Daugelis „Nuarą” pažįsta kaip beglobių gyvūnų globos įstaigą, tačiau įmonės istorija prasidėjo nuo dresavimo mokyklos ir veterinarijos klinikos.
"Nuaro" įkūrimo istorija ir misija
"Nuaras" globos namai atsirado su pačios klinikos įsteigimu - 1993 metais, kuomet baigiau veterinarijos akademiją. Pirmieji beglobiai gyvūnai atsirado natūraliai - žmonėms atnešus juos užmigdyti. Puikiai atsimenu pirmąjį savo globotinį, dėl kurio bene daugiausiai išliejau ašarų. Tai buvo rainas katinas, kurį ir pavadinome Rainiumi. Moteris jį atnešė į kliniką bulviniame maiše, padėjusi ant stalo pasakė, kad pavargo juo rūpintis ir jį šerti. Liepė jį užmigdyti. Taip ir liko katinas gyventi pas mane. Be abejonės, jis buvo agresyvus, jis nenorėjo bendrauti, sirgo įvairiomis ligomis.
"Nuaro" veikla ir iššūkiai
Kasdien VŠĮ „Nuaras” savanoriai ir darbuotojai mato gyvūnų likimo dramas, jiems džiugu, kai gyvūnas sulaukia sėkmės ir randa naujus šeimininkus. Ar aplankys gyvūną geresnis likimas, priklauso nuo visų mūsų, nuo mūsų jautrumo ir širdies gerumo.
Gyvūnus irgi paliečia mados tendencijos. Tokių mados bangų pasekmės jau teko ne kartą stebėti. Kadaise nuo tokios mados bangos nukentėjo dobermanai, visai nesenai haskiai. Po populiarumo bangos atoslūgio šunys patenka į prieglaudas. Vaikydamiesi mados žmonės nepasidomi, kiek daug pastangų, laiko, o ir pinigų reikės tinkamai prižiūrėti ir auklėti haskį ar kitą populiarios veislės šunį. Su jais ir mums nėra lengva.
Analogiška situacija susiklostė ir su daugyklų skandalu, kai LR VMVT sprendimu, dalyvaujant policijos pareigūnams, savivaldybės atstovams į gyvūnų globos namus „Nuaras” nuo 2020 m. rugsėjo mėn 4 d. pateko beveik 200 šunų iš šių rajonų daugyklų: Kretingos rajono (57 šunys), Klaipėdos rajono (3 šunys), Skuodo rajono (14 šunų), Tauragės rajono (6 šunys), Kauno rajono (81 šunys), Jonavos rajono (10 šunų), Raseinių rajono (3 šunys). Šie gyvūnai buvo laikomi baisiomis sąlygomis, buvo neprižiūrėti, kai kurie sunkiai sergantys, visi be išimties turintys elgesio ir psichologinių sutrikimų, gyvūnams reikėjo suteikti skubią pagalbą.
Šunų negalėjome nei dovanoti, nei perduoti laikinai globai ir, valstybinių institucijų nurodymu, privalėjome laikyti globos namuose ir jais tinkamai rūpintis. Pabrėžtina, kad ne visos savivaldybės prisidėjo prie minėtų gyvūnų išlaikymo. Pvz. Skuodo ir Tauragės rajono savivaldybės visiškai neskyrė lėšų, o Kretingos rajono savivaldybė skyrė tik už 14 dienų. Ant globos namų pečių užgulė sunki atsakomybės ir finansinė našta, nes gyvūnus reikia ne tik prižiūrėti ir šerti, bet daugumai jų reikalingas ilgas ir brangus gydymas, socializacija, dresūra, be to, tenka rengti įvairius dokumentus policijos, VMVT bei kitų institucijų prašymu.
Svarbu skaitytojams paaiškinti, jog nei viename teismo procese mūsų globos įstaiga Nuaras nebuvo įtraukta kaip proceso šalis, nors to prašėme. Kol nesibaigė teismo procesai ir neįsiteisėjo Teismo sprendimai, negalime kreiptis dėl išlaikymo išlaidų priteisimo iš jų savininkų, o ir savininkystė, kai kuriais atvejais yra įrodinėjama teismuose. Daugintojai visuomet atsako, jog jie neprašė šunų paimti ir kategoriškai atsisako apmokėti už jų išlaikymą ir gydymą. O įsiteisėjus Teismų sprendimams konfiskuoti gyvūnus, net ir prisiteisus iš buvusiųjų savininkų apmokėjimą už gyvūnų globos ir gydymo paslaugas, lieka labai maža tikimybė, jog išlaidos bus apmokėtos, nes dauguma jų neturi turto, oficialiai nedirba.
Finansiniai iššūkiai ir parama
Pats sunkiausias momentas yra visuomenės abejingumas, nesupratingumas ir nesiklausymas. Be jokios abejonės ir finansinis klausimas. Net jeigu ir stengtumėmės gelbėti gyvūnus iš visos širdies, negalime pasamdyti gydytojo, kito specialisto ir jam nemokėti atlyginimo ar nuvažiuoti ištraukti į upę įkritusio kačiuko, neturėdami kuro automobilyje.
Pasirūpinkite, kad 1,2 procentai nuo valstybei sumokėto pajamų mokesčio būtų panaudoti prasmingai. Skirkite savo gerumą - paaukokite 1,2% VšĮ “Nuaro fondas” ir suteikite beglobiui gyvūnui antrą šansą.
VŠĮ Nuaro fondas jūsų paaukotus pinigus naudoja tik beglobiams gyvūnams - neturime samdomų darbuotojų, neperkame automobilių, neturime kitų nesusijusių išlaidų. Paaukoti pinigai išleidžiami sunkiai sužalotų, partrenktų, nuskriaustų šunų ir kačių gydymui, reabilitacijai, gerovės užtikrinimui, kastracijai.
2024 metais planuojame aktyviau prisidėti prie PSP kačių ausų erkių gydymo, vakcinacijos, dehelmintizacijos, o taip pat senjorų laikomų Nuaro prieglaudoje išlaikymo, gydymo ir kt.
Paskirti savo GPM dalį galite iki gegužės 2 dienos. Prašymai Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiami tik elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).Ši parama Jums nieko nekainuos todėl, kad deklaruodami pajamas kasmet paramai galite skirti dalį jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
Nuomonės ir atsiliepimai
Teigiamos patirtys
Per praėjusius (2020) metus „Nuaras” į naujus namus išleido 2000 gyvūnų. Tai milžiniškas skaičius. Daugelis jų išgydyti, išslaugyti, ant rankų išnešioti, todėl į naujus namus palydimi su džiaugsmo ašara ir virpesiu širdyje. Turime subūrę stiprią komandą, kuri savo turimų žinių ir profesionalumo dėka mažiausiomis sąnaudomis padaro daug svarbių darbų.
Vilniaus, Kauno gyventojų supratingumas, manyčiau, yra bene didžiausias. Vilniečiui, kauniečiui nėra gėda priglausti seną, luošą, aklą šuniuką ar kačiuką ir dažnai tampa netgi prestižo reikalu.
Dabar jis gyvena Vilniuje su žinomu muzikos mokytoju ir, neabejoju, kad gyvena laimingą gyvenimą. Papasakojau apie asmeninį išgyvenimą dėl žmogaus nuskriausto gyvūno. Tokių emocionalių išgyvenimų ir skaudžių, o dažnai ir laimingų istorijų nutinka vos ne kasdien.
Lietuvoje situacija yra nebloga, tikrai daug dėmesio skiriame gyvūnų globai. Dar yra išlikę kai kurios senos nuostatos, tačiau kuo toliau, tuo rečiau išgirstu, kad šunį įsigyja tam, kad jis saugotų namus. Šiuo metu gyvūną įsigyja todėl, kad reikia draugo.
Kritika ir patikrinimai
Praėjusį šeštadienį kone 5 valandas Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) krėtė gyvūnų globos namus, priklausančius „Nuaro“ centrui. Mat gautas pranešimas, kad čia gyvūnai gaišta, yra nemaitinami ir negirdomi. Tačiau vienintelis rastas trūkumas - prieglauda perpildyta. Todėl per dvi savaites nurodyta pašalinti trūkumus - kad neliktų daugiau nei šimto gyvūnų, arba atsirastų jiems itin erdvūs voljerai, kaip numatyta normatyvuose. Prieglaudos darbuotojai šokiruoti - per tokį terminą nieko padaryti neįmanoma. Jie patikina, kad už gyvūnus kovos iki galo, net jei reikės mokėti baudas. O jei bus nuspręsta prieglaudą uždaryti - gyvūnus atsiveš prie pačios VMVT durų.
„VMVT suėdė mano visą dieną ir nervus. Ir ką eilinį kartą jie nustatė - kad per daug gyvūnų. Jiems neužtikrintas plotas, todėl davė terminą trūkumus pašalinti. 2 savaites! Kaip šalinti tokį trūkumą? Kur juos dėti? O jei nepašalinsim - baudos, leidimo atėmimas“, - į redakciją kreipėsi E.Mulevičiūtė.
Anot jos, normatyvai yra tokie, kad prieglaudoje galėtų likti tik kas ketvirtas augintinis - o kiti yra trūkumas, kurį „reikia išspręsti per dvi savaites“.
Ji įtaria, kad skundai atsirado dėl nesąžiningos konkurencijos po laimėto viešojo pirkimo.
Ji aiškina, kad prieglauda neturi nei fizinių, nei finansinių galimybių staiga išspręsti susidariusios problemos - ne prieglauda didina gyvūnų skaičių, tai neatsakingi žmonės yra kalti už tai, kad jų tiek daug paliktų gatvėse.
Pasak pašnekovės, savivaldybės apmoka tik 14 dienų išlaikymą, jei per tą laiką gyvūnas nėra padovanojamas, už išlaikymą toliau moka prieglauda.
„Bet dažniausiai gyvūnai pasiimami vėliau. Pavyzdžiui, šunys, kurie buvo pabėgę, yra žmonių išgąsdinti, gal juos vijosi, baidė, akmenimis mėtė. Gyvūnas visko bijo, tokio dovanoti negalime. Čia gelbėja savanoriai, jie ateina ir tokiais šunimis rūpinasi, kartu su jais sėdi voljeruose, glosto, bando prisijaukinti“, - pasakojo J.Gustaitienė.
Neringa pasakojo, kad priskretusį narvą užtrukdavo išvalyti valandą, nes šunys niekada nebuvo vedžiojami - pasirodo, prieglaudoje dirbo vienas darbuotojas, kuris niekaip nebūtų spėjęs viskuo pasirūpinti.
„Voljeruose patinai gyveno kartu su kalytėmis net ir rujos metu. Pamačiusi tai, kalytes atskyriau nuo patinų. Viena iš jų buvo susilaukusi šuniukų nuo kartu gyvenusio šuns. Taip pat visas maitinančias kalytes su jų mažyliais perkėliau į atskirą patalpą, kad jiems būtų ramiau ir patirtų kuo mažiau streso. Viename iš voljerų gyveno kalytė su 5 savo šuniukais. Šuneliai buvo išsipūtusiais pilvais, ant grindų šliaužiodavo ilgos kirmėlės“, - nemalonų vaizdą prisimena moteris.
„Pasakė, kur jie sudėti. Vaistų nuo kirminų galiojimas buvo pasibaigęs 2011 m. Gydytoja atsakė - tyliai išmesk. Spintelėje visų buvusių vaistų galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Alytaus „Nuare“ gyvūnai nebuvo gydomi, nors kai kuriems reikėjo veterinarinės apžiūros bei paskirto gydymo“, - piktinasi Neringa.
„Įsiminė dar viena istorija. Darbuotojas Renatas buvo iškviestas vieną naktį į Vilnių sugauti besiblaškantį jauną šerną. Kažkodėl nuspręsta jį laikyti Alytuje, kur nėra patalpų laukiniams gyvūnams. Atvežus žvėrį, šunys buvo iškraustyti iš 5 voljerų, esančių aplink šernui paruoštą voljerą. Šunys buvo sukišti į kitus voljerus, neskirstant pagal lytį. Renatas vienas įtempė narvą su šernu, paskui, įgrūdęs šerną į nedidelį narvą, vienas ir ištempė. Darbuotojas Renatas labai daug darbų darė vienas. Šioje įstaigoje apie darbuotojo saugumą negalvojama, nors darbas pavojingas“, - pastebi moteris.
„Savanorė Rimantė nusprendė, kad dvejuose šaldytuvuose esančių negyvų gyvūnų nepakaks ir reikia migdyti kitus šunis. Bandžiau su ja kalbėtis, nes buvo absurdiška, kad ji žinotų tikslų svorį lavonų, kurie buvo šaldytuvuose, bet ji tvirtino, kad nepakaks ir reikia migdyti. Aš paskambinau Renatui ir jis pats patvirtino, kad svorio tikrai užteks. Neaišku, kas Rimantei davė tokius nurodymus“, - teigia Neringa.
Rimantė surengė vokiečių aviganiui tikrą egzekuciją. Aš to nežinojau. Jai padėjo vyras, vardu Petras. Jis fiksuojančia lazda pakėlė aviganį, kad nesiektų kojomis grindų. Tada Rimantė badė švirkštu bet kur į šuns kūną.
Rimantė mėtė negyvų šunų kūnus ir keikdamasi skundėsi: „K***a, kokie sunkūs“.
Veterinarė dar paklausė, kur einu. Į mano klausimą „Kodėl užmigdėte šunis?“ buvo atsakyta: „Tavo reikalas yra valyti š***s ir tylėti. Be to, kažkas turi padaryti šį darbą tada, kai reikia“.
Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius praneša, kad įvertinus prieglaudos patalpas ir turimus įrengimus, Alytaus „Nuarui“ 2018 m. gegužės 15 d. išduotas laikinas leidimas veiklai. Nuolatinis leidimas bus išduotas tuomet, kai įmonė pilnai aptvers teritoriją arba įrengs aptvertą šunų pasivaikščiojimo aikštelę. Šiuo metu šunys vedžiojami su pavadėliais“, - situaciją komentuoja jis.
Vis dėlto, jis pripažįsta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta keletas įstaigos veiklos trūkumų: pastebėta, kad prastai valomi gyvūnų boksai, trūksta higienos, gyvūnų maistas netvarkingai sumestas viename kambaryje su kitais daiktais. Prieglaudos darbuotojai sako, kad nespėja susitvarkyti.
„Radome į duobę įmestą vieno šuns kūną, suvyniotą tokiame celofaniniame maiše. Kaip jie teigia, teritorija atvira, todėl kažkas kitas galėjo atvežti ir įmesti. Paskutiniu metu Alytaus padalinys Rietavui pridavė 120 kilogramų gyvūnų kūnų. Mūsų galva, tai yra labai daug, tačiau prieglaudos darbuotojai sako, kad surenka kūnus ir nuo gatvių, kur suvažinėti būna“, - tyrimo išvadas komentuoja R. Černius.
Anot jo, prieglaudai taip pat trūksta pilnai įrengto veterinarijos gydytojų kabineto - dabartiniame trūksta plytelių, šaldytuvo. Dabartinėmis sąlygomis medikamentai negali būti laikomi reikiamame temperatūriniame režime.
Dar viena problema - gyvūnai yra nesuženklinti.
Paklausta, kodėl prieglaudoje beglobių gyvūnų populiacija reguliuojama atliekant eutanaziją, o ne kastruojant ir sterilizuojant beglobius, J. Gustaitienė kaltina tam nepalankią politiką.
„Esu pirmoji Lietuvoje pradėjusi aiškinti kastracijos naudą ir praktiškai įrodžiusi - kartu su vokiečiais čia atlikau pirmąją beglobių kastraciją. Tik tada tam dar buvo per anksti! Nei visuomenė, nei veterinarijos tarnyba to nepriėmė. Gavau net įspėjimą, kad jei paleisiu kastruotą katę atgal - gausiu baudą. Tai buvo gal prieš 17-20 metų. Ne aš ir ne „Nuaras“ kaltas, kad politikai savo miestų biudžetuose vis neranda pinigų kastracijai. Tačiau džiugu, kad Kaune, Vilniuje ir net Jonavoje tam pinigų atrandama. Alytuje, panašu, jog irgi bus skirta pinigų šiam humaniškam beglobių gyvūnų populiacijos reguliavimo būdui finansuoti“, - situaciją komentuoja ji.
Siūlomi sprendimai ir ateities planai
Reikia kryptingo ir nuoseklaus darbo įstatymų leidybos, visuomenės švietimo, įsisenėjusių nuostatų keitime.
Beglobių gyvūnų populiaciją turėtų reguliuoti ne eutanazija. Seimas patvirtinęs įstatymą, kad beglobių gyvūnų populiacijos mažinimas turi būti vykdomas kastruojant, sterilizuojant, o ne naudojant eutanaziją. Tai daugelio metų išsivysčiusiose šalyse taikoma ir pasitvirtinusi praktika“, - aiškina L. Bernotaitė.
Pirmiausia atsakingai priimti sprendimą, įvertinti, ar tikrai pakaks laiko gyvūnu rūpintis. Šiuo metu įrenginėjame lauko pabėgiojimo aikšteles Alytuje ir Klaipėdoje. Jų įrengimas nėra pigus. Džiaugiamės, kad dalį tvoros segmentų Alytaus globos namams padovanojo „Lytagra”, tačiau kitos įmonės į mūsų prašymą visiškai nesureagavo, tad teko kitų užmačių atsisakyti ir įsigyti savo lėšomis. Klaipėdos globos namuose labai reikia specialių apsaugų nuo saulės naujai įrengtiems lauko apartamentams. Jų įrengimas yra labai brangus.
Įmonės Nuaras, UAB informacija
- Įmonės kodas: 134051084
- Pagrindinė veikla: Veterinarijos paslaugos
- Adresas: Genių g., Nemenčinės pl., Gerosios Vilties g., Žemynos g., Indrės veterinarijos gydykla įkurta 2002 metais Partizanų g.
Veterinarijos klinikos
- Jakovo veterinarijos klinika Vilniuje - tai smulkių gyvūnų veterinarijos klinika Vilniuje, besispecializuojanti šunų ir kačių gydyme. Gydykla dirba be poilsio dienų nuo 9.00 iki 22.00 val. vakaro, sekmadieniais iki 21.00 val. vakaro.
- Indrės veterinarijos gydykla įkurta 2002 metais. Mes siūlome platų paslaugų spektrą Jūsų augintiniui - nuo ligų profilaktikos iki gyvybiškai svarbių operacijų. Gydykloje dirba tik kvalifikuoti, daug patirties turintys veterinarijos specialistai, visada pasiruošę padėti Jūsų augintiniui.
- Veterinarijos klinika RuminaVet, dirbanti daugiau nei 15 metų kartu su Jumis. Tai viena seniausių veterinarijos klinikų, teikianti paslaugas smulkiems gyvūnams Kauno mieste. Mes pelnėme Jūsų ir Jūsų augintinių pasitikėjimą. Mums rūpi Jūsų augintinių sveikata!
Panašus:
- Gyvūnų globos namai "Nuaras": padėkime beglobiams gyvūnams rasti namus!
- Gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" atsiliepimai: tiesa, kurią privalote žinoti!
- Dzūkijos Gyvūnų Globos Namai: Atviri Atsiliepimai ir Neįtikėtina Veikla
- Vaiko įsipjovimas: skubi pirmoji pagalba ir būtini žingsniai, kurių negalite praleisti!
- Bernardo Brazdžionio gyvenimo kelionė: Nežinomi faktai apie Kauną 1929–1944 m.