Pastaruoju metu gyvūnų prieglaudos susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo trūkumą, vakcinų stygių ir augantį gyvūnų skaičių. Prieglaudų darbuotojai sako, kad dėl aukštų kainų sunku išgyventi ne tik gyventojams, bet ir prieglaudose prižiūrimiems gyvūnams. Gyvūnų prieglaudos susidūrė ir su vakcinų trūkumu.
„Vakcinų didžiulis stygius, nes domėjomės, kodėl tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse nėra reikalingų medikamentų, tai toks paprastas atsakymas - nepakanka stiklo buteliukų, kuriuos reikėtų sufasuoti. „Labiau pabrango šildymas. Malkos tragiškai tiesiog, kosmosas. „Mes labai nelaukiame žiemos, nes žiemos metu turime pradėti šildyti patalpas, kiekviena patalpa yra šildoma elektriniais radiatoriais, tai to periodo mes nelaukiame žiauriai“, - pripažįsta gyvūnų prieglaudos „Beglobis“ vadovė D.
Šiame kontekste, gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" veikla susilaukia įvairių atsiliepimų. Vieni giria už gyvūnų gelbėjimą ir priežiūrą, kiti kritikuoja dėl sąlygų ir eutanazijos praktikos. Šiame straipsnyje apžvelgsime skirtingas nuomones ir faktus apie "Nuaro" veiklą.
Buvusios darbuotojos atsiliepimai
Anksčiau moterį piktindavo neigiami atsiliepimai apie „Nuaro“ veiklą, moteris siūlėsi savanoriauti prieglaudoje ir nudžiugo sulaukusi pasiūlymo įsidarbinti, tačiau tai, ką jai teko išvysti darbuotojos akimis, atėmė žadą. Kačių ir šunų priežiūra prieglaudoje moterį išgąsdino dar tuomet, kai ji tebuvo savanorė, tačiau tada ji nežinojo, kad baisiausia - priešaky.
Netrukus Alytaus „Nuare“ savanoriaujanti moteris gavo pasiūlymą jame įsidarbinti, susipažino su būsimais bendradarbiais, kolegomis Renatu ir Rimante. Stebėdama, kaip vienas po kito be jokios priežasties yra migdomi sveiki gyvūnai ir negalėdama tam pasipriešinti, Neringa savo noru paliko įstaigą. Pamačiusi tai, kalytes atskyriau nuo patinų. Viena iš jų buvo susilaukusi šuniukų nuo kartu gyvenusio šuns. Taip pat visas maitinančias kalytes su jų mažyliais perkėliau į atskirą patalpą, kad jiems būtų ramiau ir patirtų kuo mažiau streso.
Dar vieną šoką ji patyrė tuomet, kai prieglaudoje esančios veterinarijos gydytojos Rūtos paprašė vaistų nuo kirminų. „Pasakė, kur jie sudėti. Vaistų nuo kirminų galiojimas buvo pasibaigęs 2011 m. Gydytoja atsakė - tyliai išmesk. Spintelėje visų buvusių vaistų galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Alytaus „Nuare“ gyvūnai nebuvo gydomi, nors kai kuriems reikėjo veterinarinės apžiūros bei paskirto gydymo“, - piktinasi Neringa.
Kaip pasakojo Neringa, šunų migdymas prasidėjo gegužės 29 d. Gegužės 30 d., pasak jos, buvo užsakytas transportas iš UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kur atliekamas negyvų gyvūnų utilizavimas. Už utilizavimo paslaugas sumoka savivaldybė pagal sudarytą sutartį.
Po ilgų dvejonių, moteris atvyko į darbą. Čia ji rado atvykusią veterinarijos gydytoją Rūtą, moters žodžiais, „ne gydyti, bet žudyti“. Ištikta šoko pasiėmiau savo daiktus ir, nė žodžio netarusi, išbėgau į lauką. Veterinarė dar paklausė, kur einu. Į mano klausimą „Kodėl užmigdėte šunis?“ buvo atsakyta: „Tavo reikalas yra valyti š***s ir tylėti. Be to, kažkas turi padaryti šį darbą tada, kai reikia“. Ji dar norėjo mane sustabdyti“, - teigia Neringa.
Neringa pateikė Alytaus VMVT prašymą, kad Alytaus „Nuaras“ būtų nuodugniai patikrintas. Dar prieš išgirsdama visas tyrimo išvadas, Neringa sulaukė skambučio su pirmuoju patvirtinimu - taip, teritorijoje esančioje duobėje rasti gyvūnų kūnai. Moteris prisipažįsta, kad net ir praėjus mėnesiui jai sunku su tuo kovoti ir atstatyti gerą savijautą - patirtis „Nuare“ ją sukrėtė ilgam.
"Nuaro" vadovės pozicija
Reaguodama į buvusios darbuotojos išsakytus nemalonius įspūdžius darbovietėje Alytuje, pirmiausia „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė pabrėžia, kad beglobius gyvūnus „gamina“ ne „Nuaras“. „Tai mūsų įmonės didžiausia investicija Dzūkijos regione siekiant gerinti beglobių gyvūnų gerbūvį. Šiuo metu visuose „Nuaro“ padaliniuose glaudžiasi beveik 600 gyvūnų. Šis milžiniškas skaičius - tai mūsų visuomenės abejingumo, išprusimo stokos ir neatsakingumo atspindys.
Anot jos, 2017 m. į Alytaus regiono gyvūnų globos namus buvo patekę 376 gyvūnai, iš jų 248 padovanoti, 28 grąžinti savininkams. 41 gyvūnui (10,9 proc.) atlikta beskausmė eutanazija. Šią procedūrą atlieka tik kvalifikuotas veterinarijos gydytojas. „Gyvūnų globos namuose beskausmė eutanazija yra atliekama tik tiems gyvūnams, kurie yra nepagydomai sužaloti ar sergantys, labai seni ar jiems nustatoma nevaldoma agresija.
Darbuotoja Rimantė, kuri Neringai pasirodė žiauri ir netinkama darbui su gyvūnais, J. Gustaitienės teigimu yra viena pirmųjų ir aktyviausių prieglaudos savanorių, kuri yra neabejinga gyvūnams ir visada pasiruošusi jiems pagelbėti. Mūsų norai ir siekiai - kad beglobių gyvūnų skaičius globos namuose būtų kuo mažesnis, surandant jiems naujus namus. Tačiau, kad ir kiek naujų voljerų pastatytume, jie akimirksniu užsipildo naujais, likimo nuskriaustais keturkojais.
Labai liūdna, kad paskutiniu metu būtent gyvūnams negalime skirti viso dėmesio, nes esame nuolat tikrinami įvairių institucijų, teikiame informaciją žiniasklaidai ir tenka teisintis dėl nepagrįsto šmeižto kampanijos“, - prideda ji. Anot jos, 2017 m. į Alytaus regiono gyvūnų globos namus buvo patekę 376 gyvūnai, iš jų 248 padovanoti, 28 grąžinti savininkams. 41 gyvūnui (10,9 proc.) atlikta beskausmė eutanazija.
Paklausta, kodėl prieglaudoje beglobių gyvūnų populiacija reguliuojama atliekant eutanaziją, o ne kastruojant ir sterilizuojant beglobius, J. Gustaitienė kaltina tam nepalankią politiką. Alytuje, panašu, jog irgi bus skirta pinigų šiam humaniškam beglobių gyvūnų populiacijos reguliavimo būdui finansuoti“, - situaciją komentuoja ji. Gavau net įspėjimą, kad jei paleisiu kastruotą katę atgal - gausiu baudą. Tai buvo gal prieš 17-20 metų. Ne aš ir ne „Nuaras“ kaltas, kad politikai savo miestų biudžetuose vis neranda pinigų kastracijai.
VMVT patikrinimo rezultatai
Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius praneša, kad įvertinus prieglaudos patalpas ir turimus įrengimus, Alytaus „Nuarui“ 2018 m. gegužės 15 d. išduotas laikinas leidimas veiklai. Nuolatinis leidimas bus išduotas tuomet, kai įmonė pilnai aptvers teritoriją arba įrengs aptvertą šunų pasivaikščiojimo aikštelę. Šiuo metu šunys vedžiojami su pavadėliais“, - situaciją komentuoja jis.
Vis dėlto, jis pripažįsta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta keletas įstaigos veiklos trūkumų: pastebėta, kad prastai valomi gyvūnų boksai, trūksta higienos, gyvūnų maistas netvarkingai sumestas viename kambaryje su kitais daiktais. Paskutiniu metu Alytaus padalinys Rietavui pridavė 120 kilogramų gyvūnų kūnų. Mūsų galva, tai yra labai daug, tačiau prieglaudos darbuotojai sako, kad surenka kūnus ir nuo gatvių, kur suvažinėti būna“, - tyrimo išvadas komentuoja R. Černius.
Anot jo, prieglaudai taip pat trūksta pilnai įrengto veterinarijos gydytojų kabineto - dabartiniame trūksta plytelių, šaldytuvo. Dar viena problema - gyvūnai yra nesuženklinti. Tam, kad viskas būtų atliekama tvarkingai, būtina tvarkinga gyvūnų registracija žurnale“, - aiškina R. Černius. Anot jo, dėl šių priežasčių yra sudarytas specialus trūkumų šalinimo planas, o visi darbai yra vertinami VMVT inspektorių.
Alternatyvūs požiūriai į beglobių gyvūnų priežiūrą
Tuo metu Alytaus beglobių gyvūnų priežiūros užtikrinimo grupės narė Loreta Bernotaitė pastebi, kad Lietuvoje aktyvėja beglobių, skriaudžiamų gyvūnų mylėtojų veikla - šiuo metu aktyviai siekiama, kad beglobių gyvūnų populiacija būtų mažinama juos kastruojant ir sterilizuojant, o ne atliekant eutanaziją. Seimas patvirtinęs įstatymą, kad beglobių gyvūnų populiacijos mažinimas turi būti vykdomas kastruojant, sterilizuojant, o ne naudojant eutanaziją. Tai daugelio metų išsivysčiusiose šalyse taikoma ir pasitvirtinusi praktika“, - aiškina L. Bernotaitė.
Vis dėlto, Alytaus beglobių gyvūnų priežiūros užtikrinimo grupės narė apgailestauja, kad Lietuvoje tokių pokyčių poreikis dar nėra suprantamas. Besidomintiems gyvūnais, buvo kartojama: „Ką tik atidavėme geriems žmonėms“. Pati pasiėmiau iš ten viena akimi aklą kalytę. Buvo atiduota be dovanojimo akto, be skiepų paso, be čipo.
Klaipėdos regiono "Nuaro" situacija
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Nuaras Klaipėdos regiono gyvūnų globos namai Prieglaudos darbuotoja: gyvūnai kažkam problema „Nuaro“ Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų administratorei Eglei Mulevičiūtei svyra rankos - prieglauda neturi sprendimo, ką daryti su daugiau nei šimtu keturkojų. Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Eglė Mulevičiūtė Kur tuomet padėti tuos gyvūnus? Nuvežti tai pačiai tarnybai - paleisti prie durų? Ar Klaipėdos savivaldybei nuvežti paleisti prie durų? 15min apsilankė prieglaudoje - iš tiesų matyti, kad gyvūnais rūpinamasi, jiems pašerti, sandėlyje sukauptos gausios maisto atsargos.
Anot jos, normatyvai yra tokie, kad prieglaudoje galėtų likti tik kas ketvirtas augintinis - o kiti yra trūkumas, kurį „reikia išspręsti per dvi savaites“. Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Nuaras Klaipėdos regiono gyvūnų globos namai „Pradėjus skaičiuoti, drąsiai galima sakyti, kad šimtu gyvūnų yra per daug, gal net ir pusantro šimto, susumavus šunis ir kates. Čia jau viršija visus moralės principus. Ką reiškia per dvi savaites pašalinti tokį trūkumą. Kokiu būdu“, - tikina E.Mulevičiūtė.
Ji aiškina, kad „Nuaras“ veikia jau dvidešimtmetį, o Klaipėdoje esamoje vietoje - 8-erius metus. Jei pagalvoja, kad patinas, tai nebus problemų, bet nepagalvoja, kad jis nubėgs į kitą kaimą, iš kurio prieglaudą pasieks dešimtys šuniukų.“. Gyvūnų yra labai daug, mūsų specialistai surūšiuoja pagal amžių, lytį, kad jie nesipeštų. Bet mes, žmonės, susipykstame, gyvūnai, būna, irgi susipyksta“, - aprodo teritoriją E.Mulevičiūtė.
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojas Virgilijus Valantinas 15min aiškino, kad gavus gyventojo skundą tarnyba turėjo reaguoti. Ten iš tikrųjų po 4, po 6 gyvūnus laikoma. Turi būti užtikrintas reikiamas plotas katėms. Išmatavome voljerus, laikymo vietas, tai 5,04 kvadratinio metro, o laikomos šešios katės. Vienai katei turėtų būti du kvadratiniai metrai, ten gali būti dvi katės, na trys, o laikomos šešios“, - aiškina V.Valantinas
Jei reikalavimai nebus įgyvendinti, gyvūnų prieglaudai gali būti skirtos baudos arba stabdoma jos veikla Mes kai gauname pranešimus, vertiname atitiktį teisės aktų reikalavimams. Jie gali paimti ir pasistatyti papildomų voljerų ar nupirkti voljerų papildomai“, dėstė VMVT atstovas. Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Nuaras Klaipėdos regiono gyvūnų globos namai Supranta, kas gresia: gyvūnus galime paleisti prie VMVT durų Jei praėjus dviem savaitėms VMVT priimtų griežčiausią sprendimą, prieglauda nebegalės tęsti veiklos. „Jei gausime tik baudą, mes ją susimokėsime bet kokiu atveju, nesvarbu, kokio dydžio ji bus. Mes ją sumokėsime, nes mums mūsų gyvūnai yra svarbiau.
Kitos nuomonės ir skundai
„Nuaro“ direktorė Jurgita Gustaitienė sako, kad ir ji pati, ir darbuotojai nuolat internete aptinka melagingų pasisakymų, kuriais nepelnytai teisiama jos vadovaujama gyvūnų globos tarnyba. Žmonės netgi prikuria įvairių išgalvotų istorijų, kad tik paaštrintų situaciją. Tokie nepelnyti kaltinimai ne tik kenkia organizacijos įvaizdžiui, bet ir skaudina darbuotojus, kovojančius už gyvūnų gerovę.
2010 metų kovo 22 d. internetiniame portale „15min“ pasirodė straipsnis, kuriame nagrinėjama dar viena su „Nuaro“ šmeižtu susijusi istorija. Jame pasakojama moters, į šią tarnybą atvežusios rastą gyvūną, istorija. Be to, J.Gustaitienė sako, kad, jeigu būtų buvusi tik kritinė būklė, bet šuo jaunas, tai jis jokiu būdu nebūtų užmigdytas. Kainuoja ir vaistai, reikalingi eutanazijai, ir gyvūnų palaikų utilizavimas. Galų gale, juk ir veterinarams reikia mokėti algas - jie irgi privalo turėti už ką pragyventi.
„Nuaro“ kaltinimas pelno siekimu ir savų interesų tenkimimu yra nepagrįstas ir sukeltas stiprios emocionės reakcijos. Žinoma, gyvūnų prieglaudoje gyvūnai nemiega ant pliušinių pagalvėlių, nelaka iš paauksuoto dubenėlio, tačiau jų laikymo sąlygos nėra nei baisios, nei netinkamos. Reikia tik džiaugtis užuot smerkus, kad žmonės turi tiek entuziazmo padėti likimo nuskriaustiems gyvūnams. Žinoma, būtų nuostabu, kad prie viso to prisidėtų ir kuo daugiau visuomenės narių.
Tačiau ji neturėtų stebėtis „Nuaro“ sprendimu, nes visų pirma, ji pasirašė dokumentą, kuriuo sutiko su eutanazijos galimybe. Antra, moteris turėtų suprasti, kad gyvūnas nebuvo numarintas be priežasties. Eutanazija šiuo atveju buvo humaniškiausias sprendimas, nes šuo jau vos ir ant kojų bepastovėjo - būklė buvo kritinė. Juk gyvūnų globos organizacija negali visiems padėti nemokamai.
"Nuaro" veikla Kaune
Kauno miesto savivaldybė su gyvūnų globos tarnyba „Nuaras“ yra pasirašiusi sutartį dėl šių paslaugų: bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, paėmimo iš gyventojų, karantinavimo, eutanazijos, pristatymo utilizuoti ir laikinos globos Kaune. Kitaip sakant, radus sužeistą ar beglobį gyvūną kauniečiai turi teisę skambinti „Nuarui“, nesvarbu, ar tai būtų savaitgalis, ar darbo diena - jie turi jį priimti visą parą“, - sakė R.
Susisiekus su gyvūnų globos tarnybos „Nuaras“ direktore Jurgita Gustaitiene, ji išdėstė kiek kitokią poziciją. Jeigu gyvūnas yra sužeistas, reikia kreiptis į gydyklą, nes gyvūnus Lietuvoje gydo veterinarijos gydytojai. Tada galime priimti tokį sprendimą, kad nereikia to ragelio kelti ir konsultacijos teikti“, - bėrė žodžius J. Gustaitienė. Priminus, kad šiuo atveju naktį niekas iš darbuotojų telefonu neatsiliepė ir paklausus, ar skambinti naktį į „Nuarą“ yra netinkamas sprendimas, J. Gustaitienė dar kartą pabrėžė, kad veterinarijos paslaugų naktį tarnyba nesuteikia.
„Jei man skauda dantį, važiuoju pas odontologą, jei vargina odos problemos - pas dermatologą, jei radau sužeistą gyvūną ir noriu jam padėti, tada aš jį vežu į veterinarijos kliniką. „Jeigu žmogus nori padėti, tai reikia padėti savo rankomis. Ar jis nori tai padaryti svetimomis? - klausė „Nuaro“ direktorė. Geri darbai kainuoja ir laiką.
Konfiskuotų gyvūnų aukcionai ir VMVT bei "Nuaro" ryšiai
Prieš keletą metų nuaidėjus daugyklų skandalui VMVT konfiskavo daugiau nei 400 neteisėtai veisiamų ir žiauriomis sąlygomis laikomų mišrūnų šunų ir kačių, primenančių veislinius.Jau tuomet buvo atkreiptas dėmesys, kad nors teismine tvarka konfiskuoti gyvūnai tampa valstybės nuosavybe, nėra nustatytos aiškios tvarkos dėl gyvūnų perleidimo prieglaudoms, kurios beglobius prižiūri ir gydo ne už valstybės, bet žmonių paaukotas lėšas. Tokiu atveju prieglaudos būtų turėjusios dalyvauti aukcionuose ir be valstybės finansinės pagalbos prižiūrėtus, gydytus, luošus daugyklų gyvūnus iš valstybės išsipirkti.
„Dauguma gyvūnų iš daugyklų yra tik panašūs į tam tikrą veislę, bet yra mišrūnai. Jie serga įvairiomis ligomis, dažnai būna apleisti, luoši, taip pat iki maksimumo dauginimui išnaudojamos kalės, kurias nevyriausybinės organizacijos turi gydyti negaudamos jokių valstybės lėšų. Tai kainuoja tūkstančius eurų, kuriuos aukoja neabejingi žmonės. Tad jokių kalbų apie valstybės uždarbiavimą organizuojant tokių gyvūnų aukcionus negalėjo net būti“, - teigia B. Kymantaitė.
Skandalo metu didžioji dalis iš daugyklų į laikiną priežiūrą paimtų gyvūnų pateko į UAB „Nuaras“, kuris turi sudaręs laikinos globos sutartis su įvairiomis savivaldybėmis. Skandalo metu „Nuaras“, per įkurtą VšĮ „Nuaro fondas“ ėmėsi skelbti, kad fondas globoja iš daugyklų paimtus gyvūnus ir ragino visuomenę aukoti jų priežiūrai, nors fondas nėra įtrauktas į VMVT patvirtintą gyvūnų globėjų sąrašą ir gyvūnų globos vykdyti neturi teisės.Patvirtinus gyvūnų konfiskavimo tvarką, VMVT paskelbė pirkimą iš „Nuaras“ ir nusipirko papildomų gyvūno laikymo paslaugų konfiskuotiems gyvūnams bendroje sumoje už beveik 150 000 Eur.
Reikalavo pinigų iš laikinų gyvūnų globėjų
Paaiškėjo, kad įgijęs teisę į nemokamai perimtus ir į tam tikrą veislę panašius valstybės gyvūnus, „Nuaras“ iš žmonių, norinčių priglausti ar pasilikti konfiskuotus gyvūnus, ėmė reikalauti sumokėti šimtus eurų. Paaiškėjo, kad asmuo iš „Nuaro“ į laikiną globą buvo paėmęs į prancūzų veislę panašų mišrūną, kurį savo namuose globojo beveik keturis mėnesius. Visas procedūras gyvūnui, norėdamas padėti, asmuo apmokėjo už savo lėšas“, - teigia GATO vadovė B. Kymantaitė.
Ji pasakoja, kad kai asmuo nusprendė pasilikti gyvūną ir su „Nuaru“ pasirašė gyvūno dovanojimo sutartį, šis ėmė asmens reikalauti už gyvūną sumokėti 400 eurų, pervedant juos į VšĮ „Nuaro fondas“ sąskaitą, sumą užrašant ne sąskaitoje faktūroje, o ant fondo lankstinuko. Taip asmeniui buvo trukdoma registruoti gyvūną savo nuosavybe ir verčiama sumokėti nurodytą sumą.
Su pareiškimu buvo kreiptasi į VMVT, prašant pradėti administracinio nusižengimo tyrimą ir melagingus duomenis pateikusiam „Nuarui“ taikyti administracinę atsakomybę. Be to, VMVT, matydama ir žinodama visą UAB „Nuaro“ ir VšĮ „Nuaro fondo“ schemą dėl konfiskuotų valstybės gyvūnų, nesiėmė jokio veiksmų, kad visuomenė nebūtų toliau apgaudinėjama“, - sako B. Kymantaitė.
Finansinė parama
VŠĮ Nuaro fondas jūsų paaukotus pinigus naudoja tik beglobiams gyvūnams - neturime samdomų darbuotojų, neperkame automobilių, neturime kitų nesusijusių išlaidų. 2024 metais planuojame aktyviau prisidėti prie PSP kačių ausų erkių gydymo, vakcinacijos, dehelmintizacijos, o taip pat senjorų laikomų Nuaro prieglaudoje išlaikymo, gydymo ir kt. Prašymai Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiami tik elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Į prieglaudą pateko gyvūnų | 376 |
| Padovanoti gyvūnai | 248 |
| Grąžinti savininkams | 28 |
| Atlikta eutanazija | 41 (10,9%) |
žymės: #Globos
Panašus:
- Atraskite, kaip „Nuaras“ keičia gyvūnų globą ir kontrolę Lietuvoje!
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Utenos gyvūnų globos namai: rekvizitai, kontaktai ir kaip galite padėti
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Atraskite Lietuviškas Pasakas Vaikams: Stebuklų ir Išminties Pasaulis