Vasario 16-oji - išskirtinė diena mūsų tautai ir valstybei. 1918 metų vasario 16-oji - viena iš reikšmingiausių Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos datų - vienbalsiai priimtas ir paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“.
Vasario 16-osios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Vasario 16 Aktas nustatė, kad valstybė bus demokratinė, jos sostinė - Vilnius. Numatė, kad valstybės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas.
Vasario 16 Aktu buvo kreiptasi į Rusiją ir Vokietiją, kitas valstybes, jas informuojant apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir bet kokių buvusių valstybinių ryšių nutraukimą. Priimtas remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir Lietuvių konferencijos nutarimu.
Lietuvos nepriklausomybės aktas - Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to, kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų.
Vasario 16 Aktas buvo pasirašytas Vilniuje, vadinamajame Štralio name (Didžioji gatvė 30, dabar Pilies gatvė 26, Signatarų namai), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose. Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkaujančio J. Basanavičiaus perskaitytas Aktas buvo priimtas vienbalsiai.
Iš Vasario 16 Akto signatarų atsiminimų žinoma, kad buvo pasirašyti du lygiaverčiai egzemplioriai: vieną jų saugojo J. Basanavičius, antrasis panaudotas darant jo faksimiles, kai 1928 02 16 buvo minimas Vasario 16 Akto dešimtmetis, t. p. 1933 spausdinant A. Šapokos redaguotą Lietuvos istoriją. Iki SSRS okupacijos pradžios 1940 06 15 jis buvo saugomas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve; šių Aktų egzempliorių likimas nežinomas.
Dėl Vokietijos okupacinės valdžios cenzūros Vasario 16 Aktas buvo išspausdintas Lietuvos Aide nelegaliai (išplatinta keli šimtai egzempliorių). Be to, jo tekstas, pavadintas Nutarimu, buvo platinamas kaip atsišaukimas, paskelbtas Vokietijoje, laikraščiuose Vossische Zeitung ir Tägliche Rundschau.
2017 m. kovo 29 d. Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve Berlyne rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto egzempliorius lietuvių kalba su signatarų parašais. Vasario 16 Aktas buvo įteiktas Vokietijos okupacinės valdžios atstovams Lietuvoje, perduotas Vokietijos valdžios institucijoms (dokumentus lietuvių ir vokiečių kalbomis 2017 03 29 profesorius L. Mažylis rado Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve Berlyne).
Stiprėjančio Vokietijos okupacinės valdžios spaudimo ir lenkų didžiavalstybinių siekių Vilniaus krašte sąlygomis lietuvių politikai subrandino valstybingumo atkūrimo projektą. Nepriklausomybės šūkis buvo iškeltas 1917 vasarą kaip atsakas vokiečiams į jų siūlomą Lietuvos autonomiją Vokietijos sudėtyje.
Nuo 1915 veikęs lietuvių interesams atstovaujantis Vykdomasis komitetas (A. Smetona, J. Šaulys, J. Stankevičius, P. Klimas, A. Janulaitis) 1917 08 01-04 sušaukė lietuvių susirinkimą, kuris Vilniuje 1917 09 18-22 surengė Lietuvių konferenciją (pirmininkas J. Basanavičius). Konferencija priėmė rezoliuciją, apibūdinančią Lietuvos politines strategines nuostatas: pirmoje dalyje suformuluotas valstybės suvereniteto siekis, antroje numatoma karinė sąjunga su Vokietija.
Lietuvos Tarybos iniciatyva įvyko lietuvių konferencijos Berne (Berno lietuvių konferencijos), Stokholme (1915 Stokholmo lietuvių konferencija, 1917 Stokholmo lietuvių konferencija), buvo palaikomi ryšiai su lietuvių organizacijomis Rusijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse - siekta suvienyti pasaulio lietuvių pastangas. Svarbiausias Lietuvos Tarybos uždavinys buvo derybos su Vokietija dėl Lietuvos politinio statuso. Nuspręsta laikinai sutikti su Vokietijos reikalavimu sudaryti politinę sąjungą.
1918 01 08 P. Klimas parengė naują nutarimą, kuriame sąjungos su Vokietija jau atsisakyta. 1918 02 01 Lietuvos Taryba kreipėsi į pasaulio tautas, prašydama pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę jos etnografinėmis sienomis. Lietuvių pozicijos radikalėjimas aiškintinas tarptautinės padėties permainomis: 1918 02 nutrūkus Vokietijos ir Sovietų Rusijos taikos deryboms nuspręsta skelbti Lietuvos nepriklausomybę.
Prasidėjo kova dėl Nepriklausomybės Akto įgyvendinimo, paskelbtos valstybės kūrimo. Vasario 16 Akto įgyvendinimą lėmė palanki tarptautinė padėtis - Rusijos imperijos suirimas, aiškėjantis Vokietijos pralaimėjimas kare, tautų teisės į valstybingumą visuotinis pripažinimas.
1918 rudenį Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą, 10 05 Reichstagas pripažino tautų apsisprendimo teisę ir 10 20 Lietuvai buvo leista sudaryti Vyriausybę, pereita nuo nepriklausomybės deklaravimo prie jos įgyvendinimo.
1920 05 Steigiamasis Seimas nustatė valstybės valdymo formą (demokratinė respublika). 1919-40 Nepriklausomybės Akto priėmimo diena minėta kaip valstybinė šventė, tradicija tapo ją pažymėti reikšmingu Lietuvai įvykiu. 1921 buvo atidarytas Karo muziejus, 1922 Steigiamasis Seimas paskelbė įstatymą dėl Lietuvos universiteto atidarymo, 1930 pradėti švęsti Vytauto Didžiojo metai.
Vasario 16 Aktas tapo tautos valstybingumo, jo tęstinumo ir vienybės simboliu. Okupacijų metais Vasario šešioliktoji toliau švęsta išeivijoje, Lietuvoje minėta slapta, tą dieną nelegaliai keltos Lietuvos vėliavos. Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta, kad Vasario šešioliktoji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Sovietų Rusija nepriklausomybės aktą pripažino 1920 m.
1918 m. vasario 16 d. priimtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas pelnytai vadinamas kertiniu XX a. mūsų valstybės dokumentu. Deja, šis istorinis Aktas iki šiol nėra sulaukęs išsamesnio mokslinio tyrinėjimo.
Šių jos žodžių kontekste atsigręžiame į švietimo bendruomenę, kurios vaidmuo ugdant jaunosios kartos pilietinį sąmoningumą ir puoselėjant patriotines vertybes neabejotinas. Mokytojų indėlis auginant sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius konstruktyviai dalyvauti visuomenės ir valstybės gyvenime, jaučiančius atsakomybę už savo tautą ir valstybę, yra ypatingai svarbus.
Per pastarąjį šimtmetį buvo išleista nemažai knygų Lietuvos valstybingumo tema. Didžiąją parodos dalį sudaro Lietuvos Tarybos dokumentai, knygos apie Vasario 16-osios akto signatarus, taip pat ir pačių signatarų darbai. Parodoje pristatomi leidiniai, skirti pirmajam Nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui bei šimtmečiui paminėti.
Žymūs signatarai
A. 1991 m. išleistas enciklopedinis žinynas, kuriame Pristatomi visi Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai, prezidentai ir ministrų kabinetų nariai.
Istoriko R. Klimavičiaus knygoje išsamiai ir nuosekliai aprašoma visa istorija, susijusi su Vasario 16-osios akto paskelbimu.
„1918 m. Malinauskas (1869 - 1942) - vienas iš tų Vasario 16-osios akto signatarų, kurių socialinė padėtis caro administracijoje leido jam veikti visose sferose. Jis buvo vienas iš turtingiausių Vasario 16 - osios Akto signatarų - turėjo daugiau kaip 1 000 ha žemės plotą, 4 dvarus Trakų rajone. 1940 m. ištremtas iš Lietuvos į Sibirą, į Altajaus kraštą, mirė 1942 m. iš bado. Autorius ieško jo ištakų, plačiai aprašo Vasario 16 - osios akto signataro kelią į lietuvių nacionalinį judėjimą, D. Malinausko ryšius su čekų nacionaliniu judėjimu bei Dvylikos apaštalų draugija.
Petras Klimas (1891-1969) buvo vienas jauniausių Vasario 16-osios akto signatarų. Diplomatas Petras Klimas, nors ir nesulaukė Lietuvos valstybės atgimimo, turėjo didelę įtaką mūsų tautos prisikėlimo procesui. Šioje knygoje - dar neskelbti Petro Klimo rašytiniai dokumentai, šeimos archyvo nuotraukos. Nemažą dalį sudaro ir Nacionalinės M. Naujoje knygoje „Antanas Smetona ir jo aplinka” apie prezidentą Antaną Smetoną autorius daugiausia dėmesio skiria lietuvių tautos atgimimui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimui XX amžiuje, jos raidai, ypač žmogiškajam metmeniui. Knygoje aprašomi įvykiai prieš ir po Vasario 16-osios akto paskelbimo ir A.
Tačiau pažinimo ir smalsumo ugnių įkaitintoms auditorijoms rūpi ir jų tarpusavio santykiai, charakteriai, pomėgiai, arba keliami klausimai - kaip lietuvių politikai, susispietę ir besispietę Pirmojo pasaulinio karo metu apie Lietuvos Tarybą gyveno kasdienybėje, kuo jie maitinosi karo metu, kas buvo jų draugai ir su kuo pykosi, kaip veikė okupacijos sąlygomis ir ką neįprasto padarė, kokiomis priemonėmis veikė to meto politiniuose ar ekonominiuose procesuose.
Knygos apie Vasario 16-ąją
Autorius ieško jo ištakų, plačiai aprašo Vasario 16 - osios akto signataro kelią į lietuvių nacionalinį judėjimą, D. Malinausko ryšius su čekų nacionaliniu judėjimu bei Dvylikos apaštalų draugija.
Knygoje „Vasario 16-oji: Iš signatarų balkono ir kitur. 1989-2019“ sugulė pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo - Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio 1989-2019 m. pasakytos kalbos iš Vilniaus Pilies gatvėje esančių Signatarų namų balkono ar kitur minint Vasario 16-ąją, taip pat skelbiama 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesijoje pasakyta kalba, 1994 m. Leidinyje autorius savo pamąstymais įprasmina Vasario 16-ąją.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Vaikų piešiniai Vasario 16: patriotiškumas ir kūrybiškumas
- Vasario 16-oji vaikams: kaip paprastai papasakoti apie Lietuvos nepriklausomybę?
- Kūrybiški darbeliai vaikams Vasario 16-ajai: idėjos ir pamokos
- Vasario 16-ąją Gimę Kūdikiai Lietuvoje: Stebuklingi Istorijos Metai ir Įdomūs Faktai
- Vaikiškas stalas su kėde: patogus ir ergonomiškas sprendimas vaikui!
- Grįžimas iš vaiko priežiūros atostogų: svarbiausi teisės aktai ir neįkainojami praktiniai patarimai