Suprantame, kad pora, patyrusi persileidimą, jaučia nerimą ir turi daug klausimų, kodėl būtent jiems tai atsitiko. Tokios situacijos moterims kelia didelį nerimą.
Vienas ar du iš eilės įvykę persileidimai yra vadinami atsitiktinumu, todėl detalesnio ištyrimo mes nerekomenduojame. Tačiau jei iš eilės įvyksta trys persileidimai, ar nesivysto nėštumai, tuomet porai rekomenduojame apsilankyti pas specialistą ir atlikti visus reikiamus tyrimus. Tam tikrose situacijose mes nukreipiame gydytojo endokrinologo, genetiko, hematologo konsultacijoms. Nustačius priežastis, kodėl kartojasi persileidimai, neretai poroms galime padėti susilaukti sveikų ir išnešiotų naujagimių.
Kviečiame visas moteris, kurios nori pasikonsultuoti dėl įvykusio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos, užsiregistruoti konsultacijai pas Kauno klinikų gydytojus akušerius ginekologus.
Kas yra persileidimas?
Savaiminis persileidimas - tai nėštumo nutrūkimas (abortas) iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų. Anot jos, jei jis įvyksta iki 22 nėštumo savaitės, embriono ar vaisiaus netekimas vadinamas persileidimu, o vėliau - gimdymu. Po 22 nėštumo savaičių ir esant didesniam nei 500 g svorio vaisiui vykstantis procesas vadinamas gimdymu. Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju (jų būna 75 proc.), o po 12 savaičių - vėlyvuoju. Esant 15 savaičių, savaiminio persileidimo tikimybė sumažėja iki 0,6 proc.
Kai persileidimai įvyksta tris ir daugiau kartų, jie vadinami įprastiniais, kartotiniais (habitualiniais). Kartotinių persileidimų būna maždaug 1 proc. bendro gimdymų skaičiaus. Savaiminiu abortu baigiasi 15-20 proc. visų nėštumų. Manoma, kad net 40-70 proc. nėštumų savaime nutrūksta nesutrikdę menstruacinio ciklo ir nediagnozuoti.
Persileidimo tipai:
- Savaiminis: Jo metu, nesivystant embrionui, prasideda gimdos susitraukimai, gemalinis maišelis atsidalija nuo gimdos sienelių ir prasideda kraujavimas.
- Skatinamas medikamentais: Atliekama ir chirurginė operacija - gimdos išgramdymas.
Pasak gydytojos, yra keli persileidimo tipai.
Kodėl įvyksta persileidimas?
Savaiminio persileidimo priežasčių yra įvairių. Viena dažniausių - genetiniai pakitimai. Apie 70 proc. persileidimų įvyksta būtent dėl to, tai - mutacijų pasekmė. Šiuo atveju pats organizmas atpažįsta pakitimus ir išsivalo. Kodėl taip atsitinka? Įtakos turi neigiami išoriniai faktoriai, nuo kurių, deja, šiais laikais sunku apsisaugoti. Todėl nei pati moteris nei vyras didelės įtakos tam neturi.
„Tyrimai rodo, kad iš tikrųjų objektyvi persileidimo priežastis yra labai kompleksinė, dažniausiai ji nėra moters atsakomybė ar kaltė. Vis dėlto moterys didelę dalį atsakomybės yra linkusios priskirti tik sau.
Persileidimas gali įvykti ir dėl įvairių infekcijų, kaip Citomegalo virusas, herpes infekcija, lytiškai plintančios infekcijos, gripo virusas ir pan. Turint žalingų įpročių - dėl narkotinių medžiagų ir/ar alkoholio vartojimo, rūkymo. Visi žalingi įpročiai trikdo normalų ir sveiką embriono augimą, todėl jau planuojant nėštumą svarbu jų atsisakyti.
Moters ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, skydliaukės ligos, hipofizės ligos, krešumo sutrikimai, gimdos traumos, buvusios operacijos. Esant gerai lėtinių ligų kontrolei su medikų pagalba galima sumažinti persileidimų riziką.
Vyresnis moters amžius taip pat yra rizikos veiksnys persileidimui. Nuo 35 metų didėja rizika savaiminiams persileidimams iki 12 proc., esant 40 metų net iki 50 proc.
Moters viršsvoris - kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 30 kg/m2, rizika patirti persileidimą išauga. Tai gali būti dėl metabolinių sutrikimų organizme. Todėl sveika gyvensena yra labai svarbi.
Yra atvejų, kada priežastys yra nežinomos ir sunku paaiškinti, kodėl moteris persileido. Esant kartotiniams persileidimams, yra atliekami išsamūs moters ir vyro tyrimai, tuomet ir medikams tenka pasukti galvą, kodėl taip atsitiko.
Pagrindinės įprastinio aborto priežastys:
- Genetinės priežastys: vaisius vystosi netinkamai arba gimęs neturės galimybių išgyventi.
- Endokrininės: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas.
- Anatominės priežastys: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos: pertvara, balno formos gimda, dviragė gimda.
Tačiau kitus 50 proc. Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą. Tačiau esant įprastam sveikam nėštumui alogeninis imuninis atsakas nekelia pavojaus vaisiui.
Persileidimo rizikos veiksniai:
- Moters ir vyro amžius
- Moters virusinės infekcijos
- Diabetas
- Skydliaukės ligos
- Nutukimas
Anot pašnekovės, stresas tiesiogiai neveikia nėštumo, tačiau juos galima sieti netiesioginiais ryšiais. Pavyzdžiui, esant lėtiniam stresui, padidėja kortizolio kiekis, o jis silpnina moters imuninę sistemą.
Kokie yra persileidimo požymiai?
Kiekviena moteris persileidimą išgyvena ir simptomus jaučia labai individualiai. Daliai pasireiškia kraujavimas, pilvo maudimas, skausmas, gimdos spazmai, tačiau kitoms gali nebūti jokių simptomų ir persileidimas gali būti nustatytas atsitiktinai, per gydytojo konsultaciją.
Kraujavimas iš lytinių takų - tai vienas pagrindinių požymių. Nors kraujavimas pasitaiko apie 20-30 proc. nėščiųjų, jis ne visada reiškia persileidimą. Dažnai moterims, kurios pastebi kraujavimą pirmojo trimestro metu, jis susijęs su kitomis priežastimis (pvz.: dėl gimdos kaklelio polipo). Kraujavimo gausumas taip pat gali būti įvairus - nuo tepliojančių išskyrų, kaip per menstruacijas, iki vidutinio gausumo ar gausaus kraujavimo.
Kraujavimą dažnai lydi gimdos spazmai. Svarbu atsiminti, kad spazmų pasitaiko ir nekomplikuoto nėštumo metu, vertėtų sunerimti, jei kartu su spazmais yra ir kitų simptomų: kraujavimas, skausmas nugaros apačioje, pilvo skausmas, reguliarūs gimdos susitraukimai.
Tiek spazmai, tiek skausmas/maudimas nugaros ar pilvo apatinėje dalyje gali būti įvairaus stiprumo, dažnai nuo vidutinio stiprumo iki stipraus. Pastebėjus kraujavimą iš lytinių takų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą, kad jis įvertintų nėštumą.
Gydytojas atliks ultragarso tyrimą, kuris leis sužinoti, ar vaisius vystosi gerai, kaip prisitvirtinusi placenta, ar nėra pavojaus moteriai.
Dar vienas būdingas persileidimo požymis - nėštumo simptomų, tokių kaip krūtų maudimas, pykinimas, vėmimas staigus išnykimas, nors tuo nėštumo laikotarpiu jie vis dar turėtų pasireikšti.
Kur kas retesni - komplikuoti persileidimai. Esant komplikuotam persileidimui, pavyzdžiui, esant infekcijai gimdoje, galimi ir kiti simptomai, tokie kaip stiprus pilvo ir dubens skausmas, gimdos jautrumas, pūlingos išskyros iš makšties, karščiavimas, didelis širdies susitraukimų dažnis.
Svarbu prisiminti, kad kuo anksčiau įvyksta savaiminis persileidimas - tuo didesnė tikimybė, kad jokių intervencijų neprireiks ir organizmas susitvarkys pats. Kuo didesnis nėštumas - tuo didesnis komplikacijų ir intervencijų dažnis.
Prasidėjus savaiminiam abortui, gemalas atsiskiria nuo gimdos sienelių ir, susitraukiant jos raumeniui, išstumiamas iš gimdos. Moteris jaučia sąrėminio pobūdžio pilvo apačios skausmus. Atsivėrus tarpgaurelinėms ertmėms, prasideda gausus kraujavimas iš lytinių organų.
Vėlyvi persileidimai vyksta kaip gimdymas - prasideda sąrėmiai, atsidaro gimdos kaklelis, nuteka vaisiaus vandenys, gimsta vaisius ir placenta.
Kai žuvęs vaisius lieka gimdoje, vaisiaus audiniai maceruojasi, gimda nedidėja, net mažėja, pasirodo tamsių kruvinų išskyrų, persileidimas vadinamas neįvykusiu (angl. missed abortion).
Kaip dažnai nėščios moterys patiria persileidimą?
Manoma, kad ankstyvi persileidimai gali siekti net iki 30 proc. visų nėštumų, tačiau svarbu paminėti, kad persileidimų dažnį sunku įvertinti, nes dalis jų pirmosiomis savaitėmis (po implantacijos, bet prieš nėštumo požymių pasireiškimą) nėra pastebimi, tokie persileidimai įvyksta kaip gausesnės menstruacijos.
Iš tų nėštumų, kurie yra kliniškai patvirtinti (įvairiais testais, nėštumo požymiais), - nutrūkimų dažnis pirmojo trimestro metu siekia apie 10 proc. Persileidimų antrojo trimestro metu dažnis kur kas mažesnis - siekia mažiau nei 1 proc.
Nėštumo nutraukimas ir valymas
Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas chirurginiu būdu arba persileidimas sužadinamas medikamentais. Daugiausiai komplikacijų įvyksta po chirurginės intervencijos. Viena iš dažniausių komplikacijų - gausus kraujavimas. Kaip ir po kiekvienos chirurginės intervencijos gali išsivystyti infekcija. Labai reta, tačiau skausminga komplikacija - gimdos ertmėje susidariusios sąaugos.
Persileidimo nutraukimo būdai:
- Natūralus: dalis moterų apsisprendžia laukti, kol persileidimas įvyks savaime, ir embrionas pasišalins su krauju. Įprastai persileidimas gali trukti iki savaitės.
- Vaistais: kai kurios moterys nori vaistų, kurie pagreitina persileidimo procesą. Savaiminis persileidimas įvyksta per 6-8 valandas nuo vaistų pavartojimo, o nesivystantis embrionas gali pasišalinti arba greitai, arba per kelias savaites.
- Operacija (abrazija): kai kuriais atvejais moterims reikia atlikti gimdos kaklelio plėtimo ir nėštumo audinių išvalymo kiurete operaciją. Ji atliekama per makštį, naudojant bendrąją nejautrą, todėl nelieka randų. Iš esmės tai tokia pati procedūra, kaip kad abortas.
Kokia natūrali savijauta po persileidimo, abrazijos?
Persileidimas yra ir fizinis, ir emocinis išgyvenimas. Moteris gali pastebėti, kad su krauju pasišalina krešuliai, audiniai ar embrionas. Tai gali šokiruoti ir trikdyti.
Poilsis šiuo laikotarpiu gali sudaryti sąlygas liūdesiui ar savigraužai, todėl naudinga užsiimti įprasta veikla, dirbti, palaikyti fizinį aktyvumą. Emociškai moterys skirtingai reaguoja į persileidimą. Vienoms tai mažareikšmis nutikimas, kitoms - tarsi žemė slysta iš po kojų.
Labai svarbu pabrėžti, kad nėra vieno teisingo būdo, kaip išgyventi persileidimą. Daugelis moterų apie jį nutyli, todėl jaučiasi vienišos ir izoliuotos. Vienos moterys po persileidimo nori pastoti kuo greičiau, kitos bijo. Nėra teisingo laiko, kiek reikia laukti ir/ar gedėti.
Po abrazijos paprastai užtrunka 1-2 dienas, iki moteris gali grįžti į įprastą gyvenimą. Pirmąją parą gali jaustis skausmingi gimdos spazmai. Lengvesni spazmai ir kraujingos išskyros gali tęstis apie dvi savaites. Moterys skundžiasi, kad po abrazijos jaučiasi lyg sirgtų šlapimo pūslės uždegimu, be to - pučia pilvą.
Daugelis moterų po atliktos abrazijos iš sveikatos priežiūros įstaigos išrašomos praėjus kelioms valandoms. Joms skiriami antibiotikai infekcijų profilaktikai ir tausojantis režimas.
Daugeliu atveju viskas į vėžes sugrįžta iki naujo mėnesinių ciklo. Tačiau kartais jis gali vėluoti, prasidėti anksčiau arba skirtis kraujo kiekis.
Po patirto persileidimo organizmas būna nusilpęs, ypač tai aktualu, jei vėl planuojamas nėštumas. Daugeliu atveju mėginti pastoti galima kito ciklo metu. Kai kurie specialistai rekomenduoja pralaukti bent vieną ciklą, kad vėliau galėtų tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kartais palaukti rekomenduojama ilgiau. Jei kyla klausimų, visada teiraukitės savo gydytojo, kodėl rekomenduoja laukti būtent tiek.
Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą.
Kaip moteriai, išgyvenusiai persileidimą, savimi rūpintis/elgtis?
Po persileidimo svarbu gerai rūpintis savimi - laikytis asmens higienos, sveikai maitintis.
Asmens higiena
Pirmomis dienomis svarbu dažnai keisti įklotus, apsiprausti intymiai higienai skirtomis priemonėmis, kad nekiltų pavojus lytinių organų infekcijai (susikaupęs kraujas yra gera terpė bakterijoms daugintis ir plisti). Nenaudokite tamponų į makštį. Gulėti vonioje, lankytis pirtyje, baseine arba atviruose vandens telkiniuose nerekomenduojama maždaug 2-4 savaites po persileidimo.
Lytiniai santykiai
Per anksti pradėjus lytinį gyvenimą atsiranda gimdos infekcijos rizika, kadangi po persileidimo gimdos kaklelis būna nežymiai praplėstas ir infekcijai lengviau plisti. Rekomenduojama lytinį gyvenimą pradėti po pirmųjų mėnesinių, kurios atsiranda maždaug po 4-6 savaičių po visiško persileidimo.
Dieta
Sveika ir visavertė mityba būtina greitam organizmo atsistatymui. Su maistu svarbu gauti subalansuotą kiekį angliavandenių, baltymų ir riebalų.
Patyrus persileidimą, netenkama dalies kraujo, gali išsivystyti mažakraujystė, todėl labai svarbu, kad racione būtų pakankamai geležies ir folio rūgšties turinčių produktų (mėsa, žuvis, žalumynai, vaisiai ir daržovės).
Apsilankymas pas gydytoją akušerį ginekologą
Įvykus savaiminiam persileidimui, rekomenduojama apsilankyti pas savo gydytoją akušerį ginekologą maždaug po 1-2 savaičių. Apžiūros metu gydytojas įvertins, ar visi nėštumo audiniai pasišalino savaime. Jeigu persileidimas įvyko dalinai, bus paskirtas papildomas gydymas arba operacinis gydymas, jei tęsiasi gausus kraujavimas iš gimdos.
Jeigu persileidimas įvyko be komplikacijų ir visi audiniai pasišalino, kitas vizitas rekomenduojamas po pirmųjų mėnesinių (po 4-6 savaičių).
Jeigu savaiminis persileidimas įvyko po 12 nėštumo savaitės arba buvo taikytas operacinis gydymas, o jūsų kraujo grupė rezus neigiama (Rh-), per 72 valandas po persileidimo svarbu suleisti imunoprofilaktiką, kad jūsų organizme nepasigamintų antikūnai ir neatsirastų komplikacijų būsimų nėštumų metu.
Emocinės būklės stabilizavimas
Nuo emocinės būsenos priklauso visas sveikimo laikotarpis. Įvykęs persileidimas visada palieka randą širdyje. Skirtingi žmonės skirtingai reaguoja į persileidimą, viena moteris susitaiko tą pačią dieną ir nori kuo greičiau bandyti pastoti, o kitai reikės nemažai laiko, kol siela pasveiks ir pasiruoš be baimės bandyti dar kartą.
Svarbu neskubinti proceso, leisti sau išgyventi tiek laiko, kiek atrodo reikalinga. Kalbėkite apie savo jausmus su artimaisiais, su vyru, kuris greičiausia jaučia tą patį, tik bijo tai parodyti (juk jis yra „stiprioji lytis“).
Gal rasite artimųjų rate kitų moterų, kurios patyrė persileidimą ir galės jums patarti, kaip greičiau susitaikyti ir nepasiduoti.
Yra ir savitarpio pagalbos grupių, kur susiburia likimo draugai, - ieškokite pagalbos ten, svarbu kalbėti apie tai atvirai, neužsisklęsti ir nekaupti neigiamų emocijų. Jokiu būdu nekaltintike nei savęs nei kito asmens dėl įvykusios nelaimės, nes dažniausiai kaltų nėra.
Jeigu artimųjų pagalbos nepakanka, savijauta tik blogėja, būtina kreiptis į specialistą - psichologą ar psichoterapeutą, kuris atras būtent jums tinkamą sprendimą.
Kaip patartumėte elgtis partneriui?
Vyrai yra linkę mažiau rodyti savo jausmus dėl kūdikio praradimo arba apskritai juos neigia, tačiau tai nereiškia, kad jie neišgyvena netekties. Šią problemą dar labiau pagilina tai, kad po įvykusio persileidimo tiek aplinkiniai, tiek ir patys vyrai neretai susikoncentruoja tik į moters emocinius bei fizinius išgyvenimus ir pagalbą jai.
Visgi, nepriklausomai nuo lyties, neigiamos emocijos niekur nedingsta, o paslapčia kaupdamosi tik gilėja. Todėl vyrai turėtų neslopinti savo jausmų, nesislėpti po kauke „vyrai juk neverkia“ ir duotų sau laiko bei erdvės išgedėti skausmą, nesibaimindami nei liūdesio, nei silpnumo akimirkų, nei neįprastų būsenų (pvz., nuotaikų kaitos, bejėgiškumo jausmo) ar poelgių.
Pavyzdžiui, kartais skausmą lengviau paleisti padeda tam tikri veiksmai, pavyzdžiui, laiško negimusiam vaikui parašymas ir sudeginimas.
Tačiau taip pat svarbu, kad partneriai neužsisklęstų vienas nuo kito ir dalintųsi savo išgyvenimais, nekaltintų vienas kito, arba priešingai nepradėtų prisiimti tariamos kaltės, tarsi norėdami palengvinti kito savijautą (o šiose situacijose kaltų tikrai nėra).
Taip pat būtina nebijoti pasikalbėti ar paprašyti pagalbos artimųjų, o jei situacija tampa dar sudėtingesnė, rekomenduojama kreiptis pagalbos į psichologą, psichoterapeutą.
Žvelgiant iš medicininės pusės, jei pora patiria du ir daugiau persileidimų, vyras turi pasikalbėti su artimaisiais, ar giminėje nėra buvę vaisingumo sutrikimų, persileidimų, ar nėra jis persirgęs infekcinėmis ligomis, turėjęs traumų bei kitų sveikatos sutrikimų, kurie galėtų daryti neigiamą įtaką nėštumo vystymuisi. Taip pat abiems partneriams rekomenduojama kreiptis konsultacijai pas gydytoją genetiką.
Ar pora gali vėl bandyti pastoti po persileidimo ir kokia tikimybė, kad jiems tai įvyks dar kartą?
Persileidimo tikimybė po buvusio vieno persileidimo yra apie 20 proc. po dviejų - 28 proc., o po trijų ir daugiau - 43 proc. Be abejo, persileidimas sukelia labai daug nemalonių išgyvenimų abiem partneriams, tačiau būtina nepasiduoti ir toliau bandyti susilaukti vaikelio, neatidėliojant to ilgesniam laikui, nes vyresniame amžiuje, o ypač didėjant moters amžiui, ne tik mažėja pastojimo tikimybė, bet didėja ir persileidimo rizika.
Po buvusio vieno persileidimo papildomai tyrimai prieš planuojamą kitą nėštumą dažniausiai nereikalingi. Po buvusių dviejų ir daugiau persileidimų rekomenduojamas detalesnis ištyrimas bei ne tik gydytojo akušerio ginekologo, bet ir endokrinologo, genetiko ir hematologo konsultacijos porai.
Terminai, kada vėl galima būtų bandyti pastoti, skiriasi ir nė vieni neturi itin stiprių mokslinių rekomendacijų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bandyti pastoti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po buvusio persileidimo. Tačiau jei persileidimas įvyko savaime, be komplikacijų ir ypač itin ankstyvame laikotarpyje, tai yra iki 12-os nėštumo savaitės, dažniausiai rekomenduojama pastoti bandyti jau prabėgus 3 mėnesiams po buvusio įvykio.
Kai kurie mokslinių tyrimų duomenys teigia, kad kaip tik bandymas anksčiau pastoti po buvusio persileidimo didina būsimo sėkmingo nėštumo tikimybę, gerina embriono įsitvirtinimą moters gimdos gleivinėje ir neturi sąsajų su didesne apsigimimų rizika.
Mitai apie nėštumą
- Vienas pagrindinių mitų, jog magnio vartojimas gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką. Tai yra netiesa. Patikimi tyrimai rodo, kad magnis priešlaikinio gimdymo rizikos nemažina, todėl būtent šiuo tikslu nėštumo metu neturėtų būti skiriamas.
- Kitas mitas - manymas, kad gulėjimas lovoje ir mažas judėjimas gali apsaugoti nuo priešlaikinio gimdymo. Moksliniai tyrimai nerodo, jog gulėjimas lovoje galėtų pagelbėti, todėl mes, gydytojai, nerekomenduojame nėščiosioms gulėti lovoje.
- Rečiausias mitas - šlakelis stipresnio alkoholio gali sustabdyti priešlaikinį gimdymą. Nors šis mitas labai senas, tačiau vis dar tenka jį išgirsti. Teoriškai alkoholis galėtų atpalaiduoti gimdos raumenis, tačiau jo žala yra nepalyginamai didesnė. Nėra saugaus alkoholio kiekio.
Neretai moterys naudoja tam tikrus homeopatinius preparatus, tačiau moksliniai tyrimai neigia šių preparatų veiksmingumą.
Fizinio aktyvumo stoka gali būti net žalinga dėl nėštumo metu intensyviau dirbančios kraujo krešumo sistemos, o gulint kraujo tėkmė dar ir sulėtėja. Dėl šios priežasties galūnėse gali susidaryti trombai, kurie gali atitrūkti ir nukeliauti į labai svarbias kraujagysles, jas užkimšti. Tai gali turėti rimtų pasekmių tiek moteriai, tiek vaisiui.
Mes rekomenduojame kitokį ramybės režimą - nėštumo tausojimo. Jūs turėtumėte labiau įsiklausyti į savo kūno poreikius ir jausti, kada reikėtų pailsėti.
Emocinė parama po persileidimo
„Svarbiausia - parama, nes fiziškai dažniausiai didelių problemų nėra, jų dažniau atsiranda tik per patį persileidimo procesą, kada kraujavimas stiprėja, skausmai didėja, tuomet fizinės pagalbos reikia daugiau. O šiaip tuo atveju daugiau kalbame apie emocinę paramą“, - teigia prof. D.
Tyrimas parodė, kad emocinė savijauta po persileidimo pasižymi itin ryškiais simptomais - moterys pasidalijo išgyvenusios tokius jausmus, kaip liūdesį, kaltę, prislėgtumą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą, savęs nuvertinimą ir netgi žeminimą. Psichologė taip pat paminėjo, kad net 15 proc. moterų po persileidimo susiduria su potrauminio streso sindromu.
„Šitie duomenys leidžia manyti, kad iš tikrųjų tai labai emociškai intensyvus išgyvenimas ir gali reikėti pagalbos. Kalbant apie psichologinių sutrikimų riziką, mes nustatėme, kad daugiau nei pusei dalyvių pasireiškė postnatalinės depresijos požymių net praėjus ilgam laikui po persileidimo“, - teigia M.
Dažnai, anot pašnekovės, moterys patiria sunkumų santykyje su savo kūnu: „Moterys kalba apie konfliktą su savo kūnu, lyg jis būtų neatidirbęs darbo, kurį turėtų „natūraliai“ padaryti. Dalyvės minėjo, kad jautėsi išduotos savo kūno, ne tokios moteriškos, kaip turėtų teoriškai, „pagal vadovėlį“, būti.
Šią skaudžią patirtį, nurodo M. Kukulskienė, moterys yra linkusios nukreipti į save.
„Yra labai daug atvejų, kai lieka nežinoma, kodėl taip įvyko. Ir dažnai labai neteisingai tai įvyksta - laukiančioms, sportuojančioms, sveikai besimaitinančioms moterims“, - pastebi psichologė.
M. Kukulskienė atskleidžia, kad nors ši moterų grupė yra pažeidžiama, moksliniai tyrimai rodo, kad po 6-9 mėnesių tokia emocinė savijauta dažniausiai ima silpnėti, didžioji dalis porų šią patirtį sugeba integruoti į savo gyvenimą ir su ja susitaiko.
„Reikia laiko, kad suvoktum, kas čia įvyko ir kas tebevyksta. Paprastai tai nėra akimirka, tai yra procesas. Normalu, kad gali nesinorėti iškart galvoti apie kitą nėštumą. Reikia laiko, kad suvoktum, kas čia įvyko ir kas tebevyksta. Paprastai tai nėra akimirka, tai yra procesas.
Tarp veiklų, kuriomis psichologė pataria užsiimti moterims, patyrusioms persileidimą, yra fizinė veikla - tai gali būti namų tvarkymas, vaikščiojimas ar sportas. „Tai padeda atkurti santykį su savo kūnu. Rasti, kaip susidraugauti iš naujo, kaip priimti savo vienintelį tokį kūną. Su atjauta sau“, - nurodo M.
Taip pat labai naudinga edukacinė ir kūrybinė veikla, padėti gali ir įvairios terapijos, pavyzdžiui, meno, grupinės. Visgi svarbiausia - neužsidaryti savyje.
M. „Labai svarbu rasti erdvę su kuo nors kalbėtis. Kas yra ta saugi erdvė? O padėti norintiems artimiesiems, anot M. Kukulskienės, būtina suprasti, kad psichologinį sukrėtimą patyrusioms moterims svarbu būti išgirstoms.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Nėštumas ir soliariumas: rizika, patarimai, alternatyvos
- Vaikų Skendimo Pavojai ir Efektyvi Prevencija – Saugokite Mažylius Nuo Pavojų!
- Radviliškio Vaikų Poliklinika – Viskas, Ką Turite Žinoti Pacientams!