Rugsėjo 27-ąją buvo minimos 482-osios Stepono Batoro gimimo metinės, o spalio viduryje bus išleistos jo valdymo laikotarpiu kaldintų 1 ir 10 dukatų monetų auksinės replikos. Ta proga kviečiame susipažinti su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Ankstyvasis gyvenimas ir kelias į valdžią
Bãtoras Steponas (vengr. István Báthory, lenk. Stefan Batory) gimė 1533 m. rugsėjo 28 d. Szilágysomlyó (Transilvanija, dabar Simleul Silvaniei, Rumunija). Mirė 1586 m. gruodžio 12 d. Gardinas (palaidotas Krokuvoje).
1549-1550 metais studijavo Padujos universitete. Grįžęs į tėvynę pasižymėjo kovose su turkais. Nuo 1556 m. labai susidraugavo su Žygimanto Augusto seserimi Izabele Zapolija, todėl nutraukė ryšius su Ferdinandu I ir pradėjo remti Izabelės sūnaus Jono Zigmanto teises į Vengrijos sostą. Po Jono Zigmanto Zapolijos mirties Steponas Batoras pats siekė užimti Vengrijos sostą, tačiau bandymas buvo nesėkmingas.
Abiejų Tautų Respublikos valdovu tapo įvairioms grupuotėms šalyje kovojant dėl kandidato į sostą. Viena elekcinio seimo dalis, daugiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Prūsijos atstovai, 1575 m. gruodžio 12 d. valdovu siūlė Šventosios Romos imperijos imperatorių Maksimilianą II (iš Habsburgų dinastijos), kita, daugiausia Lenkijos atstovai, - 1575 m. gruodžio 14 d. - Steponą Batorą (po to, kai jis vedė mirusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto seserį Oną Jogailaitę).
Valdymas ir politika
Įžengęs į sostą 1576 m. gegužės 1 d., Steponas Batoras turėjo vesti Oną Jogailaitę (mirusio Žygimanto Augusto seserį). Tai vadinama dar vienu nuopelnu ar auka valstybės reikalams. Ona Jogailaitė buvo 10 metų vyresnė už Batorą. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad ir ne itin išvaizdi. Manoma, kad dėl šių vedybų valdovas jautėsi vienišas ir dienas dažniau leisdavo Gardine, o ne Vilniuje.
Valdovas buvo aukštas, atletiškas, stiprus bei ištvermingas. Su žmona santykiai buvo šalti, bet pagarbūs. Į valstybės valdymo reikalus ji nesikišo. Valdovas taip ir neišmoko lenkų kalbos, todėl su abiejų tautų pavaldiniais kalbėjo lotynų kalba. Be to, domėjosi tiek Lenkijos, tiek Lietuvos istorija, tradicijomis, ūkio ir saugumo reikalais.
Atėjęs į valdžią specialiu raštu pripažino Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lygiateisiškumą, bei pažadėjo, kad bajorų seimai bus šaukiami kaip ir Lenkijos taip ir Lietuvos žemėse. Nors daugumos pažadų netesėjo, jo raštai padėjo jungtinėje valstybėje suformuoti savarankišką, juridiškai lygiateisį LDK statusą. LDK didikai pasirinko Steponą Batorą, nes suprato, kad jis geriau tiks vadovauti karui su Rusija dėl Livonijos. Vidaus politikoje Steponas Batoras laviravo tarp ponų ir vidutinių bajorų, orientavosi į stiprėjančius bajorus.
Istoriniuose straipsniuose teigiama, kad per dešimtmetį trukusį jo valdymą (1576-1586) Lenkijos-Lietuvos valstybė sustiprėjo, ypač mokslo ir kultūros srityse.
Steponas Batoras tvirtai laikė valstybės vadžias. Tą įrodo vienas faktas. 1580 m., vykstant Livonijos karui, jis gavo žinių, kad didikas Grigalius Astikas šnipinėja Maskvos naudai. Padarius kratą Astiko dvare, surasta blankų su LDK valstybės antspaudais ir pinigų klastojimo darbo įrankių. Astikas buvo nuteistas mirties bausme, egzekucija įvykdyta Vilniaus Rotušės aikštėje, rašoma „Senojoje Lietuvos istorijoje“. Tai buvo išskirtinis įvykis LDK gyvenime.
Steponas Batoras Lietuvos bei Lenkijos istoriografijoje įsiamžino kaip stipraus charakterio karalius - karys, negyvenęs pagal karališkos prabangos standartus. Jis buvo spartietiškai nuosaikus, ryžtingas, ištvermingas, atviras, teisingas ir nemėgo kompromisų, rašoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijų puslapyje Ldkistorija.lt.
Vilniaus universiteto įkūrimas
Siekdamas stiprinti valdžią, Steponas Batoras dažnai rėmėsi centralizuota Katalikų bažnyčia, kurios įtaką galėjo nukreipti prieš didikus reformatus. 1578 m. jis suteikė pirmojo Vilniaus universiteto - Vilniaus jėzuitų akademijos - steigimo privilegiją. 1579 m. privilegiją patvirtino popiežius Grigalius XIII.
Religinė tolerancija
Stepono Batoro tėvynė buvo Transilvanija, kuri nuo XI a. buvo istorinės Vengrijos dalis. Būdamas vengras, valdovas nemokėjo nei lenkiškai, nei lietuviškai, o bendravo lotyniškai. Jis vienodai gerbė ir lenkų, ir lietuvių teises. Steponas Batoras buvo katalikas, tačiau tolerantiškai žiūrėjo į kitatikius. Sudrausmindavo tiek katalikus, tiek protestantus, teigdamas, kad visus religinius nesutarimus reikia spręsti taikiomis priemonėmis.
Livonijos karo užbaigimas
Vienu iš didžiausių Stepono Batoro nuopelnų Lietuvai vadinamas Livonijos karo užbaigimas. Trimis karo žygiais (1579-1581 m.) jis privertė Rusiją atsisakyti užkariautų žemių ir 1582 m. sudaryti taikos sutartį. Taip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) atsiėmė iš Maskvos Polocką, prarastą Livonijos karo metu ir beveik šimtmečiui atitolinto Maskvos pavojų.
Sugebėjo mobilizuoti Lenkijos potencialą ryžtingai kovai su Rusija. Steponas Batoras rengėsi Rusiją padaryti Abiejų Tautų Respublikos vasale ir išvaduoti iš Turkijos gimtąją Vengriją. Karui plečiantis, 1577 11 05 sudarė sutartį su Turkija. 1578 09 susitaikė su Krymo totorių chanu, kuris žadėjo padėti kariauti su Rusija. 1578 09 16 sudaryta samdos sutartis su Dniepro kazokais dėl karo tarnybos Lenkijos pietų ir pietryčių pasienyje. Pagal 1582 Zapolskij Jamo paliaubas Rusija dešimčiai metų Abiejų Tautų Respublikos naudai atsisakė pretenzijų į Uždauguvį, o ši - 1580 užimtų Rusijos žemių.
Pinigų kalyba
Steponas Batoras buvo antrasis Lietuvos kunigaikštis, po Žygimanto Augusto, kurio valdymo laikotarpiu buvo kaldinamos auksinės monetos - 1 ir 10 dukatų. Vilniaus monetų kalykloje 1580 m. buvo kaldintos LDK 10 dukatų monetos, taip vadinami portugalai, 1586 m. - 1 dukato monetos. Pagal 1580 m. Lenkijos ir Lietuvos monetų kalybos ordinaciją, monetos turėjo sverti 3,5731 g ir 35,731 g, o gryno aukso jose buvo 3,4565 g ir 34,565 g. Stepono Batoro laikų auksinių monetų replikas spalio viduryje išleis Lietuvos monetų kalykla.
Manoma, kad 1580 m. 10 dukatų moneta buvo nukaldinta siekiant paminėti Polocko, prarasto Livonijos karo metu, atsiėmimą iš Maskvos 1579 metais. Veikiausiai šios 10 dukatų monetos buvo dalinamos svečiams 1583 m. per Lenkijos karūnos didžiojo etmono ir kanclerio, karaliaus sekretoriaus Jono Zamojskio ir Stepono Batoro dukterėčios Grizeldos Batoraitės vestuves, rašoma Eugenijaus Ivanausko ir R. J. Douchis knygoje „Lietuvos monetų kalybos istorija 1495-1769“.
Jei Žygimanto Augusto auksinių monetų rasta lobiuose, Stepono Batoro dukatų Lietuvos ir užsienio lobiuose nėra. Valstybinio Ermitažo numizmatės Tatjanos Minasian duomenimis, Stepono Batoro portugalas buvo aptiktas XVII a. lobyje, rastame Kijevo Pečorų Lauroje 1898 m. 16079 monetų lobyje tarp 6190 auksinių monetų aptiktas vienintelis 1580 m. portugalas pateko į Valstybės Ermitažą Sankt Peterburge.
Valdovo amžinimas
Vilniaus gatvė, jungianti Belmontą ir Naująją Vilnią, pavadinta Stepono Batoro vardu. Tai tas pats kelias, kuriuo kadaise buvo išvesta kariuomenė Polocko link.
žymės: #Gime
Panašus:
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Donato Montvydo šeimos paslaptys: dukters gimimas ir įkvepiantis kūrybinis kelias
- Moterų futbolas Lietuvoje: Įspūdinga istorija ir šių dienų proveržis!
- Gandras ir vaikų atsinešimas: atraskite tiesą už šio mito!