Trombocitozė kūdikiams: priežastys ir ką svarbu žinoti

Trombocitai - tai kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą ir trombocitų funkcijos palaikymą.

Automatinis bendras kraujo tyrimas (BKT) - tai pats priminis profilaktinis kraujo sudėties tyrimas, kuris parodo kraujo forminių elementų (eritrocitų, trombocitų, leukocitų) ir kitų netipinių ląstelių kiekį, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį.

Trombocitų rodikliai bendrame kraujo tyrime

Bendro kraujo tyrimo lentelėje trombocitai žymimi trumpiniu PLT (angl. platelets - trombocitai). Jų vertė nurodoma trombocitų skaičiumi viename mikrolitre kraujo.

• MPV (angl. Mean platelet volume) - vidutinė trombocitų apimtis. Didesni trombocitai yra jaunesni ir hemostaziškai aktyvūs. Trombocitams bręstant, jų MPV mažėja.
• PDW (angl. Platelet distribution width) - trombocitų pasiskirstymas pagal dydį. Jei trombocitų dydžio pasiskirstymas nevienodas, PDW didėja.
• Pct (angl. Platelecrit) - trombokritas - tai hematologinio analizatoriaus rodiklis, rodantis suminį trombocitų tūrį.

Visi šie rodikliai (MPV, PDW, Pct), nesant bendro trombocitų skaičiaus (PLT) nuokrypio (sumažėjimo arba padidėjimo), klinikinės reikšmės ir praktinio panaudojimo neturi, todėl vieni nevertinami.

Trombocitų norma

Normalus trombocitų skaičius svyruoja nuo 150 tūkst. iki 450 tūkst. trombocitų viename mikrolitre kraujo (150-450 x 109/l). Trombocitų skaičius nustatomas, atlikus įprastinį kraujo tyrimą.

Kas yra trombocitozė?

Medicininiai terminai, kuriais nusakoma, kad trombocitų yra per daug, - trombocitozė ir trombocitemija. Daugelis žmonių, sergančių trombocitemija arba trombocitoze, neturi simptomų. Šie kraujo pokyčiai gali būti aptikti tik atlikus įprastinius kraujo tyrimus.

Trombocitozę patogu skirstyti į tris rūšis:

1. fiziologinę;
2. esencialinę (pirminę);
3. reaktyvinę (antrinę).

Fiziologinė trombocitozė būna po fizinio krūvio, streso, suleidus katecholaminų. Šis trombocitų skaičiaus padidėjimas susijęs su trombocitų persiskirstymu organizme, jų didesniu patekimu į kraują iš kaulų čiulpų.

Trombocitemija

Trombocitemija reiškia didelį trombocitų skaičių, kurį sukėlė kita sveikatos būklė. Trombocitemija pasireiškia tuomet, kada genetiškai pakitusios kaulų čiulpų ląstelės skatina trombocitų gamybą kaulų čiulpuose. Ši būklė kartais vadinama pirmine arba esmine trombocitemija.

Esant pirminei trombocitemijai, didelis trombocitų skaičius gali būti nustatomas atskirai arba kartu su kitais kraujo ląstelių sutrikimais (pvz., kartu aptinkama ir didesnė eritrocitų bei leukocitų gamyba kaulų čiulpų). Kraujavimas gali atsirasti ir žmonėms, kurių trombocitų skaičius yra labai didelis (>1 000 x 109/l). Taip yra dėl to, kad labai didelis trombocitų skaičius sutrikdo normalų krešėjimo sistemos darbą - pasireiškia kraujavimu iš nosies, burnos ar dantenų, spontaninėmis hemoragijomis kūne arba krauju išmatose. Taip pat kraujavimas gali atsirasti, jei trombocitai veikia netinkamai.

Trombocitemijos gydymas priklauso nuo krešulių susidarymo ar kraujavimo rizikos:

• jaunesniems nei 60 m.
• vyresniems nei 60 m. asmenims ar pacientams, turėjusiems ligos simptomų, dažniausiai skiriamas gydymas, kuris reguliuoja kaulų čiulpų darbą ir sumažina trombocitų gamybą.

Esencialinės trombocitozės kriterijai:

1. trombocitų skaičius daugiau nei 600×109/l;
2. nėra kitų būklių, galinčių sukelti trombocitozę;
3. normali geležies atsarga;
4. normalus eritrocitų skaičius;
5. nerandama Filadelfijos chromosomos;
6. kaulų čiulpuose nerandama kolageninės fibrozės.

Jeigu kaulų čiulpuose kolageninė fibrozė randama, tada jeigu nėra splenomegalijos ir normoblastozės, ji sudaro mažiau nei 33% biopsijos lauko.

Pirminė trombocitozė paprastai randama, kai nėra kokių nors simptomų. Laikui bėgant šiems ligoniams gali pasireikšti tromboembolinės-hemoraginės komplikacijos.

Kaip esencialinė trombocitozė skiriama nuo kitų mieloproliferacinių ligų? Padidėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius būdingas eritremijai, Filadelfijos chromosoma randama sergant lėtine mieloleukemija, mielofibrozei būdingiausia ryški kaulų čiulpų fibrozė.

Trombocitozė

Trombocitozė reiškia didelį trombocitų skaičių, kurį sukelia kita liga arba nuolatinė sveikatos būklė. Ši būklė dažnai vadinama antrine arba reaktyvia trombocitoze.

Dažniausios reaktyvios trombocitozės priežastys:

• ūmus ar lėtinis uždegimas (pvz., bronchitas, plaučių uždegimas, reumatinės ligos, infekcijos);
• pooperacinis laikotarpis;
• kraujavimas ar traumos;
• geležies trūkumas (anemija);
• infekcijos (bakterinės, virusinės, grybelinės);
• vėžiniai procesai (plaučių, virškinimo trakto, krūties ar kiaušidžių).

Trombocitozės gydymas priklauso nuo jos priežasties - paprastai nereikia trombocitų kiekį mažinančių vaistų ar procedūrų, gydoma trombocitozę sukėlusi liga ar būklė: Taip yra todėl, kad šių pacientų trombocitai yra normalūs ir mažiau linkę sukelti rimtų kraujo krešulių susidarymą ar kraujavimą.

Diferencijuojant trombocitozes svarbu tai, kad daugumos reaktyvinių (antrinių) trombocitozių priežastys gana dažnai būna akivaizdžios.

Ką turėtumėte žinoti, jei trombocitų skaičius yra sumažėjęs?

Trombocitų skaičiaus sumažėjimas vadinamas trombocitopenija. Jei trombocitų skaičius yra mažas, gali kilti sunkumų sustabdyti kraujavimą.

Trombocitopenijos simptomų gali atsirasti staiga arba laikui bėgant. Kraujavimas gali atsirasti kūno viduje, po oda arba odos paviršiuje. Lengva trombocitopenija dažnai neturi jokių simptomų, dažniausiai nustatoma atsitiktinai, atliekant įprastinį kraujo tyrimą.

Sunkios formos trombocitopenija gali būti pavojinga gyvybei. Hematologės teigimu, trombocitų skaičius sumažėja, kai kažkas trukdo kaulų čiulpams gaminti trombocitus arba juos per greitai sunaikina imuninė sistema. Įtarus ir pastebėjus dažniausius trombocitopenijos simptomus, pacientui būtina laiku atlikti bendrą kraujo tyrimą ir kraujo tepinėlį, kurie padės įvertinti trombocitų skaičių.

Trombocitopenijos priežastys gali būti suskirstytos į šias grupes:

1. būklės, susijusios su sumažėjusia trombocitų gamyba kaulų čiulpuose;
2. trombocitų skaičiaus sumažėjimas dėl jų destrukcijos blužnyje;
3. būklės, susijusios su pagreitėjusiu trombocitų ardymu periferiniame kraujyje.

Prieš vertinant tyrimą tikslinga nustatyti, ar tai nėra pseudotrombocitopenija. Pseudotrombocitopenija būna tada, kai sulimpa trombocitų agregatai, ir prietaisas matuoja sumažintas reikšmes. Tokiais atvejais paranku peržiūrėti tepinėlį ir nustatyti, ar randama specifinių trombocitų agregatų. Radus galima teigti, kad esama būklė - pseudotrombocitopenija.

Jeigu randama aplazija, gali būti, kad pažeisti ir kiti kraujo kamienai. Atliekant mielogramos tyrimą, tokiame pavyzdyje bus randama sumažėjusi megakariocitų koncentracija.

Jeigu trombocitope- nija randama mielodisplazinio sindromo ar megaloblastinės anemijos fone (vitamino B12 ar folio rūgšties deficitas), tada kaulų čiulpuose gali būti randamas padidėjęs megakariocitų skaičius.

Padidėjusi trombocitų destrukcija gali būti nustatoma visais tais atvejais, kai randama padidėjusi blužnis. Jei blužnis padidėjusi, trombocitopenija retai sumažėja iki 50×109/l ir mažiau.

Idiopatinė trombocitopeninė purpura (ITP) - autoimuninė patologija, susijusi su antitrombocitinių antikūnų susidarymu. Esant ITP, paprastai blužnis nebūna padidėjusi. Norint nustatyti ITP, būtina atmesti kitas trombocitopenijų priežastis.

Jeigu ištyrus anamnezę, bendrą būklę ir pakartojus kraujo tyrimą nėra aiškios trombocitopenijos priežasties, tikslinga atlikti kaulų čiulpų punkciją. Esant ITP, kaulų čiulpų tyrimas turėtų būti normalus. Megakariocitų skaičius kaulų čiulpuose ITP atveju gali būti ir padidėjęs. ITP diagnozę nebūtina patvirtinti nustatant antikūnus prieš trombocitus (antitrombocitinius antikūnus). Antikūnų prieš trombocitus radimas yra jautrus testas, bet nepakankamai specifinis.

Medikamentinė trombocitopenija paprastai yra ne tiesioginė. Ji išsivysto medikamentams aktyvinant organizmo imuninę sistemą. Pastaroji autoagresijos būklėje gali ardyti trombocitus. Medikamentinė trombocitopenija paprastai išnyksta, jeigu nutraukiamas tų vaistų vartojimas. Nustojus vartoti vaistus, trombocitų skaičius paprastai normalizuojasi per 7-10 dienų. Vartojant kai kuriuos medikamentus (pvz., aukso preparatus), trombocitopenija gali užtrukti ilgiau. Tokiems ligoniams gali būti tikslinga atlikti kaulų čiulpų tyrimą. Įvertinant kaulų čiulpus, randa- mas padidėjęs megakariocitų skaičius.

Apytikriai 10% ligonių, gydomų heparinu, pasireiškia trombocitopenija. Gydant heparinu, kartais trombocitopenija pasireiškia tik pradėjus gydymą. Gydymo metu trombocitų skaičius retai kada sumažėja iki 100×109/l ir mažiau. Ši reakcija nesusijusi su heparino autoimuniniu vei- kimu. Tačiau kitas heparino sukeltas trombocitopenijos variantas gali turėti autoimuninę prigimtį. Jis pasitaiko rečiau ir pasižymi sunkesne eiga. Kai kuriais atvejais gali prasidėti sunkiai valdomas kraujavimas arba paradoksalios tromboembolijos. Nutraukus heparino terapiją, paprastai atsistato normalus trombocitų skaičius.

Piktybinės ligos, ypač lėtinė limfoleukemija ir limfomos, gali sukelti autoimuninę trombocitopeniją.

TTP etiologija lieka neaiški. Ji apibūdinama remiantis penkiais požymiais:

1. karščiavimu;
2. mikroangiopatine hemolizine anemija;
3. inkstų nepakankamumu;
4. neurologine patologija;
5. trombocitopenija.

TTP metu, skirtingai nuo DIK sindromo, nepakinta PT ir PTT rodikliai. TTP taip pat reikia skirti nuo Evans sindromo. Evans sindromas susijęs su autoimunine hemolizine anemija ir trombocitopenija. Pasireiškus Evans sindromui, tepinėlyje randama eritrocitų - sferocitų, tuo tarpu TTP labiau susijusi su eritrocitų morfologiniais pokyčiais, kurie panašūs į šizocitozę. Jei yra Evans sindromas, Kumbso (Coombs) reakcija būna teigiama (tuo skiriasi nuo TTP).

Hemolizės - uremijos sindromas (HUS) dažniausiai pasireiškia vaikams. Jis apibūdinamas inkstų funkcijos nepakankamumu, uremija, mikroangiopatine hemolizine anemija, trombocitopenija. Skirtingai nei TTP, šis sindromas dažniausiai būna susijęs su inkstų funkcija.

Ką daryti, jei padidėję trombocitai?

Radus padidėjusį trombocitų kiekį kraujo tyrime, labai svarbu nepanikuoti, bet ir nesumenkinti reikšmės. Tai signalas, kad organizme vyksta pokyčiai - ir šį signalą būtina tinkamai įvertinti. Veiksmai priklauso nuo to, ar trombocitozė yra laikina (reaktyvinė), ar pirminė (susijusi su kraujodaros sutrikimu).

1. Įvertinti visą kraujo tyrimą ir simptomus

Trombocitų kiekį reikėtų vertinti kartu su kitais bendro kraujo tyrimo rodikliais (leukocitais, hemoglobinu, eritrocitais). Gydytojas įvertins, ar yra uždegimo, infekcijos ar anemijos požymių.

Jeigu nėra jokių simptomų, o trombocitų kiekis padidėjęs nežymiai, dažnai rekomenduojama tiesiog kartoti tyrimą po kelių savaičių - kad įsitikinti, jog tai nėra laikinas pokytis dėl peršalimo ar streso.

2. Ieškoti priežasties

Norint tikslios diagnozės, reikia atsakyti į klausimą - kodėl trombocitai padidėję?

• Jei tai reakcija į uždegimą ar infekciją, pakanka gydyti pagrindinę ligą.
• Jei yra geležies trūkumas, padidėję trombocitai normalizuojasi, kai atkuriamas geležies kiekis.
• Jei yra įtarimų dėl mieloproliferacinės ligos, reikia papildomų tyrimų (kaulų čiulpų analizės, genetinių testų).

Tinkamai nustačius priežastį, galima išvengti nereikalingų baimių ir pavojų.

3. Gydymo galimybės

Reaktyvinė trombocitozė

Didžioji dauguma atvejų - tai nereikalaujanti specifinio gydymo būklė. Užtenka pašalinti priežastį: gydyti infekciją, atkurti geležies balansą, sumažinti uždegimą. Po kelių savaičių trombocitų kiekis dažniausiai normalizuojasi.

Pirminė trombocitozė (esminė trombocitemija)

Šiuo atveju gali būti taikomas:

• Vaistinis gydymas trombocitų kiekio mažinimui (pvz., hidroksiurea)
• Antitrombozinis gydymas - mažų dozių aspirinas, siekiant sumažinti trombozių riziką
• Reguliarus hematologo stebėjimas
• Esant didelei rizikai - gali būti svarstoma net trombocitaferezė (procedūra, kai pašalinama dalis trombocitų iš kraujo)

4. Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Kreiptis reikėtų visais šiais atvejais:

• Trombocitų kiekis viršija 450-500 x 10⁹ / l be akivaizdžios priežasties
• Yra simptomų: kraujavimas, galvos skausmai, galūnių skausmas, regos sutrikimai
• Pastebite kraujo krešulių požymių - tinimas, skausmas kojose, dusulys
• Kartu pakitę kiti kraujo tyrimo rodikliai

Nors vienkartinis padidėjimas dar nereiškia ligos, tik gydytojas gali įvertinti, ar tai pavojinga, ar ne. Verta neuždelsti - ypač jei trombocitų kiekis aukštas ar jaučiate neaiškių simptomų.

Gyvenimo būdo rekomendacijos

Jei trombocitų kiekis šiek tiek padidėjęs, bet nėra pavojingos būklės, gydytojas gali rekomenduoti stebėti sveikatą ir taikyti gyvenimo būdo korekcijas, kurios palaiko kraujotakos sistemos pusiausvyrą.

• Subalansuota mityba: įtraukite geležies turinčius maisto produktus, vartokite daug antioksidantų turinčio maisto, sumažinkite perdirbto maisto, cukraus ir transriebalų kiekį.
• Fizinė veikla: reguliari, vidutinio intensyvumo mankšta gerina kraujotaką ir mažina trombozių riziką.
• Skysčių balansas: pakankamas vandens vartojimas padeda palaikyti normalią kraujo klampumą.
• Venkite savarankiško vaistų vartojimo: nenaudokite kraują skystinančių vaistų be gydytojo paskyrimo.

žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu

Panašus:

• Sužinokite Trombocitozės Priežastis: Viskas, Ką Reikia Žinoti Norint Išvengti Rizikos!
• Neįtikėtina tiesa apie trombocitų kiekį nėštumo metu – ką turi žinoti kiekviena būsima mama!
• Trombocitų Padidėjimas Nėštumo Metu: Svarbiausi Faktai Ir Gydytojų Patarimai
• Vienkartinė išmoka vaikui 2019: kas priklauso ir kaip gauti?
• Sužinokite, Kiek Naujagimis Turi Valgyti Pieno: Ekspertų Patarimai Tėvams!