Balandžio 28-ąją - žymiosios tautodailininkės, lietuvių liaudies tapytojos primityvistės Monikos Bičiūnienės 110-osios gimimo metinės. Prisiminti ypatingą savojo krašto dukterį, dar kartą pasižvalgyti po jos teptuko įamžintą pasaulį būtų pakvietęs ir Rokiškio muziejus. Prisimename, kaip prieš dešimtmetį buvo gražiai minėtas šimtasis M. Bičiūnienės gimtadienis.
M. Bičiūnienė gimė Rokiškio apskrityje, Baublių kaime žvejo ir audėjos šeimoje. Mokslų neturtingų šeimų vaikams nelabai tekdavo ragauti. Tad ji tik šiek tiek mokėsi pirmose pradinės mokyklos klasėse, vėliau, skaitydama laikraščius, pati išmoko skaityti ir rašyti.
O štai savo 90-metį viena ryškiausių ir įdomiausių Lietuvos liaudies menininkių, dar vadinamos naiviosios dailės atstovė M. Bičiūnienė šventė sulaukusi pripažinimo. Platesnis pripažinimas atėjo 1966 metais, kai Vilniuje, Respublikinėje bibliotekoje, surengta pirmoji M. Bičiūnienės tapybos kūrinių paroda. Savamokslė tapytoja, teptuką į rankas paėmusi jau įkopusi į šeštą dešimtį, M. Bičiūnienė sukaupė didžiulį tapybos palikimą, kuris saugomas Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Rokiškio krašto muziejuje bei kituose muziejuose.
Kūrybos džiaugsmą pažinusi, talentą atskleidusi ir pašaukimą suradusi moteris buvo sulaukusi jau kiek daugiau nei penkiasdešimties. Bet vienas įvykis pakeitė jos gyvenimą. Sūnui įstojus į M. K. Čiurlionio menų mokyklą, M. Bičiūnienė, pamačiusi, kaip jis piešia, nutarė ir pati pabandyti. Vienas pirmųjų piešinių - dūminė pirkia, kurioje prabėgo pačios vaikystė.
1945 metais gimus sūnui, šeima apsigyveno Pandėlyje. Pandėlyje tautodailininkė gyveno iki pensijos, paskui persikėlė į Vilnių. Tačiau gimtasis kraštas M. Bičiūnienę traukė visą gyvenimą. Gyvendama Vilniuje, ji visada labai džiaugdavosi, kai aplankydavo rokiškėnai muziejininkai. Rokiškio krašto muziejus turi sukaupęs daug medžiagos apie garsiąja kraštietę, saugo gausią jos paveikslų kolekciją. Didžiąją jos dalį muziejui padovanojo menininkės sūnus dailininkas R. Bičiūnas.
M. Bičiūnienės 100-osioms gimimo metinėms Rokiškio krašto muziejuje surengta didžiulė jos tapybos darbų paroda, išleistas renginių katalogas „Nuo dūminės gryčiutės iki Gugenheimo muziejaus“, surengtas tapytojų pleneras.
Rokiškio krašto muziejaus direktorės N. Šniokienės teigimu, M. Bičiūnienė, kaip niekas kitas, sukūrė nepaprastai gyvą ir spalvingą kaimo vaizdą. Tautodailininkė yra nutapiusi ir paties dvare įsikūrusio Rokiškio krašto muziejaus pastatą bei jo aplinką. Pamačius šį bei kitus M. Bičiūnienės paveikslus, galima pajusti jos meilę gimtajam kraštui.
M. Bičiūnienė netapė jokių didingų įvykių, nekūrė pakylėtų siužetų, nepateikinėjo užslėptų prasmių. Apie šiltą paprastumą kalba ir jos paveikslų pavadinimai „Mano kiemas“, „Darbas laukuose“, „Pavasario darbai“, „Kaimo darbai“, „Vakaruška seklyčioje“, „Kaimiškos vestuvės“, „Mano šeima“.
Įsikūrusi mieste, M. Bičiūnienė tapė naują savo gyvenimo vietą - daugiabučius namus, troleibusų stoteles, gatvę ir žmones joje. Tapė ji ir portretus - muziejaus direktoriaus, gydytojos, anūkės, kitų žmonių, taip pat savo pačios autoportretus.
O pati tautodailininkė M. Bičiūnienė apie tapybai skiriamą savo laiką yra pasakojusi taip: „Kai tapau, viską jaučiu - ką kur dėti, kokią spalvą parinkti. Aš ir pasikalbu su tuo paveikslu. Kai imu teptuku tepti, pats paveikslas rodo, ko reikia. Daug daug visko mėgstu pridrėbti. Man vietos trūksta. Tapau iš atminties. Dažniausiai - savo kaimą, jo žmones. Viską prisimenu, iš naujo išgyvenu. Visas bėdas užmirštu, viską. Kartą uždėjau puodą virt. Dar laiko yra, kol jis užvirs, patapysiu, tokios geros mintys. Tik jaučiu, kad jau pilna visur dūmų. Prieinu, viskas išbėgę, tai nuo to karto tik dideliam puode valgį verdu. Kad ir nedaug, bet dideliam“.
Pirmąjį darbą „Mano gryčiutė“, vaizduojantį dūminę pirkią, kurioje dailininkė gimė ir augo, M. Bičiūnienė nutapė brandžiame amžiuje. Ji rašo: „M. Bičiūnienė yra įdomiausia lietuvių primityvios tapybos kūrėja. Jos kūryba formavosi veikiama turtingos pačios meninės prigimties, išsiskiria natūralia raida ir vientisumu. Savamokslės menininkės paveikslai pasižymi giliu individualumu, savitu primityvumu, originalumu bei nepakartojamumu. Ji yra viena iš nedaugelio kūrėjų, kurių plastinė raiška neperimama. Kūrybinė aistra, atvirumas, primityvi, paprasta ir spontaniška, gyva ir veržli meninė kalba sieja M. Bičiūnienės kūrybą su pasaulio naiviuoju menu“.
M. Bičiūnienė nugyveno ilgą ir laimingą gyvenimą. Surengta apie 30 personalinių kūrybos parodų ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje: Indijoje, Suomijoje. 2000 metais M. Bičiūnienė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Dailininkės kūriniai reprodukuoti „Pasaulio naiviojo meno enciklopedijoje“, išleistoje Belgrade (1985).
Dabartiniu sudėtingu gyvenimo laikotarpiu labai tinka dar kartą pažvelgti į M. Bičiūnienės tapytus paveikslus ir suprasti, koks gražus ir prasmingas gali būti kiekvieno iš mūsų gyvenimas.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Nijolė Pareigytė: Įkvepianti Biografija, Įspūdinga Karjera ir Asmeninio Gyvenimo Paslaptys
- Neįtikėtina Nijolės Puzienės gyvenimo istorija – sužinokite viską apie jos biografiją!
- Atraskite Nijolės Kepenienės Vaikų Knygų Bibliografiją – Nepamirštamos Knygos Jūsų Mažyliams!
- Vaiko Registravimas į Mokyklą: Visas Vadovas su Svarbia Tvarka ir Patarimais
- Efektyvūs vaikų slogos gydymo būdai: ekspertų patarimai ir veiksmingos rekomendacijos