Rugsėjo 27-ąją buvo minimos 482-osios Stepono Batoro gimimo metinės, o spalio viduryje bus išleistos jo valdymo laikotarpiu kaldintų 1 ir 10 dukatų monetų auksinės replikos. Ta proga kviečiame susipažinti su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Aktualizuojant karališkąją atmintį Anykščiuose, Anykščių menų centras šiemet pirmąkart rengia kultūros istorijos aktualinimo programą „Anykščių karališkasis kalendorius“, kuria siekiama naujai pažvelgti į keturias metų dienas, kurios Anykščiams jau keli šimtmečiai yra karališkos, vainikuotos Lietuvos didžiojo kunigaikščio kepurėmis ir Lenkijos karalių, valdžiusių dviejų valstybių sąjungą, karūnomis.
Tikimasi, kad į karališkųjų dienų Anykščiuose organizatorių būrį įsilies ir istorikai, menininkai, kultūrininkai. Kitus programos renginius „Karaliaus Žygimanto Augusto diena Anykščiuose“ (rugpjūčio 15 d.), „Karaliaus Zigmanto III Vazos diena Anykščiuose“ (rugsėjo 15 d.) ir „Karaliaus Kazimiero Jogailaičio diena Anykščiuose“ (lapkričio 7 d.) tikimasi organizuoti ir įprastu būdu surengiant paskaitas, parodas, pokalbius ir pan. ir juos pristatyti virtualiomis transliacijomis.
O šį penktadienį Anykščių menų centras jutubo kanale transliuos pasakojimą „Karaliaus Steponas Batoras Anykščiuose“, kuriame istorikas Simonas Matulevičius pristatys Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro 1582 metų kovo 5 d. Prie Anykščių kultūros centro esantis lauko ekranas „Anykščiai“ nuo kovo 5 d. transliuos šios šventės plakatus, juos anykštėnai pamatys ir miesto stotelėse esančiuose stenduose.
Steponas Batoras: Valdymo Metai ir Nuopelnai
Istoriniuose straipsniuose teigiama, kad per dešimtmetį trukusį jo valdymą (1576-1586) Lenkijos-Lietuvos valstybė sustiprėjo, ypač mokslo ir kultūros srityse.
Svarbiausi Stepono Batoro nuopelnai:
- Vilniaus universiteto įkūrėjas: 1578 m. jis suteikė pirmojo Vilniaus universiteto - Vilniaus jėzuitų akademijos - steigimo privilegiją. 1579 m. privilegiją patvirtino popiežius Grigalius XIII. Siekdamas stiprinti valdžią, Steponas Batoras dažnai rėmėsi centralizuota Katalikų bažnyčia, kurios įtaką galėjo nukreipti prieš didikus reformatus.
- Tolerancija religijoms: Steponas Batoras buvo katalikas, tačiau tolerantiškai žiūrėjo į kitatikius. Jis vienodai gerbė ir lenkų, ir lietuvių teises. Sudrausmindavo tiek katalikus, tiek protestantus, teigdamas, kad visus religinius nesutarimus reikia spręsti taikiomis priemonėmis.
- Livonijos karo užbaigimas: Vienu iš didžiausių Stepono Batoro nuopelnų Lietuvai vadinamas Livonijos karo užbaigimas. Trimis karo žygiais (1579-1581 m.) jis privertė Rusiją atsisakyti užkariautų žemių ir 1582 m. sudaryti taikos sutartį. Taip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) atsiėmė iš Maskvos Polocką, prarastą Livonijos karo metu ir beveik šimtmečiui atitolinto Maskvos pavojų.
- Santuoka su Ona Jogailaite: Įžengęs į sostą 1576 m. gegužės 1 d., Steponas Batoras turėjo vesti Oną Jogailaitę (mirusio Žygimanto Augusto seserį). Tai vadinama dar vienu nuopelnu ar auka valstybės reikalams.
Steponas Batoras ir Anykščiai
Visi keturi Lietuvos didieji kunigaikščiai, kurie lankėsi valdovo dvare Anykščiuose, buvo ir bendrosios valstybės karaliai, o Zigmanto III Vaza dar ir Švedijos karalius. Nors pirmasis mums žinomas valdovas, apsilankęs Anykščiuose, yra Kazimieras Jogailaitis (1442 m.
Tai išties išskirtinių nuopelnų valdovas, į Anykščius atvykęs su karališka garsiausių didikų - valstybės elitinių asmenų svita 1582 metų kovo 5 d., po garsios karinės pergalės, pelniusios jam nenykstančią šlovę ir galią: laimėjęs Livonijos karą, 1582 m. sausio 15 d. ir Zapolėje pasirašęs taikos sutartį su Maskvos didžiosios kunigaikštystės caru Ivanu IV, karalius Steponas Batoras Lietuvoje buvo sutiktas kaip nugalėtojas.
Iš kunigaikščio Jano Piotrowskio 1582 metų kovo 18 dienos laiško žinome, kad karalius Anykščiuose apsistojo Minsko kašteljono ir Anykščių seniūno name. Kaip žinome iš kunigaikščio Jano Piotrowskio 1582 metų kovo 18 dienos laiško, iš Rygos parašyto Karūnos didžiajam maršalkai Andžėjui Opalinskiui, karaliaus Stepono Batoro kelionė iš Vilniaus į Rygą su išskirtine palyda įvyko tokiu maršrutu: kovo 2 dieną valdovas išvyko iš Vilniaus, jo kelyje buvo Ržeš, Giedraičiai, Balninkai, Anykščiai, Kupiškis, Pasvalys, Saločiai, Bauska, Jakimoža, Dalen, Musa, ir galiausiai valdovas kovo 12 d.
Iš Vilniaus į Rygą su karaliumi vyko ir Anykščiuose lankėsi itin gausi garbingų didikų palyda, kurioje ryškiausi valstybininkai buvo didysis karūnos etmonas Janas Zamoyskis, Vilniaus vyskupas ir karaliaus vietininkas Livonijoje Jurgis Radvila, žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, vienas iš Lietuvos Statuto autorių ir Vilniaus universiteto steigimo signatarų Ostapas Valavičius, lenkų karo vadas Samuelis Zborowzkis, Lietuvos didysis maršalka Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Naklo miesto kaštelionas Stefanas Grudzinskis, Žemaitijos kaštelionas ir Liublino unijos signataras Mikalojus Tolvaiša bei kiti didžiūnai (šių duomenų pirminiai šaltiniai: karaliaus Stepono Batoro itinerariumas ir Karaliaus Stepono Batoro karinių reikalų dokumentų rinkinys; 1887 m.
Stepono Batoro Monetos
Steponas Batoras buvo antrasis Lietuvos kunigaikštis po Žygimanto Augusto, kurio valdymo laikotarpiu buvo kaldinamos auksinės monetos - 1 ir 10 dukatų. Vilniaus monetų kalykloje 1580 m. buvo kaldintos LDK 10 dukatų monetos, taip vadinami portugalai, 1586 m. - 1 dukato monetos. Pagal 1580 m. Lenkijos ir Lietuvos monetų kalybos ordinaciją, monetos turėjo sverti 3,5731 g ir 35,731 g, o gryno aukso jose buvo 3,4565 g ir 34,565 g. Stepono Batoro laikų auksinių monetų replikas spalio viduryje išleis Lietuvos monetų kalykla.
Manoma, kad 1580 m. 10 dukatų moneta buvo nukaldinta siekiant paminėti Polocko, prarasto Livonijos karo metu, atsiėmimą iš Maskvos 1579 metais. Veikiausiai šios 10 dukatų monetos buvo dalinamos svečiams 1583 m. per Lenkijos karūnos didžiojo etmono ir kanclerio, karaliaus sekretoriaus Jono Zamojskio ir Stepono Batoro dukterėčios Grizeldos Batoraitės vestuves, rašoma Eugenijaus Ivanausko ir R. J. Douchis knygoje „Lietuvos monetų kalybos istorija 1495-1769“.
Žygimanto Augusto auksinių monetų rasta lobiuose, o Stepono Batoro dukatų Lietuvos ir užsienio lobiuose nėra. Valstybinio Ermitažo numizmatės Tatjanos Minasian duomenimis, Stepono Batoro portugalas buvo aptiktas XVII a. lobyje, rastame Kijevo Pečorų Lauroje 1898 m. 16079 monetų lobyje tarp 6190 auksinių monetų aptiktas vienintelis 1580 m. portugalas pateko į Valstybės Ermitažą Sankt Peterburge.
Stepono Batoro Gatvė Vilniuje
Vilniaus gatvė, jungianti Belmontą ir Naująją Vilnią, pavadinta Stepono Batoro vardu. Tai tas pats kelias, kuriuo kadaise buvo išvesta kariuomenė Polocko link.
Stepono Batoro Valdymo Svarba
Steponas Batoras Lietuvos bei Lenkijos istoriografijoje įsiamžino kaip stipraus charakterio karalius - karys, negyvenęs pagal karališkos prabangos standartus. Jis buvo spartietiškai nuosaikus, ryžtingas, ištvermingas, atviras, teisingas ir nemėgo kompromisų, rašoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijų puslapyje Ldkistorija.lt.
Steponas Batoras tvirtai laikė valstybės vadžias. Tą įrodo vienas faktas. 1580 m., vykstant Livonijos karui, jis gavo žinių, kad didikas Grigalius Astikas šnipinėja Maskvos naudai. Padarius kratą Astiko dvare, surasta blankų su LDK valstybės antspaudais ir pinigų klastojimo darbo įrankių. Astikas buvo nuteistas mirties bausme, egzekucija įvykdyta Vilniaus Rotušės aikštėje, rašoma „Senojoje Lietuvos istorijoje“. Tai buvo išskirtinis įvykis LDK gyvenime.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Steponas Kolupaila: Neįtikėtina gyvenimo istorija ir indėlis Lietuvos labui
- Stepono Batoro Įspūdinga Biografija: Nežinomi Faktai apie Lenkijos Karalių
- Steponas Januška: Įkvepianti Biografija, Kūrybiniai Šedevrai ir Gyvenimo Kelias
- Lašiukai kūdikiams nuo pilvo pūtimo: ką rinktis?
- Atskleista: Kaip Mityba Maitinant Krūtimi Gali Pakeisti Jūsų Ir Kūdikio Sveikatą!