Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Viena dažniausių plaukų problemų - pleiskanos. Tai atsisluoksniavęs suragėjusios odos sluoksnis, kitaip baltos negyvos odos atplaišos, krentančios nuo galvos. Kartais galvos oda pleiskanoja ir dėl kitų, visą kūną veikiančių priežasčių: sauso patalpų oro, metų sezonų kaitos. Taip pat pleiskanų atsiradimo priežastis gali būti ir išoriniai veiksniai, tokie kaip: šaltas sausas oras, aplinkos tarša, dažnai ir gausiai naudojamos ir netinkamai išplaunamos plaukų modeliavimo priemonės.

Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, vykstant hormoniniams pokyčiams mūsų organizme (paauglystėje, nėštumo metu, vartojant tam tikrus vaistus) ar itin stresuojant susidariusios pleiskanos yra laikinos ir gali praeiti savaime.

Pleiskanų priežastys ir rizikos veiksniai

Pleiskanos atsiranda dėl pagreitėjusio viršutinio odos sluoksnio (epidermio) atsinaujinimo ir padidėjusio riebalinių liaukų aktyvumo. Riebalų išsiskyrimas suaktyvėja brendimo metu, taip pat dažnai plaunant galvą šarminiais muilais ar netinkamu šampūnu. Sustiprėjusi riebalų liaukų funkcija sudaro palankias sąlygas veistis mieliagrybiui (Pityrosporum ovale), kuris dirgina odą ir skatina pleiskanų atsiradimą. Tačiau tikrosios pleiskanų atsiradimo priežastys nežinomos. Odą gali erzinti plaukų priežiūros priemonių likučiai (lakas, putos).

Pleiskanos - lėtinis susirgimas

Pleiskanos dažnai gali būti ne kosmetinė problema, o lėtinis susirgimas - galvos odos grybelinė infekcija. Kadangi galvos odą paprastai dengia plaukai, odos būklės ir nepastebime. Šiuos simptomus sukelia Malassezia furfur grybelis, visiškai natūraliai esantis odos paviršiuje, o nemalonius pojūčius ir simptomus iššaukiantis tik tada, kai dauginasi pernelyg sparčiai. Pleiskanos gali pasireikšti kartu su tokiais simptomais kaip galvos odos niežėjimas, dilgčiojimas bei paraudimas. Tai nėra rimta sveikatos problema, bet ilgainiui gali būti sunkiai gydoma bei sukelti nepasitikėjimą savimi, o sunkesniais atvejais iššaukti seborėjinį dermatitą.

Ligos simptomai ir požymiai

Pleiskanojimas gali būti smulkus ir stambus. Esant smulkiam pleiskanojimui, pleiskanos lengvai atsiskiria nuo odos, tos vietos neniežti. Jei plaukai riebaluojasi stipriau, vargina niežulys, pleiskanos būna riebesnės, gelsvos. Esant stambiam pleiskanojimui, plaukai būna riebaluoti, sulipę, odą dengia storas pleiskanų sluoksnis. Pleiskanos didelės, riebios, pilkos ar gelsvos. Vargina niežėjimas, oda parausta, atsiranda šašų. Taip būna, kai prasideda seborėjinis dermatitas - pleiskanų rimčiausia paseka.

Ant pečių pabiręs „sniegelis“, galvos odos niežulys, greitai besiriebaluojantys plaukai - požymiai, rodantys pagreitėjusią odos raginio sluoksnio kaitą. Dėl jos odos paviršiuje formuojasi pleiskanos - odos ląstelių plokštelės, kurios matomos plika akimi, gali byrėti ant pečių. Tai kelia diskomfortą ir nepasitenkinimą savo plaukų būkle.

Seborėjinis dermatitas

Seborėjinis dermatitas yra lėtinė, uždegiminė odos liga, atsirandanti įvairiuose gyvenimo tarpsniuose - kūdikystėje, paauglystėje ar subrendus, pati liga dažnai yra linkusi pasikartoti. Neretai patys žmonės, užsiėmę savigyda šią odos ligą supainioja su atopiniu dermatitu ar net žvyneline, mat visos trys ligos turi bendrybių, kurių pagrindinė - niežėjimas, dėl to tiksliausiai nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamiausią gydymą gali tik gydytojas dermatovenerologas.

Pagrindiniai žvynelinės požymiai - raudonos, iškilios, padengtos pleiskanomis papulės ir plokštelės, dažniausiai atsirandančios ant alkūnių, kelių, kojų ir rankų tiesiamųjų paviršių, plaukuotoje galvos odoje. Atopiniam dermatitui būdingas intensyvus odos sausumas, niežėjimas ir uždegimo sukelti odos pažeidimai: paraudimas, sudirgimas.

Kaip pasakoja „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė Aistė Audickaitė, tikslios priežastys, sukeliančios seborėjinį dermatitą iki šiol nėra žinomos, tačiau liga yra susijusi su odos riebalinėmis liaukomis ir jų aktyvumu: išskiriamu sebumo kiekiu bei odos mikrobiomo pokyčiais. „Sergantieji susiduria su natūraliai odos paviršiuje esančio nepatogeninio odos grybelio Malassezia (Pityrosporum ovale) populiacijos padidėjimu.

Esant seborėjiniam dermatitui pažeidžiamos daug riebalų liaukų turinčios kūno odos vietos - skalpas, priekinė plaukų augimo linija, antakiai, sritis tarp antakių, nazolabialinės raukšlės, ausų landos, kartais ir viršutinė krūtinės dalis, nugara, pažastys, bamba, kirkšnys. Skalpo pažeidimas gali išplisti į kaktos sritį ir suformuoti vadinamą seborėjinę karūną“ - sako gydytoja ir priduria, kad šiuo „papuošalu“ žmonės būna itin nepatenkinti bei smarkiai kompleksuoja.

Tai nereta suaugusiųjų liga, ypač tarp jaunų suaugusiųjų, tačiau pasireiškia ir net 71 procentui kūdikių, neretai tik laikinai, suformuodama „lopšio kepurę“, kuri taip pat yra vienas iš seborėjinio dermatito požymių.

„Besilaukiančios moters hormonai estrogenai, kurių nėštumo metu patenka į kūdikio organizmą ir gali sukelti seborėjinį dermatitą, kuris atrodo kaip pleiskanų luobas ant galvytės. Šis luobas atsiranda ant galvytės, antakių, kaktos, odelės už ausų, kaklo raukšlių ir gali niežėti bei smarkiai varginti vaikutį. Pastebima, kad per kelis pirmus kūdikio gyvenimo mėnesius seborėjinis dermatitas neretai išnyksta savaime, tačiau visgi jeigu bėrimas išplinta, atsiranda paraudimų, kuriuos niežti ir kūdikis draskosi odelę, reikia kreiptis į medikus, nes sunki seborėjinio dermatito forma savaime neišnyksta“ - pabrėžia dermatovenerologė Aistė Audickaitė.

Seborėjiniam dermatitui, kaip ir daugeliui odos ligų būdingas sezoniškumas - įprastai jis paūmėja rudenį ir žiemą. „Esant lengvai ligos formai, ant skalpo odos atsiranda smulkesnės arba stambesnės gelsvos pleiskanos. Jai paūmėjus, ima rausti bei dar intensyviau pleiskanoti ir kitos kūno sritys, kuriose gausu riebalinių liaukų - centrinė veido dalis ir vertikalios nosies - lūpų linijos, t.y. nazolabialinės raukšlės, ausies landa ar sritys už ausų, krūtinė.

Dažniau ja serga vyrai ir tai siejama su didesniu vyriškų lytinių hormonų - androgenų - poveikiu riebalų liaukoms. Ligos pikas dažniausiai pasiekiamas 30-40 metų amžiuje. Seborėjiniam dermatitui skalpo odoje gydyti patartina rinktis šampūnus, kurių sudėtyje būtų ketokonazolis, dervos, cinko piritionas, seleno sulfidas, salicilo rūgštis“ - sako medikė, o sunkiais, įprastam gydymui nepasiduodančiais atvejais, kartais skiriami vietinio poveikio steroidiniai preparatai, tačiau jų naudojimas negali būti ilgalaikis ir paliktas savigydai - tokį gydymą skiria tik gydytojas dermatovenerologas.

Pleiskanų gydymas

Įprasti kosmetiniai šampūnai gali tik palengvinti nemalonius pojūčius, bet problemos nespręndžia. Kosmetinių šampūnų poveikis tik paviršutinis, pleiskanų grybelio nesustabdantis, tad simptomai linkę sugrįžti vėliau.

Kovai su pleiskanomis tinkamas medicininis gydymas „Nizoral“ šampūnu.

„Nizoral“ - moksliškai įrodytas pleiskanų gydymas

„Nizoral“ sudėtyje yra ketokonazolo - dažniausiai pasaulyje pleiskanoms gydyti naudojamos veikliosios medžiagos. Prieš kelerius metus apie tai paskelbtas tyrimas JAV moksliniame leidinyje „Clinical and Investigative Dermatology“, kuriame teigiama, kad 2% ketokonazolo turintis šampūnas efektyviai kovoja su grybeline infekcija.

„Nizoral“ šampūnas gydo pleiskanas ir neleidžia joms susidaryti bei pasireikšti simptomams, pavyzdžiui, sausai, pleiskanojančiai, paraudusiai ir niežtinčiai galvos odai. Jis gydo ne tik pleiskanas, bet veikia ir su pleiskanomis dažnai susijusią medicininę priežastį - pleiskanų grybelį. Rezultatus galima pamatyti jau po dviejų savaičių, niežėjimas ir pleiskanos tampa kontroliuojami - tai yra patikrinta klinikiniais tyrimais.

Gydomuoju „Nizoral“ šampūnu rekomenduojama galvą plauti du kartus per savaitę (2-4 savaites), o vėliau tik profilaktiškai kartą per 1-2 savaites, norint palaikyti sveiką galvos odos būklę.

NIZORAL, 20 mg/g šampūnas

  • Veiklioji medžiaga, stiprumas: ketokonazolas, 20 mg/g.
  • Indikacijos: vartojamas infekcinėms odos ligoms, kurias sukėle grybeliai, gydyti: sėleniniam galvos odos pleiskanojimui (Pityriasis capitis); seborėjiniam dermatitui (rausvai rudos dėmės, padengtos gelsvomis arba baltomis pleiskanomis); įvairiaspalvei dedervinei (Pityriasis versicolor) (ant liemens esančios mažos rudos ar baltos spalvos, nelygiais kraštais dėmės); tinka Pityriasis capitis ir seborėjinio dermatito profilaktikai.
  • Vartojimo būdas ir dozavimas: skirtas vartoti paaugliams ir suaugusiesiems. Pažeistą odą reikia sudrėkinti Nizoral“ šampūnu ir palaikyti 3-5 min., kad įsigertų. Po to odą ir plaukus reikia gerai nuplauti vandeniu. Odos drėkinimo šampūnu dažnis priklauso nuo grybelilų rūšies ir nuo to, ar vaistas vartojamas ligai gydyti, ar jos profilaktikai.
  • Kontraindikacijos: šampūno vartoti negalima: jeigu yra alergija ketokonazolui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai.
  • Įspėjimai ir atsargumo priemonės. Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Nizoral. Reikia saugotis, kad Nizoral, kaip ir kitokio šampūno, nepatektų į akis.

BENU vaistinės apklausa parodė, kad pleiskanos vargina 1 iš 4 moterų, o apskritai savo plaukų būklę respondentės vertina 6,8 balais iš 10. Kas bandė išsigydyti pleiskanas, žino, kad tam reikia ir laiko, ir kantrybės. BENU Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė sako, kad pradėti reikėtų nuo tinkamų galvos odos ir plaukų priežiūros įpročių ir priemonių.

Tinkama plaukų priežiūra - vienas pagrindinių veiksnių, mažinančių pleiskanų atsiradimo riziką. Dažniausiai priemones veido odos priežiūrai renkamės labai atidžiai: vertiname savo odos būklę, atsižvelgiame į metų laiką, skaitome sudėtį, ieškome dermatologinės kosmetikos. „Galvos odos ir plaukų priežiūros priemones reikėtų rinktis lygiai taip pat dėmesingai. Kiekvienas turime skirtingus plaukus su skirtingais jų poreikiais. Nesunku pastebėti, kad ir plaukų būklė keičiasi ir metų eigoje, priklausomai nuo išorės aplinkos sąlygų, gyvenimo būdo įpročių. Todėl galvos odai ir plaukų priežiūrai priemones reikėtų rinktis, atsižvelgiant į plaukų būklę, geriausia jų ieškoti vaistinėse, kur galima rasti ir gydomosiomis savybėmis pasižyminčių šampūnų, serumų ar kaukių. Jei nesate tikri dėl savo plaukų būklės, vaistinėje galite atlikti ir plaukų būklės testą, pagal kurį konsultantas jums padės išsirinkti tinkamiausias priemones“, - pataria R.

Esant lengvam galvos odos pleiskanojimui, vaistininkė pataria bent kartą ar du į savaitę naudoti galvos odos šveitiklį. Net jei galvos odos pleiskanojimas nėra itin gausus ir varginantis, specialistė pataria karts nuo karto plaukus trinkti šampūnu, skirtu pleiskanojančiai odai.

„Renkantis šampūną, reikėtų pirmiausia įvertinti galvos odos būklę: ar ji sausa, ar linkusi greitai riebaluotis. Greitai besiriebaluojančiai ir pleiskanojančiai odai skirtuose šampūnuose yra tokių veikliųjų medžiagų kaip cinko piritionas, salicilo rūgštis, baltasis ichtiolas, pasižyminčiu priešgrybeliniu ir antibakteriniu poveikiu. Šie šampūnai padeda sureguliuoti riebalų išsiskyrimą, slopina mielinio grybelio dauginimąsi. Sausas pleiskanas įveikti padės šampūnai su klimbazoliu, piroktono olaminu. Jeigu pleiskanos yra gausios, vystosi į seborėjinį dermatitą, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu. Jis paskirs tinkamiausią gydomąjį šampūną, kurio sudėtyje bus priešgrybelinių vaistų.

„Prisiminkite, kad trinkdami galvą gydomuoju šampūnu nepesistengkite. Šampūno reikėtų naudoti nedidelį kiekį, jį įmasažuoti kuo švelniau. Priešingu atveju tik paskatinsite didesnį riebalinių liaukų aktyvumą ir pleiskanų atsiradimą. Kiek galėdami venkite cheminių plaukų formavimo priemonių, karšto džiovintuvo. Pleiskanos linkusios vėl atsirasti, tad net ir jas išgydę, profilaktiškai panaudokite veiksmingas procedūras ir kovai su pleiskanomis skirtas plaukų priežiūros priemones“, - apibendrina R.

Atkreipkite dėmesį, kad gydomuosius šampūnus dažniausiai rekomenduojama naudoti 2-3 kartus per savaitę. Jei galvą plaunate kasdien, tomis dienomis, kai nenaudojamas gydomasis šampūnas, reikėtų pasirinkti švelnią, neutralią plaunamąją priemonę. Po gydymo taip pat nereikėtų iš karto grįžti prie įprastai naudojamų šampūnų, o pasirinkti veikiančius prevenciškai.

Pleiskanų prevencija

Norint išvengti pleiskanojimo, svarbu sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, vengti stresų, tinkamai prižiūrėti plaukus. Rekomenduojama naudoti gydomųjų žolelių nuovirus, gydomuosius šampūnus bei kitas pleiskanojimą mažinančias priemones.

žymės: #Nestumo

Panašus: