Nors diskusijos apie teisę į nėštumo nutraukimą nerimsta, kalbėti apie abortą kaip apie medicininę procedūrą Lietuvoje dėl bendrų gana dogmatiškų visuomenės nuostatų tebėra tabu.
Kodėl Moterys Renkasi Nutraukti Nėštumą?
Moterys nutraukia nėštumą dėl pačių įvairiausių priežasčių. Siekiant geriau suprasti neplanuotai pastojusių moterų poreikius, pirmiausia norėtųsi trumpai aptarti priežastis, dėl kurių dažniausiai nutraukiamas nėštumas.
Vienas didžiausių ir įdomiausių tyrimų šia tema atliktas Kalifornijos universiteto, JAV. Tyrime, trukusiame penkerius metus (2007-2012), dalyvavo beveik tūkstantis (n = 954) neplanuotai pastojusių ir nėštumą norinčių nutraukti moterų iš 21 valstijos.
Tyrimas atskleidė, kad:
- 40 proc. moterų nėštumą nutraukė dėl finansinių priežasčių.
- 36 proc. nurodė, kad tai buvo netinkamas laikas kūdikiui gimti.
- Net 31 proc. moterų nutraukė nėštumą dėl priežasčių, susijusių su santykiais su partneriu (nestabilūs santykiai, priklausomybės, nusikalstamas elgesys, smurtas šeimoje).
- Panašus procentas moterų (29 proc.) abortui ryžosi norėdamos pasirūpinti jau turimo ar turimų vaikų poreikiais ir gerove.
- 20 proc. moterų nėštumas kirtosi su ateities tikslais.
- 12 proc. moterų nėštumą nusprendė nutraukti dėl sveikatos problemų.
- 7 proc. jautėsi nepakankamai subrendusios motinystei.
Svarbu pabrėžti, kad moterys, dalyvavusios tyrime, dažniausiai nurodydavo ne vieną priežastį. Pvz., tik 6 proc. Moters sprendimas pasidaryti abortą nėra neapgalvotas, skubotas ar nepagrįstas, kaip neretai teigia abortų priešininkai.
Moterys sprendimą priima įvertinusios savo finansines galimybes, galimus aplinkos resursus, savo pačios pasirengimą motinystei, santykius, kuriuose tektų auginti vaiką.
Tikriausiai atsiras skeptikų, teigiančių, kad šie duomenys nieko nesako apie mūsų lietuvišką realybę. Man taip pat norėtųsi remtis mūsų kontekstą geriau atspindinčiais tyrimais. Vieną iš nedaugelio tyrimų šia tema atliko VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros mokslininkai. Aptikta ir daugiau „neįtikėtinų“ faktų apie aborto priežastis ir pasekmes, priežastinių ryšių.
Ką Išgyvena Nėštumą Nutraukusi Moteris?
Lietuvoje yra gana įprasta girdėti teiginius, kad abortas daro žalą moters fizinei ir psichinei sveikatai. Apie tai kalba ne tik 30-ies metų senumo sveikatos ministro įsakymas, bet ir ne taip seniai įsikūręs ir besiplečiantis Krizinio nėštumo centras.
Daugelis šiuolaikinių mokslininkų šiuos vadinamuosius pavojus vadina „visuomenėje paplitusiais mitais“. Kaip pavyzdį galima paminėti Kalifornijoje atliktą tyrimą, kur, ištyrus 54 911 abortų, atliktų 2009-2010 m., atvejų, nustatyta, kad tik 2 proc. moterų patyrė komplikacijas po aborto (5). Ši rizika mažesnė nei raunant protinį dantį (7 proc.), šalinant glandas (8-9 proc.) ar gimdant (29 proc.).
Gąsdinama pasekmėmis ne tik fizinei sveikatai. Tas pats Krizinio nėštumo centras nurodo, kad po aborto moterys gali išgyventi kaltę, pyktį, savęs nuvertinimą, nerimą, depresiją, valgymo sutrikimus, polinkį svaigintis stimuliuojančiomis ar raminančiomis medžiagomis, mintis apie savižudybę. Teigiama, kad pirmosiomis dienomis po aborto gali būti išgyvenamas palengvėjimas, tačiau tai tik paviršutiniška reakcija. Visos neigiamos emocijos iškyla vėliau (6).
Į šį klausimą gali padėti atsakyti jau minėtas Kalifornijos universiteto atliktas tyrimas. Moterų buvo prašoma apibūdinti savo būseną ne tik savaitę po nėštumo nutraukimo. Su jomis buvo susisiekta ir po pusmečio, metų ir t. t. Surinkti duomenys leidžia kelti prielaidas, kaip keitėsi moterų, nutraukusių nėštumą, savijauta per penkerius metus.
Klausiant moterų apie jų jausmus aborto atžvilgiu, dauguma nurodė, kad galimybė pasidaryti abortą sukėlė palengvėjimą (90 proc.). 95 proc. moterų nurodė, kad neapgailestavo priėmusios tokį sprendimą. Šie skaičiai laikui bėgant nesikeitė. Net ir po penkerių metų dauguma moterų buvo užtikrintos priimtu sprendimu.
Pastebėta, kad jausmų, susijusių su nepageidaujamu nėštumu, intensyvumas su laiku tik mažėjo, didžiausias lūžis įvykdavo jau pirmais metais. Tyrime neaptikta jokių įrodymų teiginiui, kad abortas sukelia depresiją, savęs nuvertinimą, padidėjusį nerimą, suicidines mintis ar elgesį.
Priešingai, trumpalaikis nerimo sustiprėjimas, žemesnė savigarba, žemesnis pasitenkinimas gyvenimu, netgi mirštamumas buvo būdingesnis moterims, kurioms nebuvo nutrauktas nėštumas, joms to pageidaujant.
Netrūksta mokslinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima ne tik paneigti aborto žalą moters sveikatai, bet netgi kelti prielaidas apie aborto naudą bei paskaičiuoti kainą, kurią sumoka vaiką pagimdžiusi ir auginanti moteris.
Veikiau norėtųsi pabrėžti, kad ir kokius jausmus nėštumą nutraukusi moteris išgyventų, tai nėra pagrindas riboti aborto prieinamą, siekiant apsaugoti moterį nuo tariamos žalos.
Nėštumo Nutraukimas Santariškėse
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras yra vienas svarbiausių akušerijos ir ginekologijos gydymo, mokslo ir mokymo padalinių Lietuvoje. Teikiame aukščiausio lygio į pacientą ir šeimą orientuotą priežiūrą. Mūsų ligoninėje gimsta daugiausiai naujagimių visame Vilniaus regione.
Skyriuje dirbantys specialistai rūpinasi visomis besikreipiančiomis nėščiosiomis bei specializuojasi didelės rizikos nėštumų ir daugiavaisių nėštumų srityje. Akušerijos skyrius dirba pagal PSO ir UNICEF „Naujagimiui palankios ligoninės“ iniciatyvos principus.
Akušerijos skyriuje yra dvivietės palatos po gimdymo bei mokamos šeimyninės palatos, kuriose pagimdžiusios moterys gali būti su šeimos nariu ar artimuoju, padedančiu mamai ankstyvu laikotarpiu po gimdymo. Psichologinę pagalbą teikia skyriuje dirbanti medicinos psichologė. Pagimdžiusios moterys konsultuojamos akušerių ir žindymo konsultančių.
Skyriuje konsultuojamos ir gydomos nėščiosios su didele rizika motinai ir vaisiui, esant komplikuotai nėštumo eigai ir sergančios bendrosiomis ligomis (sunkiomis kraujodaros sistemos, inkstų, širdies, kraujagyslių ir kt. ligomis). Teikiame pagalbą naujagimiams, kurių būklė yra sunki arba komplikuota, progresuojanti ir naujagimiui reikia atlikti daugiaprofilinį tyrimą, taip pat kai ligai ir būklei nustatyti bei gydyti reikia sudėtingų technologijų ir gydymo metodų. Skyriuje yra modernus naujagimių intensyviosios terapijos poskyris.
Santaros vaisingumo centre pacientus konsultuoja daugiadalykė specialistų komanda, siekianti padėti Jums susilaukti kūdikio. Visa veikla vykdoma vadovaujantis naujausiais mokslo įrodymais, geros klinikinės praktikos gairėmis, tarptautinėmis ir nacionalinėmis vaisingumo sutrikimų bei diagnostikos rekomendacijomis.
Kiekvienu atveju tyrimų ir gydymo planas sudaromas remiantis individualizuotos medicinos principais bei užmezgant bendradarbiavimu ir pasitikėjimu grįstą kontaktą su pacientu.
Ginekologijos skyriuje dirbantys gydytojai ginekologai specializuojasi endoskopinės chirurgijos, uroginekologijos, onkoginekologijos srityse. Atliekamos sudėtingos onkoginekologinės operacijos. Pirmenybė teikiama minimaliai invazyviai chirurgijai.
Akušerijos ir nėštumo patologijos skyriuose taikomi šiuolaikiniai pažangiausi nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros, ligų diagnostikos bei gydymo metodai, naujausi vaisiaus būklės tyrimo būdai, atliekamos visos chirurginės intervencijos ir akušerinės operacijos.
Gimdymų skaičius Akušerijos skyriuje jau keletą metų didžiausias Lietuvoje. Vertinant akušerijos paslaugas, vienas iš kokybės rodiklių - cezario pjūvio operacijos dažnis. Akušerijos skyriuje šis rodiklis nuo 2015 metų yra mažesnis nei 25 procentai.
Ginekologijos skyriuje atliekamos sudėtingos išplėstinės onkoginekologinės operacijos, kurių metu kartu su gydytojais ginekologais dalyvauja ir kitų sričių gydytojai. Pacientėms suteikiama kvalifikuota daugiaprofilinė pagalba.
Santaros vaisingumo centras, Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių banko poskyris teikia šiuolaikines vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo, pagalbinio apvaisinimo, vaisingumo išsaugojimo bei lytinių ląstelių banko paslaugas, įgyvendina lytinių ląstelių bei embriono donorystės programas. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Santaros klinikų Medicininės genetikos centro specialistais, atliekami molekuliniai genetiniai embriono, poros, donorų ir nėščiųjų tyrimai.
Konsultuojamos ir gydomos nėščiosios su didele rizika motinai ir vaisiui, esant komplikuotai nėštumo eigai ir sergančios bendrosiomis ligomis (sunkiomis kraujodaros sistemos, inkstų, širdies, kraujagyslių ir kt. atliekama intensyvi gimdyvės ir vaisiaus būklės stebėsena ir gydymas po patologinio gimdymo ar kitų komplikacijų.
Organizuojamos paskaitos, skirtos nėščiosioms, jų artimiesiems ir moterims po gimdymo. Atliekami ginekologiniai tyrimai, specifinės diagnostinės ir chirurginės procedūros, gydomi uroginekologiniai, onkoginekologiniai ir kiti susirgimai.
Taikomi šiuolaikiniai vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodai - laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, diagnostinės ir gydomosios operacijos, medikamentinis gydymas, pagalbinio apvaisinimo paslaugos, teikiamos vaisingumo išsaugojimo ir lytinių ląstelių banko paslaugos, vykdomos lytinių ląstelių bei embriono donorystės programos.
Medikamentinis Abortas: Pažanga Lietuvoje
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas akušeris-ginekologas, medicinos mokslų daktaras Vytautas Klimas įsitikinęs - nauja tvarka, įteisinusi medikamentinį abortą, palengvins moterų dalią. Moterims, norinčioms nutraukti nepageidaujamą nėštumą, nebereikės gultis ant operacinio stalo, nebereikės ir anesteziologo paslaugų.
Abu vaistiniai preparatai medikamentiniam abortui atlikti Lietuvoje jau įregistruoti, su receptu jų galima įsigyti vaistinėse. Pasaulio sveikatos organizacija šiuos vaistus yra įtraukusi į svarbiausių medikamentų sąrašą.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas susijęs su mažesne žala moters organizmui. Tai nėra chirurginis būdas, o tai reiškia, kad nėra taikoma narkozė, nėra manipuliacijų, kurios gali sukelti gimdos pradūrimą, didesnį kraujavimą ar net infekcijos patekimą į gimdą.
Chirurginis nėštumo nutraukimas atliekamas medicinos įstaigoje, o taikant medikamentinį abortą skiriami vaistai. Juos išgėrus sukeliamas persileidimas, nėštumas nutraukiamas privačioje aplinkoje, moteriai nereikia vykti į gydymo įstaigą. Daliai moterų tai palengvina dvasines ir fizines kančias.
Gydytojo Atsakomybė
Pirmiausia gydytojas turi suteikti visą informaciją, susijusią su šios procedūros atlikimu, ir toliau, jei pacientė priima sprendimą nutraukti nėštumą vaistiniu būdu, gydytojas išrašo receptinį vaistinį preparatą. Iki šiol Medicinos praktikos įstatymas suteikė galimybę gydytojams nedalyvauti atliekant chirurginį abortą. Noriu priminti, kad dėl moralinių įsitikinimų medikas gali atsisakyti nutraukti nėštumą, tačiau turi nurodyti gydymo įstaigą, kur pacientė tai gali atlikti.
Medikamentinis Abortas Europoje
Tai nebuvo kosminis atradimas, nes kitose Europos šalyse tokia praktika taikoma jau seniai, pavyzdžiui, medikamentinis abortas Prancūzijoje atliekamas nuo 1988-ųjų, netgi Estijoje - nuo 2003-iųjų. Tuo požiūriu Lietuva atrodė gerokai atsilikusi.
Abortų Skaičius Lietuvoje
Jei tikėtume statistika, šis skaičius mažėja. Higienos instituto duomenimis, 2021 metais buvo atlikta daugiau nei 2700 dirbtinių abortų. Bet tuo sunku patikėti.
Nebent reikėtų pripažinti, kad visos moterys ėmė labai efektyviai saugotis nepageidaujamo nėštumo. Bet pasižiūrėjus į tai, kiek Lietuvoje nuperkama šiuolaikinės kontracepcijos priemonių, pavyzdžiui, kontraceptinių piliulių, pleistrų, negalėtume padaryti tokių išvadų, nes šių priemonių populiarumas smarkiai neišaugo.
Kriminaliniai Abortai
Daug kriminalinių abortų yra tose šalyse, kur abortai draudžiami arba sunkiai prieinami. Pasaulio sveikatos organizacija pasisako už tai, kad kiekviena moteris turėtų galimybę apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Jei atsitiko taip, kad moteris apsisprendė nutraukti nėštumą, turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad tai būtų galima atlikti kuo lengviau ir saugiau. Šiuo metu vienas saugiausių būdų yra medikamentinis abortas.
Nėštumo Nutraukimo Procedūros
- esant nėštumui iki 6 sav. abortas gali būti atliekamas ambulatorinėje grandyje (poliklinikoje), taikant vietinę nejautrą (netaikant pilnos narkozės). Stebint ultragarsu, į moters gimdą įvedamas specialus siurbtukas, kuriuo pašalinamas vaisius.
- esant 6-12 sav. nėštumui abortas atliekamas tik stacionare (ligoninėje), taikant trumpalaikę bendrąją nejautrą. Mechaniškai ar medikamentinėmis priemonėmis praplečiamas gimdos kaklelis, kad lengviau būtų naudoti instrumentus vaisiui pašalinti. Po procedūros moteris, Australijos Nėščiųjų konsultavimo centro duomenimis, turi būti stebima mažiausiai 30 min. Praėjus 2 sav.
Atkreiptinas dėmesys, kad ovuliacija gali prasidėti po 2 sav. < 3 % prireikia antibakterinės terapijos, kilus infekcijai. Pvz., 5-20 % moterų gali būti stebimas poabortinis endometritas (širdiplėvės uždegimas).
Svarbi Informacija Svarstančioms Apie Nėštumo Nutraukimą
Visų pirma, jei moteris svarsto apie aborto galimybę, ji turi kiek įmanoma nusiraminti, kuo adekvačiau vertinti situaciją. Jei yra galimybė, visada derėtų pasikalbėti su artimaisiais. Norint užkirsti kelią rimtoms sveikatos grėsmėms, abortą pasirinkusiai moteriai siūlau savarankiškai „neklaidžioti abejotino patikimumo keliais“, t. y. nepasitikėti internete, spaudoje ar kituose plačiai prieinamuose informacijos šaltiniuose skleidžiamomis panašią praktiką jau turėjusių kitų moterų subjektyviomis nuomonėmis ir patirtimis, o kreiptis tiesiai į savo šeimos gydytoją ar į ginekologą poliklinikoje, t. y.
- atliekami laboratoriniai tyrimai, įvertinama moters sveikatos būklė (hemoglobino kiekis, hematokritas ar fibrinogeno koncentracija. Atsižvelgdamas į moters sveikatos problemas, gydytojas gali paskirti ir kitokius laboratorinius tyrimus.
- ambulatoriškai (poliklinoje) ir stacionare atliekamas ultragarsinis tyrimas (nustatant gestacinį amžių, tikrinant, kad jis neviršytų 12 sav. - Lietuvoje šiuo metu nėštumą galima nutraukti moters pasirinkimu iki 12 savaičių.
Santariškių Klinikų Istorija
Vilniuje pirmosios Lietuvoje akušerijos ir ginekologijos įstaigos kūrėsi XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje. Prof. N. Renjė 1775 metais Vilniuje prie Šv. Roko ligoninės įsteigė pirmąjį Lietuvoje gimdymo skyrių ir pirmąją akušerių mokyklą. Po jo mirties, 1803 metais prof. A. Matusevičiaus iniciatyva Vilniaus universitete buvo įsteigta Akušerijos katedra. Prof. T. Burdzinskis 1922 metais Radvilų gatvėje esančiame pastate, buvusiame Vilniaus universiteto Santariškių klinikų ligoninės Centro filiale, įkūrė Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos kliniką.
1944-1946 metais ir 1948-1969 metais Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. V. Baronas. 1958 metais kliniką perkėlus į naujai atidarytą Vilniaus miesto universitetinę ligoninę Antakalnyje, doc. V. 1969-1979 metais Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. P. Steponėnas. Jo vadovavimo metu įdiegta daug naujų gydymo ir diagnostikos metodų: termoplacentografija, transabdomininė amniocentezė, biocheminiai vaisiaus vandenų tyrimai, ultragarsinė diagnostika akušerijoje. Jis yra vienas nėščiųjų rizikos veiksnių klasifikacijos Lietuvoje iniciatorių ir autorių, o kartu su doc. J. Stankumi 1969 metais įvedė programuoto gimdymo taktiką klinikoje. Jo iniciatyva įkurtas pirmasis Lietuvoje mergaičių ginekologijos kabinetas.
1979-1990 metais Akušerijos ir ginekologijos klinikai vadovavo prof. A. Venckauskas. Jo vadovavimo metu katedros ir klinikos kolektyvas daugiausia dėmesio skyrė aktualiausiai to meto akušerijos ginekologijos srities problemai - perinatalinio mirtingumo mažinimui Lietuvoje. Prof. A. Venckausko iniciatyva 1983 metais Vilniuje pradėtas visų nėščių moterų echoskopinis tyrimas du kartus per nėštumą.
1990-1993 metais Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. Jonas Ališauskas - ginekologinės echoskopijos pradininkas Lietuvoje. Vadovaujant doc. J. Ališauskui, klinikoje padaryta nemažai reformų: pakeista skyrių struktūra, 1992 metais įkurtas Perinatologijos centras, 1992 metais klinikos pavadinimas pakeistas į Moterų kliniką. Moterų klinikai suteikta aukščiausia kategorija.
Nuo 1994 iki 2018 metų Akušerijos ir ginekologijos klinikai vadovavo prof. G. S. Drąsutienė. 2013 metais kovo 1 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose įkurtas Akušerijos ir ginekologijos centras, čia perkeltas ir Vilniaus Perinatologijos centras. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose 2016 metais vasario mėn. įkurti Santaros vaisingumo centras ir Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių banko poskyris. Abu šie padaliniai nuo 2019 metų rugsėjo mėn.
Statistika
| Metai | Hospitallizuota | Išvyko į namus |
|---|---|---|
| 2016 | 925 | 666 |
| 2017 | 891 | 588 |
| 2018 | 813 | 579 |
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Nėštumo pradžios simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
- Neįtikėtinos idėjos, kaip švęsti vaiko gimtadienį namuose – linksmybės garantuotos!
- Linksmos dainelės vaikams: nuotaikinga muzika, smagūs šokiai ir įdomūs žaidimai