocitų skaičių. Jis dažnai naudojamas kartu su aspirinu. Nors hidroksikarbamidas veiksmingai slopina trombocitų skaičių, jis taip pat slopina ir kitų kraujo kūnelių - raudonųjų ir baltųjų gamybą (vystosi anemija ir leukopenija). Dėl to gali pasireikšti mažakraujystė ir didėja infekcijų rizika, todėl gydymo metu gydytojas atidžiai seka kraujo tyrimų rezultatus.
Anagrelidas - tai vaistas, kuris slopina trombocitų susidarymą iš jų pirmtakų megakariocitų kaulų čiulpuose. Dažniausiai skiriamas pacientams, kurie netoleruoja kitokio gydymo. Nedidina ūmios leukemijos išsivystymo rizikos, bet taip pat turi nepageidaujamų poveikių.
Interferonas alfa - tai po oda leidžiamas vaistas, kuris kartais naudojamas ET gydymui. Lyginant su anagrelidu ar hidroksikarbamidu interferonas pasižymi nepatogesniu naudojimo būdu (injekcijos po oda) ir mažiau toleruojamais nepageidaujamais poveikiais. Jis dažniau pasirenkamas vaisingo amžiaus moterų gydymui, kadangi nebuvo nustatytas jo poveikis vaisiui.
Šiuo metu kuriami ir plėtojami potencialūs nauji gydymo būdai, skirti ET gydymui. Tai lėmė ryšio tarp JAK2 geno pakitimų ir ET išsivystymo nustatymas. Šiuo metu kitų ligų gydymui jau naudojami vaistai vadinami JAK2 inhibitoriais, kurie slopina pakitusį JAK signalinį kelią.
Tinkamai gydomi ir stebimi, sergantys ET pacientai, turi didelę galimybę nugyventi normalią gyvenimo trukmę. ET yra lėtinė liga ir ypač svarbu, kad toks pacientas reguliariai lankytųsi pas hematologą. Dažniausiai liga 10-20 metų būna stabili ir labai neprogresuoja. Daliai pacientų per kelerius metus gali išsivystyti mielofibrozė, tuomet prognozė prastėja.
Kada Reikia Tirti Trombocitų Kiekį Kraujyje?
Gydytojas gali rekomenduoti ištirti trombocitų kiekį, jei pacientas skundžiasi:
- dažnu kraujavimu iš nosies, dantenų ar ilgu kraujavimu po įpjovimo,
- mėlynėmis ar kraujosruvomis, atsirandančiomis be aiškios priežasties,
- padidėjusiu nuovargiu, silpnumu,
- įtariamu kraujavimu virškinimo trakte (pvz., kraujas išmatose),
- tirpimu, galūnių skausmu ar patinimu (jei įtariama trombozė).
Taip pat trombocitų kiekis dažnai vertinamas:
- prieš operacijas, kad būtų įvertinta kraujavimo rizika,
- sergant lėtinėmis ligomis, pvz., kepenų, inkstų, onkologinėmis ar autoimuninėmis ligomis,
- nėštumo metu, ypač trečiąjį trimestrą, kai fiziologinis trombocitų sumažėjimas yra dažnas reiškinys,
- po chemoterapijos ar stiprių vaistų vartojimo, siekiant įvertinti kaulų čiulpų veiklą.
Kaip Atliekamas Trombocitų Tyrimas?
Tyrimas atliekamas imant kraują iš venos, dažniausiai ryte, nevalgius. Nors pasiruošimas tyrimui nėra sudėtingas, rekomenduojama prieš tai nevartoti alkoholio, vengti didelio fizinio krūvio, streso. Kai kurie vaistai gali paveikti trombocitų kiekį, todėl apie juos svarbu informuoti gydytoją ar laboratoriją.
Trombocitai dažniausiai tiriami kartu su visais kitais kraujo rodikliais - eritrocitais, leukocitais, hemoglobinu ir pan. Jei nustatomas nukrypimas, gydytojas dažnai rekomenduoja tyrimą pakartoti po 1-2 savaičių, kad įsitikintų, jog tai nebuvo laikinas ar techninis nuokrypis.
Ką Reiškia Tyrimo Rezultatai?
Vien tik trombocitų kiekio nepakanka tiksliai diagnozei - rezultatus visada būtina vertinti bendrame klinikiniame kontekste. Nedideli nukrypimai į vieną ar kitą pusę, ypač jei nėra simptomų, dažnai nereikalauja jokio gydymo, tik stebėjimo.
Gydytojas vertina:
- ar trombocitų kiekis mažėja ar didėja,
- ar kartu pakitę kiti rodikliai (pvz., leukocitų skaičius),
- ar pacientas turi simptomų, susijusių su kraujavimu ar trombozėmis,
- ar yra žinomos priežastys (pvz., vaistai, infekcija, nėštumas).
Jeigu tyrimas kelia įtarimų, dažniausiai skiriami papildomi ištyrimai - periferinio kraujo tepinėlis, biocheminiai ar imunologiniai tyrimai, o kai kuriais atvejais ir kaulų čiulpų tyrimas.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Sužinokite viską apie trombocitozę kūdikiams: priežastys, simptomai ir svarbiausi patarimai tėvams
- Sužinokite Trombocitozės Priežastis: Viskas, Ką Reikia Žinoti Norint Išvengti Rizikos!
- Neįtikėtina tiesa apie trombocitų kiekį nėštumo metu – ką turi žinoti kiekviena būsima mama!
- Drabužiai vaikams internetu: patogus ir greitas apsipirkimas
- Neįtikėtinas Kūdikio ir Motinos Ryšio Galia Psichologijoje – Atraskite Paslaptis!