Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters organizme vyksta daugybė pokyčių. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini.

Skysčių sankaupa nėštumo metu

Vienas dažniausių pokyčių nėštumo metu - skysčių sankaupa. Net apie 80 proc. moterų pamato ir pajunta, kad jų kojų pėdos, blauzdos ir rankos paburksta, ypač pavargus ar šiltą dieną. Po nakties poilsio edemų (pabrinkimų) sumažėja. Didžiausi tinimai būna trečią trimestrą, t. y. būtent tada būsimos mamos organizme kaupiasi skysčių dėl progesterono, aldosterono ir antidiuretinio hormono pokyčių.

Vien kraujotakos sistemoje cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja keliais litrais - tam, kad placentoje būtų gera kraujotaka ir vaisius nestigtų deguonies. Padidėjusi gimda spaudžia stambiąsias nėščiosios kraujagysles, o didesnis kraujo kiekis apsaugo ją, kad moteris nenualptų, kai stojasi, keliasi ar net gula. Todėl nedidelis patinimas dėl padidėjusio kraujo tūrio antroje nėštumo pusėje yra normalu.

Padidėjusį skysčių kiekį organizme lemia ir tas faktorius, kad vaisius mamos gimdoje yra apsuptas vaisiaus vandenų. Vienas iš rodiklių, ar skysčiai linkę kauptis organizme, yra svorio priaugimo nėštumo metu kontrolė. Jeigu priaugama daugiau svorio, negu rekomenduojama, yra tikimybė, kad skysčiai linkę užsilaikyti. Kad taip ir yra, moteris greitai pastebi pati: patinsta čiurnos, tada tinimai kyla aukštyn.

Tai, kad nėščioji tinsta, labai dažnai verčia nerimauti ne tik ją pačią, bet kartais ir ją prižiūrintį gydytoją. Ši priežastis skatina dar didesnę moters baimę. Sunerimti reikėtų tik tada, jei nėščiosios šlapime yra baltymo ar kraujospūdis pakyla per 140/90 Hg. Per nėštumą atsiradęs aukštas kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija) reguliuojamas vaistais. Tačiau atsiradęs baltymas šlapime - tai grėsmingas sutrikusios inkstų ir viso organizmo veiklos požymis. Tai gali būti nėščiųjų preeklampsijos požymis, ji gydoma ligoninėje, nes moters būklė gali grėsmingai pablogėti.

Pagimdžius skysčiai atslūgsta ir savijauta maždaug per 6 savaites pagerėja savaime. Per tą laiką pagreitėja inkstų filtravimas ir moteris geriau išsišlapina, gimdos dydis tampa koks buvęs, ji nusileidžia į mažąjį dubenį, persitvarko kraujotaka. Žinoma, didžiausi pokyčiai vyksta pirmomis paromis po gimdymo. Organizmas sparčiai tvarkosi dar ir pirmą savaitę (7-10 dieną).

Neklausykite rekomendacijų mažiau gerti. Tai būtų didelė klaida. Skysčių galite vartoti tiek, kiek norite, ne mažiau kaip 1,5 l per parą. Negerkite jokių šlapintis skatinančių vaistažolių ar net vaistų.

Nėštumo metu pagulėkite aukštai pakėlusi kojas (jas uždėjusi ant volelio ar aukštos pagalvės, atrėmusi į sieną), taip pagerėja veninė kraujotaka, limfos nutekėjimas ir kojos mažiau burksta. Taip pat venkite ilgai būti vienoje padėtyje, kai apsunkinama kraujotaka kojose: jei tenka ilgai sėdėti vienoje vietoje, darykite pertraukėlės, atsistokite, pavaikščiokite, pajudinkite pėdas.

Preeklampsija

Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai).

Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, preeklampsija siejama su placentos kraujotakos sutrikimais ir imunologiniais veiksniais.

Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją.

Preeklampsijos simptomai

Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą.

Preeklampsijos diagnozė

Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu.

Preeklampsijos gydymas

Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos:

  1. Stebėjimas ir kontrolė.
  2. Medikamentinis gydymas.
  3. Gimdymas.
  4. Pogimdyminis gydymas.

Preeklampsijos poveikis kasdieniam gyvenimui

Preeklampsija gali turėti didelį poveikį nėščios moters fizinei ir emocinei būklei. Aukštas kraujospūdis, patinimas ir kiti simptomai riboja kasdienę veiklą, pvz., darbą, fizinį aktyvumą ar net poilsį. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o tai sukelia stresą ir atskiria moterį nuo šeimos.

Emocinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl savo ir kūdikio sveikatos, galimas priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos gali sukelti nerimą ar depresiją. Susidūrus su preeklampsija, svarbu bendradarbiauti su gydytojais, laikytis rekomendacijų ir ieškoti artimųjų ar psichologinės pagalbos. Informuotumas apie būklę, reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti komplikacijų riziką.

Rekomendacijos

Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas.

Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga tiek jums, tiek vaisiui. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip sveikesnė mityba, fizinis aktyvumas ar mažos dozės aspirino vartojimas, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat reguliariai lankykite prenatalinius patikrinimus ir stebėkite kraujospūdį, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu.

žymės:

Panašus: