Pratimai vaikams, turintiems specialiųjų poreikių

Šiame straipsnyje aptariami pratimai vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Jiems kineziterapijos užsiėmimai yra ypatinga pagalba kasdienėje rutinoje. Be to, daugelis juos itin mėgsta, nes per užsiėmimus yra aiškios ribos, taisyklės, nurodymai.

Šių specialistų pagalbos dažniausiai ieškome po traumų, sužeidimų, operacijų. Kineziterapeutas nėra tik greitoji pagalba reabilitacijos procese. Derėtų daugiau dėmesio skirti kineziterapijos prevencinėms programoms, ypatingai dirbant su vaikais. Darbas su pačiais mažiausiais nėra įprasta kineziterapeuto kasdienybė.

Kodėl svarbu dirbti su darželinio amžiaus vaikais?

Gyvenimo būdas per pastaruosius kelis dešimtmečius stipriai pasikeitė. Nors atrodo, kad per dieną turime daug veiklų, visgi esame tapę sėslesni, mat, daug laiko praleidžiame automobiliuose, vykdami iš vieno taško į kitą, taip pat neįtikėtinai daug laiko ryte suryja ekranai. Vaikai nuo gimimo perima iš tėvų nejudrų gyvenimo būdą - turiu galvoje, kai į mokyklą, būrelius vyksta ne pėsčiomis, dviračiais, miesto transportu, o tiesiog yra pervežami automobiliais ir tenka leisti laiką kamščiuose. Būtent ikimokyklinio amžiaus vaikams dėl judesio stokos ar netaisyklingo judėjimo ima formuotis tam tikrų laikysenos nukrypimų.

Ankstyvame amžiuje ryškėja kurie vaikai turi polinkį į plokščiapėdystę, skoliozę. Dalis vaikų turi pusiausvyros problemų, kai vienos raumenų grupės dominuoja ir dėl to atsiranda judėjimo aparato disbalansas. Be to, daugelis juos itin mėgsta, nes per užsiėmimus yra aiškios ribos, taisyklės, nurodymai.

Šeimos vaidmuo ir fizinio aktyvumo svarba

Svarbu, kad visa šeima augtų ta pačia kryptimi, vieni kitus palaikydami, pastiprindami. Pirmiausia išugdyti vaikams įgūdžius judėti nuolatos ir daryti tai taisyklingai. Suaugusius - vaikų tėvus, senelius, brolius ar seses - kviečiame tam, kad vaikai turėtų didesnę motyvaciją sportuoti drauge su šeimos nariais. O suaugusieji drauge mokytųsi taisyklingo judesio ir galėtų individualiai prižiūrėti kaip mankštinasi jų vaikai. Tai labai svarbu.

Mes kalbame apie judesio higieną. Jeigu nuo mažų dienų vaikai bus mokomi taisyklingai judėti, tai jiems pravers visą gyvenimą. Kalbu apie kasdienes mankštas, kasdienius, mums įprastus, taisyklingai atliekamus judesius. Judrieji žaidimai, įvairiausių sporto šakų apjungimas, judrumas ne tik sporto salėje, bet ir kieme, aikštelėje, tiesiog miške. O jame galima tiek naudų gauti - ir po medžius karstytis, ir pro krituolius lįsti, lipti, perlipti, o kur dar visa miško terapija - kvapai, garsai, vaizdai.

Vaikai pirmiausia mokosi iš tėvų. Ir jei šeimoje nėra nuolatinio fizinio aktyvumo, nėra kasdienio pavyzdžio, tai tie vaikų pasportavimai būna tikrai nepakankami, fiziniai krūviai menki.

Traumų prevencija

Augant, jei vaikai ima siekti profesionalesnių rezultatų sporte, fiziniai krūviai didėja. Tačiau tuomet vystosi tam tikros specifinės raumenų grupės, pamirštant apie viso organizmo balansą. Tai ypatingai matosi komandiniame sporte. Yra daugybė jaunųjų krepšininkų, futbolininkų traumų, kurių galima būtų išvengti, jei būtų tolygiai vystomos visos organizmo raumenų grupės. O tai jau ilgas ir kruopštus darbas su fizinio rengimo treneriais ir kineziterapeutais.

Suaugusieji - pirmiausia tėvai - turi suprasti, kad mažasis sportininkas turi vienintelį tikslą - laimėti, būti geriausiu. Ir jam tikrai nerūpi taisyklingai atliekami apšilimo pratimai prieš treniruotes ar varžybas, tempimo pratimai po jų ar specialūs balansiniai pratimai toms raumenų grupėms, kurios mažiau aktyvios sportuojant. Mes kalbame apie traumų prevenciją.

Kineziterapijos užsiėmimai

Dirbame su įvairiomis balansavimo platformomis, bosu kamuoliais, kamuoliais su spygliukais, lazdelėmis, pasipriešinimo gumomis, taip pat su savo kūno svoriu. Beje, vaikams labai patinka dirbti su įrankiais, mat pratimai su savo kūno svoriu jiems nuobodoki. Apskritai mažieji yra smalsūs ir jiems labai patinka žinoti kodėl jie atlieka vienus ar kitus pratimus. Tad rodai ir aiškinti kurios raumenų grupės šiuo metu dirba ir kodėl jas reikia lavinti. Jie susipažįsta su savo kūnu ir sąmoningai mokosi jį ugdyti.

Su kokiu džiaugsmu pasakoja visiems, kad iš pradžių ant nestabilios platformos viena koja galėdavo išstovėti tik sekundę, dabar štai stovi 15 sekundžių, o pastumtas išlaiko balansą ir nenukrenta. Taigi jie patys gali stebėti, įvertinti savo progresą ir tai nuostabu!

Amžius ir ankstyva intervencija

Jau nuo kūdikystės galima matyti, kurioms mažylio raumenų grupėms reikia skirti daugiau dėmesio. Nuo mažų dienų mokantis taisyklingo judėjimo galima užkirsti kelią daugybei sveikatos sutrikimų. Stuburas, klubai, pėdos, kojos, rankos... Judesiu gali tvarkyti visą kūną. Ir kuo anksčiau pastebime vienas ar kitas bėdas, tuo sėkmingiau jas galime spręsti.

Iki šešerių gyvenimo metų, kol yra intensyviausias vaiko augimo, formavimosi etapas, ir yra pats palankiausias metas judesiu atlikti raumenų grupių korekcijas. Rezultatai šiuo periodu tikrai puikūs, nes organizmas iki šešerių yra paslankus, lengviausiai pasiduodantis taisyklingam formavimui. Mokyklinio amžiaus vaikams, paaugliams koreguojant laikysenos problemas, tarkime stuburo iškrypimą (skoliozę) jau prireikia kur kas daugiau pastangų, specialios medicininės įrangos. Paprastų pratimų jau tikrai nepakanka.

Ikimokyklinio ugdymo gairės

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.

• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios.

Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos. Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos. Susitariama dėl vaikų raidą ir ugdymosi būdus atitinkančių ugdymo(si) organizavimo formų taikymo, palaikoma jų įvairovė. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu, lygiaverte dialogine partneryste.

Ugdymo(si) aplinka

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba ji tampa matoma vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.

Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Kontekstų įvairovė

• Žaismės kontekstas: Palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.

Ugdymo sritys

Ugdymo(si) srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę. Įgytos patirties raišką skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasižymintys patirtinių veiklų įvairove, įvairiapusio judėjimo galimybėmis. Pirmaisiais metais vaikai jiems siūlomų spalvingų, skambančių, judančių žaislų siekia vis geriau įvaldydami rankos judesius. Pirštų, plaštakos ir visos rankos judesius vaikai lavina mokytojo žaidinami, drauge su juo žaisdami pirštukų žaidimus, plodami, ką nors rinkdami, spaudydami.

Judėjimo pratimai pagal amžių

Mokytojo kalbinami, žaidinami, įvairiais patraukliais žaislais ir daiktais motyvuojami vaikai iki 1 metų vartosi, ropoja, sėdasi, prisitraukia, atsistoja, siekia daiktų. Išlaikyti pusiausvyrą vaikai pratinasi ir savarankišką vaikščiojimą tobulina judesių nevaržančioje saugioje aplinkoje eidami link juos kviečiančio mokytojo, nuo vieno patrauklaus objekto link kito, ką nors stumdydami, ridendami.

• 2-3 metų vaikai: Vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi, įveikdami kliūtis, lipdami į kalniuką.
• 3-6 metų vaikai: Juda spontaniškai, atlieka veiksmus su skirtingo dydžio, svorio ar formos priemonėmis, žaidžia įvairius imitacinius bei judriuosius žaidimus, kuriuose lavinami visi pagrindiniai judesiai.

Vaikai judėjimo džiaugsmą patiria laisvai bėgiodami, landžiodami, šokinėdami, laipiodami karstynėmis, kopėtėlėmis, laipteliais, žaisdami su kamuoliais, važinėdami triratukais, dviratukais. Vaikų judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga tobulėja žaidžiant su įvairaus dydžio ir sunkumo kamuoliais: ridenant, mėtant įvairiu atstumu, visa jėga ar panaudojant reikiamą jėgą tikslui pasiekti, gaudant.

Nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami vaikai išbando savo kūno judėjimo galimybes; lavina pagrindines fizines ypatybes; mokosi saugiai keisti pradines kūno padėtis ir atlikti įvairius veiksmus rankomis, kojomis; išlaikyti kūną statinėje būsenoje; judėti (ne)persikeldami erdvėje; įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi. Veikdami ribotame plote pratinasi judėti saugodami save ir kitą.

3-6 metų vaikai lavina rankos judesių tikslumą, akies ir rankos koordinaciją ką nors dėliodami, konstruodami, verdami, piešdami ir kt.

Mitybos įpročiai

Vaikai iki 3 metų su sveikatai palankiu maistu susipažįsta valgydami drauge su mokytoju ir kitais vaikais, girdėdami suaugusiųjų aiškinimus, žiūrinėdami knygeles, korteles, piešinius. Matydami estetiškai patiektą, skleidžiantį šviežią kvapą maistą, jį skanaudami ir nuolat girdėdami vaisių, daržovių bei kitų maisto produktų pavadinimus, vaikai kaupia atitinkamą žodyną.

• 3-6 metų vaikai: Aiškinasi, klauso skaitomų tekstų, komentarų apie sveiko maisto naudą, sužino, ką valgyti yra naudingiau sveikatai; tyrinėja sveiko maisto piramidę; dėlioja savo dienos meniu iš kortelių su sveiko maisto produktais.

Vaikai drauge su mokytoju eina į parduotuvę, išrenka ir perka reikalingus maisto produktus užkandžiams pagaminti. Žaisdami „kavinę“, „restoraną“, kuria mėgstamų ir netikėtų patiekalų receptus, sudaro meniu, imituoja maisto gaminimo procesus.

Vaikai iš skaitomų tekstų, paveikslėlių ir mokytojo komentarų sužino, kodėl negalima valgyti neskaniai, įtartinai kvepiančio, kito žmogaus nebaigto valgyti, gyvūno aplaižyto maisto. Vaikai samprotauja, tariasi ir, esant galimybei, renkasi sveikatai palankius maisto produktus. Jie nusiteikia ir vienas kitą padrąsina mokykloje valgyti įvairų maistą, ragauti naujus, jiems nežinomus maisto produktus, susipažinti su įvairiais skoniais, dalintis mintimis ir žymėti, kas kam skanu / neskanu. Vaikai tyrinėja, matuoja, žymisi, kiek vandens išgeria per dieną, ir aiškinasi, kiek jo vartoti sveika.

3-6 metų vaikai mokosi elgesio taisyklių prie stalo: prieš valgį nusiplauti rankas, valgyti neskubant, gerai sukramtant maistą, jį skanaujant, prie stalo ramiai pasikalbant, padėkojant. Jie mokosi padengti kasdienį ir šventinį stalą, siekdami estetinio įspūdžio. Režisūrinių ir vaidmenų žaidimų metu vaikai maitina lėles, serviruoja ir puošia stalą, kuria lankymosi kavinėje ar kitoje viešoje vietoje siužetus.

Dienos ritmas

Siekiami padėti vaikams suprasti jų poreikius atitinkantį dienos ritmą ir jo laikytis. Vaikai ugdosi dienos ritmo (aktyvumo ir poilsio derinimo) pajautą, kai kasdienių veiklų metu yra mokytojo skatinami atpažinti kūno siunčiamus signalus: gerą nuotaiką, žvalumą, energingumą, dėmesingumą arba nuovargį, mieguistumą, irzlumą, negalėjimą susikaupti.

• Vaikai iki 3 metų: Mokosi suprasti paveikslėliais sudėliotą savo grupės dienotvarkę, stebėti ir pasitikrinti, kas šią dieną jau įvyko, kas dar įvyks.
• 3-6 metų vaikai: Patys sudėlioja savo dienos ritmą paveikslėliais, sudėlioja dienų su ypatingais įvykiais, keičiančiais įprastą dienos eigą, dienos ritmą.

Vaikai ryte paveikslėliais pažymi, ką šiandien ketina veikti, o vakare reflektuoja, ar pavyko tai įgyvendinti. Jie tyrinėja savo nuotaikos ir energijos kaitą per dieną, žymėdami paveikslėliais, aptardami kaitos priežastis.

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus:

• Pratybos 5-6 metų vaikams: Lavinkite vaiko įgūdžius žaidžiant!
• 5 Metų Vaiko Raidos Pratimai: Efektyvūs Būdai Skatinti Augimą ir Lavinimą
• EMA Pratybos Vaikams: Atraskite Nepakeičiamą Naudą Ir Privalumus Jūsų Vaikui!
• Gintaras Bertašius: Kaip Kino Inžinierius Tapęs Pieno Pramonės Inovacijų Lyderiu
• Gimdos kaklelio biopsija nėštumo metu: svarbiausi faktai ir ką būtina žinoti