Lietuvių kalba gyva pakol kas, tad keičiasi - ir traukiasi, ir plinta. Ir naujo žodžio prisireikia, ir seną atgaivinti. Visi esame gyvos kalbos vartotojai ir kūrėjai.
Kalbos kūrimas ir vartojimas
Kalbą kuriame patys, kalbininkai tik apibendrina tai, ką skaito, girdi. Tik sukurti prireikia retai - daugybė puikių, net nė karto nepavartotų žodžių tvyro kalbos galimybėse. Ar Algmar sutvėrė išraiškingą žodį „puntukuota“? Tai jau ne, ne jam priklauso ta garbė: šis žodis snaudė kalbos pievose nuo pat ano meto, kai velnias pametė Puntuką.
Žodžio prasmė ir jausmas
Kiekvienas žodis turi įvairias formas, ir kiekviena forma - tai skirtingos emocinės, loginės etc. "O, sielvarta..." - tai ne žodis, o ištisas pasaulis. O „sielvarta“ - lygiai taip pat kabo kalbos ore, tiesiog sunku patikėti, kad pirmas nukabinau. Kalbą tebejaučiančiam iškart bus aišku, ką tai reiškia.
Sielvartas - skausmas dėl ko nors konkretaus, dėl aiškios netekties. Sielvarta - žymi bendrą psichologinę būseną, aštrų nepasitenkinimą gyvenimo tvarka ir savimi, - nuo viso to viduriai verčiasi... Kartais pakanka įsimylėti, kad praeitų... - kas supranta... - bet ana maudulio būklė dar ir maloni... Panašiai „niáura“ reiškia pilietį paniurėlį, o „niaurà“ - tokia būsena užėjo...
Kalbos pokyčiai ir tarmės
Dabartinės ŽODYNE daugelio žodžių nėra, o ne lietuvių KALBOJ. Daugybė gražių variantų žodynan neįtraukta. O kodėl? O miestiečių tarmės? Dar po karo galėjai išgirsti autobuse: - Ponečka, kūr važojy? - Ach, poniečka, į Šancūs... Bet ir dabar - kaip šneka šeštokai - aštuntokai miesčionukai? Iš kur jie prisisiurbs to kalbos jausmo? Bet bendrinę išmoksta, ir jausmas, nors sintetinis, atsiranda, vienas kitas ir kalbininkais tampa. Štai tie variantus ir trina - kad būtų tvarka, - pagal juos... o kalba darosi plastmasinė.
Aukštaitis žalininkas pagal tarmę, o pagal kilmę - pusiau žemaitis, esu gerokai kratęs tvyrantį tarmių reikalų bardaką. Tame tarpe žiauriai kritikavęs dabar peršamą žemaičių „samogitinę“ rašybą - ji tiesiog žudo žemaičių šnektas. Taip pat pasiūliau visoms tarmėms tinkamą lanksčią rašybos sistemą.
Žodyno turtingumas ir kalbos ateitis
Beje, „praamžius, praamžis“ ir pan. daiktavardžius, būdvardžius ne kiekviename žodyne rasit, nors ir nemažai jie vartoti - Narbuto, Sruogos, Nėries. „Syk“ - tokia forma nelabai bus žodyne, o labai reikalinga ir sklandi. Sapiens maudulys - arčiau ironijos, nesigiminiuoja su patosu... Ir, žinoma, visos temos ir visi žodžiai geri eilėse, jei gerai padėti.
Kai pagalvoju, kad aš, "juodas" (tikrinis kaip baravykas) žemaitis Šancuose, kad ė kap če mon gera y - vistiek kartu su manim pasilaidos visas žodynas-lobynas. Juk aš žinau, atsimenu visokius babaliu tevernojimus ė šep. Bėški skaud tuo vėituo, kor šėrdi klėb kuol da vėsa nesostuojė.
Taip esi tu teisus - traukiasi, mažta, skursta, darosi tokia niauri, tiksliai "sintetinė", liaudiškai sakant "prėska" lietuvių kalba. Bijau, kad po kokių dvidešimties metų net bendrine lietuvių kalba bus sunku susikalbėti. Kalbėsime visokiais ...izmais.
Kalbos sakralumas ir visuomenė
Susitikimas su religija šiuo metu prasideda šeimoje ar mokykloje, bet, suprantama, yra ir bendras indiferentiškas sovietmečio likmuo, sluoksnis, kuris nesusidūrė su tikėjimu laiku ir dabar katalikybę pažįsta tik per architektūrą ir žiniasklaidos pranešimus apie prisidirbusius kunigus arba tos pačios žiniasklaidos skelbiamas artėjančias šventes ir pasakojimus, ką per jas anksčiau darydavo arba kaip, tarkime, jos švenčiamos Meksikoje ar Filipinuose. Bet jaunoji karta auga drauge su vidurine, ir abiem vis dėlto būdingas tam tikras nesusigaudymas situacijoje.
Vaikai mato - tikyba sau, gyvenimas sau. Tikybos pamokos šeimoje dažnai neturi atliepo. Tai mokyklinė disciplina, kaip matematika ar muzika. Apie jas šeimoje irgi kalbama retai.
Religingumas ar polinkis į sakralybę (tai ne visai tas pats) nė vienoje civilizacijoje neišnyksta. Tik apsireiškimo vietos gali būti kitos; vieniems tai stabai, akmenys, medžiai, kitiems - šventraščiai, tradicija, bet tai yra vietos, kuriose apsireiškia Dievas, dievai ir visa sakralybės debesija, kuri kažin kaip turi įsispausti į materiją, kad būtų apčiuopta ir kad būtų galima išeiti prieš ją, ištiesti ranką ir paliečiant patirti elektros išlydį; sakralybė smogia ne mažiau smarkiai ir ne mažiau smarkiai gali nudeginti, - tačiau nūdien tokie smūgiai išretėję (sekmininkai, adventistai, „Tikėjimo žodžio” atmainos, charizmatikai juos dar patiria), ir, tarkime, katalikybė bent jau jaunimo mentalitete įsiterpusi kažkur tarp teisėtvarkos ir architektūros, o vidurinė karta, sovietmečiu šeimose negavusi (dažniausiai) katalikybės pradmenų, arba mėgina sunkiai ir kankinamai atsiversti, arba dirba fasadiniais katalikais, arba vis dėlto orientuojasi į „bendrą dvasingumą”, ir jos atstovus sėkmingai įtraukia New Age pagimdytos sektos, grupės, bet kartais tas dvasingumas apsiriboja tikėjimu likimu, kortų būrimais ar pan.
Panašus:
- Vaikų pasaulis" parduotuvė: viskas vaikams vienoje vietoje
- O Mes Vaikai, O Mes Pasaulis: Atraskite Magišką Dainų ir Žodžių Pasaulį
- Atraskite nepaprastą Birutės Pūkelevičiūtės kūrybą vaikams – pasakos, kurios žavi ir moko
- Vaiko pasaulis lietuvių literatūroje: gilus analizės vadovas ir įžvalgos
- Vaikiško baseino nauda: sveikata, vystymasis ir linksmybės nuo kūdikystės iki paauglystės
- Šokiruojantys faktai apie nervinės įtampos poveikį kūdikiui – ką privalote žinoti!