Lietuvos grožio industrijos guru vadinama Sabina Repčenkienė per ilgus darbo metus patyrė daug šalto, tad ją išmušti iš vėžių - sunku.
Karjeros Pradžia ir Iššūkiai
Viskas prasidėjo prieš 30 metų, tačiau vieną dieną viskas ir baigėsi, o moteris dingo iš viešo gyvenimo.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ ji pamena, kaip sykį dvi kosmetikos kompanijos liepė rinktis: arba mes, arba jie.
„Numoji ranka ir vėl eini į priekį“, - taip prasidėjo pokalbis su S. Repčenkiene, legendine grožio centro vadove, į Lietuvą atvedusia garsius užsienio kosmetikos vardus, pristačiusia išskirtinius produktus, pasiūliusia tuomet dar niekam negirdėtų procedūrų.
Istorijos apie apgavystes nėra paprastos, o grožio pasaulio dėsniai perprantami ne iš karto. Kosmetikos formulės yra aukso kainos, tad jų vagystės - reta, bet nutinkanti praktika. Žmonės migruoja tarp kompanijų, sykiu išsineša ir kartais nutekina informaciją konkurentams. S.
Intrigos Grožio Pasaulyje
Nors grožio verslas iš šono atrodo gražus ir taikus, iš tiesų jame pakanka kovos ir žaidimo be taisyklių. S. „Visame pasaulyje yra intrigų.
Pavyzdžiui, kai mes pradėjome dirbti su viena kompanija, kažkaip iškart susiklostė labai šilti santykiai. Paskui pradėjome dirbti su kita, o paskui pamačiau dar kitą, sakau, noriu ir šitos.
Ir mes nuvažiavome į Prancūziją. Sėdėjo keturi vyrai, tokie rimti prancūzai, o mes sakome: dirbame su tais, su anais ir norime dirbti su jumis. Ir aš matau, kaip pasikeičia tų vyrų veidai, ir nesuprantu, kodėl jie taip pasikeičia.
Jie visi atsistoja ir sako: jūs turėsite pasirinkti - arba mes, arba jie. Tada nuėjome pas tos kompanijos, su kuria jau dirbome, savininkę ir atsargiai sakėme, kad labai norėtume dirbti dar su ta kompanija.
Ji pašoko nuo kėdės, griebė segtuvus, trenkė per stalą ir pasakė: tada mes išeiname. O vakare vakarieniavome su pirmos kompanijos viceprezidentu ir pasakojome: žinote, buvo toks reikalas... Jis atsakė: tu ką, nežinojai? Vienas pavogė iš kito visas formules ir įkūrė kosmetikos įmonę“, - pasakoja S.
Gyvenimo Būdas ir Požiūris
Ji pripažįsta, jog be veiksmo jai - nekas.
„Atimkit iš manęs darbą ir geruoju nesibaigs“, - sako S.
„Matyt, tokia mano natūra - aš negaliu ramiai sėdėti. Negaliu nieko ramiai daryti, net televizoriaus negaliu tiesiog sėdėti ir žiūrėti.
Kokie susirinkimai, paskaitos, aš vis tiek kažką darau: galvoju, kuriu, rašau.
Man visi sako: tikrai negalėsi. Sakau: galėsiu - viskas priklauso nuo mūsų, absoliučiai viskas.
Tiek išsirinktas vyras, tiek profesija - bet kas. Viskas priklauso nuo mūsų.
Na, bet ką, klaidų darome visi, nieko nepadarysi.
Ilgi metai grožio pasaulyje S. Repčenkienei davė daug ir gero, ir nelengvo.
Kai darbas susijęs su žmonėmis, neišvengsi apkalbų ir intrigų, tik skaudu, kai esi įveliamas be pagrindo, senus laikus prisimena buvusi stambaus grožio centro vadovė.
Bet savo liniją ji išlaiko - ne jos būdui graužtis.
„Žinau, kaip nereikia daryti ir kaip reikia daryti. Tikrai buvo visko labai daug - ir patirčių, ir krizių. Darbas su užsieniečiais irgi nėra paprastas. Prieš trisdešimt metų man atrodė, kad apgauti gali, pavyzdžiui, lenkas, rusas, bet prancūzas tikrai neapgaus.
Sunkiausias etapas, turbūt, buvo po dešimties metų darbo dideliame centre viską pakeisti. Tai buvo netikėtas akibrokštas.
Gyvenimo Išmintis
„Kadangi su partneriais, su kuriais kartu dirbame trisdešimt metų, nė karto nepasišiukšlinau, tai visada, kai tik man reikia pagalbos, iš jų jos sulaukiu.
Dabar kuriame visiškai naują verslą, irgi kreipėmės į partnerius, nes reikia rimtos pagalbos.
Sunkiausias etapas, turbūt, buvo po dešimties metų darbo dideliame centre viską pakeisti. Tai, sakyčiau, buvo netikėtas akibrokštas.
O šiaip man labai patinka viena Pugačiovos daina: net kai mirtinai nesiseka, sakau, kad sekasi vis tiek.
Bėda ir nelaimė yra tada, kai tu negali nieko pataisyti, tada reikia kažkaip išgyventi. Bet jeigu tai pataisoma arba jeigu tai liečia pinigus, tai visa tai galima išgyventi.
Jei negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį. Aišku, nebuvo taip paprasta prie to prieiti, bet kažkaip po truputį išmokau.
Pavyzdžiui, jeigu vakare kas paskambina, bet aš negaliu tuo momentu nieko padaryti, tai kas iš to, kad aš nemiegosiu ir nervinsiuosi.
Aš tada išgeriu migdomųjų ir einu miegoti, ryte pradėsiu tą problemą spręsti, jei negaliu jos išspręsti dabar.
„Manęs iš vėžių lengvai neišmuši“, - teigia gyvenimiškos patirties sukaupusi moteris, seniai nesiekianti visiems įtikti.
„Tu gali būti pats geriausias, sąžiningiausias, protingiausias ir vis tiek atsiras bent vienas žmogus, kuris sakys: o ji man nepatinka. Taip kad nėra prasmės stengtis visiems įtikti.
Ir nėra reikalo. Jokių komentarų apie save gyvenime neskaitau.
Manęs tai nedomina. Eina žmogus pro šalį - ar man įdomu, ką jis apie mane galvoja?
Grožio Paslaptys ir Ritualai
„Negaliu pasakyti, kad aš prieš plastines operacijas.
Galvoju, kad gal ir pasidarysiu, jei matysiu, kad reikia. Aš prieš visokius „fillerius“.
Kur kas prasmingiau, pasak S. Repčenkienės, yra rūpintis savimi - tiek savo vidumi, tiek ir išore, o apie pastangas puoselėti savo išvaizdą grožio pasaulio paslaptis išmananti moteris kalba atvirai ir paprastai.
„Negaliu pasakyti, kad aš prieš plastines operacijas.
Galvoju, kad gal ir pasidarysiu, jei matysiu, kad reikia. Bet čia yra mano nuomonė.
Aš prieš visokius fillerius. Aš nepernešu skausmo, vienas dalykas.
Antras dalykas - ne faktas, kad bus gerai. Mano pačios ritualas jau turbūt kokius septynerius metus - praustis ledukais.
Užsišaldau petražolių, tokį stiprų nuovirą, ir kiekvieną rytą - du trys ledukai. Tai yra mano ritualas, kuris tikrai duoda fantastišką rezultatą“, - tikina S.
Šeima ir Santykiai
„Jeigu man būtų blogai, aš skirčiausi kad ir septynis kartus.
Aš niekada netoleruosiu šalia savęs žmogaus, jeigu man bus blogai, jeigu tektų verkti naktimis.
Mano vidinė būsena visada yra rami, o jeigu aš jaudinuosi, tai dėl dukrų ir anūkų.
Liūdna žiūrėti, kartais net pagaunu save: kodėl aš pykstu? O pykstu todėl, kad ji nebe tokia.
Bet aš nebeturiu teisės ant jos pykti. Jai 91 metai.
Nors abi S. Repčenkienės dukros savo gyvenimus kuria toli nuo mamos, jai širdį glosto žinojimas, jog atžaloms ji - vis dar autoritetas.
Žino apie jas viską, Violeta su Ramune net didžiausias paslaptis jai iškloja.
„Tikrai padeda kasdieniai skambučiai. Mes turime trijų mūsų chatą (susirašinėjimą - LRT.lt), į kurį visą laiką rašome. Violeta sekmadieniais mums veda jogą.
Nors seniau viešumoje S. Repčenkienė buvo matoma labai dažnai, pasikeitęs gyvenimo būdas ir nusileidusi renginių uždanga jos nė kiek nenuliūdino. Sako, širdyje ji - tikra namisėda.
„Kai man vyras sako: „Žiūrėk, bet taip niekas nedaro“, aš sakau: „Tegul nedaro, o aš darysiu taip, kaip aš noriu.
„Gera, kai visiems yra gerai“, - sako šešių anūkų močiutė, jau neretai panyranti į apmąstymus apie aukštesnes jėgas, lemtį, savo gyvenimą.
„Sakau, neegzistuoja jokios bėdos, jeigu jas galima ištaisyti. Neegzistuoja. Jei negalima ištaisyti, o tai yra mirtis arba liga, nieko ir negali padaryti. O visa kita...“ - kalba S.
Dukra Violeta Repčenkaitė
Jau devintus metus Maltoje gyvenančios Violetos Repčenkaitės mama Sabina džiaugiasi, kad su abiem savo dukromis iki šiol turi išlaikiusi itin artimą ryšį - viską viena kitai pasipasakoja, susirašo kasdien, o sekmadieniais netgi puoselėja asmeninę tik jų susikurtą „mergaitišką“ tradiciją.
„Žinutėmis susirašome kasdien. Kiekvieną rytą parašau „labas rytas“, vakare paklausiu, kaip praėjo diena. Su Ramune ir Violeta turime savo grupę. Sekmadieniais Violeta mums veda jogą, kartu visos trys darome pratimus“, - Delfi TV laidoje „Jos vardas Mama“ pasakojo Sabina Repčenkienė.
Moteris sakė, kad jos dukros visiškai nepanašios, tačiau vieną bendrą bruožą visgi turi: „Vienintelis bruožas, kuris jas sieja, tai, kad ir Ramunė, ir Violeta turi perdėtą sąžiningumo ir atsakomybės jausmą. Jos niekad nesumeluos, visada pasakys tiesą, net jei ir galėtų patylėti.“
Violeta su vaikais jau ne vienus metus gyvena Maltoje, ten atrado savo pašaukimą ir dabar į jos organizuojamas moterų saviugdos stovyklas atvyksta moterys iš viso pasaulio.
„Ji išvyko į Maltą prieš 8 metus. Nuvažiavo ilsėtis į Italiją ir nusprendė, kad iš ten bus patogu aplankyti Maltoje esančią bičiulę. Taigi nuvažiavo į Maltą ir į Lietuvą jau nebegrįžo. Turėjau jai sukrauti ir išsiųsti daiktus“, - prisiminė laidos viešnia.
S. Repčenkienė papasakojo, kad garsi jos dukra savarankišką gyvenimą pradėjo labai anksti: „Violetai buvo 14 metų, kai ji pirmą kartą savarankiškai išvažiavo į Italiją ir sėkmingai ten dirbo modeliu. Aš ja visada tikėjau, visada mokiau, stengiausi, kad suprastų, kas yra kas.“
Paklausta apie tris skyrybomis pasibaigusias dukros santuokas, moteris prisipažino, kad jausdavo, jog dukrai jos pasirinktas vyras bus netinkamas, ir net bandydavo perspėti, bet visgi sustabdyti dukros nepavykdavo.
„Prieš jai tuokiantis antrą kartą, vyras sakė: „Viskas, dabar jau rinksiu aš.“ Bet ir vėl nesėkmingai, - atvirai pasakojo ji. - Dabar, kai aš su ja kalbu, matau, kad jau pasikeitė jos žvilgsnis į gyvenimą, į vyrus, jau nebėra to „myliu - negaliu!“. Vis tiek jau yra trys vaikai, atsakomybė visiškai kitokia.“
Didžiuodamasi savo dukra S. Repčenkienė sakė, kad pasiryžti pasukti skirtingais keliais gali tik stiprūs žmonės: „Ji nesitaikys ir neverks naktimis, jei jaus, kad nebeliko pagarbos, kad gyvena nebe kartu, o paraleliai. Tai kokia prasmė? Su tuo žmogumi nebesinori sutikti senatvės.“
Dukros gyvenimas Maltoje moteriai primena tikrą svajonės išsipildymą: „Kai aš pamačiau tą vilą, kurią ji nuomojasi Maltoje, pasakiau, kad jie lyg maži šeicho rūmai. Violeta puikiai pragyvena iš savo svečių namų, dar ji ten dirba modeliu ir vis paskambinusi juokiasi, kad ją - 38 metų moterį - užsakovai pasirenka vietoj jaunučių modelių, - šypsodamasi pasakojo S. Repčenkienė. - Ir dar ji čia rengia stovyklas moterims.
Kažką panašaus ji norėjo daryti dar gyvendama Lietuvoje, tačiau tada vis atidėliojo, gimė du vaikai. Bet ta mintis vis brendo. Po šių stovyklų moterys pasikeičia - ima labiau savimi pasitikėti, nebebijo išsakyti savo nuomonės. Dabar rudenį vyksiančių stovyklų jau laukia 4 pilnos moterų grupės iš viso pasaulio.“
Sveikos Odos Institutas ir Mokymai
Sabina per savo gyvenimą įkūrė ne vieną grožio saloną, atstovavo prabangiems kosmetikos prekės ženklams, vienoje aukštojoje mokykloje vadovavo estetinės kosmetologijos studijų programai. Neseniai jos įkurtame Sveikos odos institute ji moko kosmetologus darbo įgūdžių ir užpildo praktikos spragas.
„Įgijus bet kokią specialybę aukštojoje ar kitoje mokykloje neįmanoma iš karto dirbti profesionaliai. Suteiksime kosmetologėms daugiau drąsos ir pasitikėjimo, nes klaidos dirbant su klientų oda gali brangiai kainuoti“, - sako S.Repčenienė.
Ji labai daug dėmesio skiria veido odos diagnostikos mokymui, veido masažo įgūdžiams formuoti, kosmetikos priemonių sudėtinėms dalims pažinti.
Tad, anot verslininkės, jos institute naudingų dalykų ir informacijos ras ir jau dirbantys šioje srityje: susipažins su šios srities inovacijomis, naujais prietaisais, masažo technikomis.
„Juk naujovių labai daug ir vienam specialistui labai sunku atsirinkti, kas yra patikima, ypač kai sukiesi kasdienių darbų rutinoje“, - sako moteris.
Verslas ir Energija
- Sabina, būdama brandaus amžiaus vis dar sukatės versle, sugalvojate naujų projektų. Iš kur tiek jėgų, energijos? Daugelis tingėtų ir tiesiog leistų laiką namuose.
- Laiką leisti namuose nėra blogai. Bet... Esu sukaupusi labai daug žinių, patirties ir visu šituo gėriu noriu dalytis su kitais. Man taip norisi mokyti, padėti, patarti, dalytis tuo, ką turiu geriausio. Be to, mano verslo partneris vis skatina daryti ką nors naujo.
Tik aš niekuomet nelendu į tas sritis, kurių neišmanau. Darau tai, ką moku geriausiai, gal todėl ir konkurentų niekada nebijojau.
Prisimenu, kai atidariau grožio saloną A.Jakšto gatvėje Vilniuje, pažįstami ir konkurentai stebėjosi tokiu sprendimu - aplink buvo net 7 panašūs grožio salonai. Bet aš žinau, kad sėkmė priklauso ne nuo to, kiek konkurentų yra aplinkui, o kaip aš organizuoju savo veiklą.
Šiuo metu jau trys iš tų salonų nebeveikia, o kitiems keturiems užtenka klientų. Juk ne veltui prabangių rūbų parduotuvės užsienyje atidaromos vienoje gatvėje. O profesionalios kosmetikos prekės ženklų, kvepalų - gausybė, bet kiekvienas iš jų randa savo klientą.
Grožio Pasaulio Pokyčiai
- Daugiau nei 30 metų dirbate grožio industrijoje. Kaip per šiuos metus keitėsi grožio pasaulis?
- Mano jaunystės laikai nuo šių dienų skiriasi kaip diena ir naktis. Moterys šiais laikais grožio rezultatus nori matyti čia ir dabar. Ir niekas negalvoja, kad greitas rezultatas turės pasekmių.
Sutinku, yra labai daug įvairių ir tikrai gerų metodų, kurie padeda mums atrodyti ir būti gražesnėms, jaunesnėms. Ir jei tikrai reikia, galima pasinaudoti viskuo, ką siūlo grožio industrija, tačiau bet kuris grožio srities specialistas pasakys, kad jei iš tiesų norime rezultatų, juos pasieksime tik nuolatos kažką darydamos.
Mes, moterys, kaip gėlės - pabandykite padauginti trąšų ir pamatysite, kas bus. Taip, jos sužydės, bet kas bus paskui? Su mūsų oda tas pat. Yra procedūrų, kurios ne tik reikalingos, bet net ir būtinos tam tikru gyvenimo laikotarpiu, tačiau čia labai svarbu saikas.
Jokiu būdu negalima pasiduoti norui dar ir dar save tobulinti, nes tai jau lemia nepageidaujamą šalutinį poveikį. Ir netgi negrįžtamus rezultatus.
Viskam reikia saiko ir kritinio mąstymo, nes grožio specialistai taip pat ne visada būna sąžiningi.
Darbas su Jaunimu
- Pastaraisiais metais vienoje privačių aukštųjų mokyklų išleidote net 5 kosmetologių kursus. Šias merginas su meile vadindavote „grožio valdovėmis“. Ar jums vis dar įdomu dirbti su šiuolaikiniu jaunimu?
- Tai be galo įdomi ir vertinga patirtis, kuri išmokė kantrybės. Man atrodė, kad žmogus, atėjęs mokytis, bus smalsus, atviras, norės ir reikalaus daug, o mums tereikės viską suteikti.
Bet susidūriau ir su labai liūdnu požiūriu ir nuostatomis, kad reikalingas tik diplomas, ir viskas. Tokia buvo viena dalis studenčių. Kita dalis norėjo mokytis ir gauti kuo daugiau žinių, įgyti patirties.
Pavyzdžiui, kartą pasikvietėme pasaulinio lygio pranešėją, kuris jau solidaus amžiaus ir vargu ar dar kada nors aplankys Lietuvą. Buvo labai liūdna, kad iš 300 studentų į jo paskaitą atėjo gal tik 30. Tai mane labai stebino ir liūdino.
Studentams stengdavausi atverti visas duris, ant lėkštutės padėti visus savo per 30 metų sukauptus kontaktus: supažindindavau su visais Lietuvoje reziduojančiais profesionalios kosmetikos gamintojų ir platintojų atstovais.
Deja, į susitikimus ateidavo tik koks ketvirtadalis studentų.
Žinoma, tarp šių jaunuolių tikrai buvo puikių, talentingų, atsakingų, labai gabių asmenybių - būsimų kosmetologijos žvaigždžių. Džiaugiausi, kai paskambinusi visoms 24 pirmosios kosmetologių laidos absolventėms sužinojau, kad net 21 iš jų dirba pagal specialybę.
Kaip Atpažinti Gerą Kosmetologą
- Vadovavote ne vienam grožio salonui, užauginote ir į darbo rinką išleidote per 500 grožio specialisčių, tad patarkite, kaip atpažinti gerą kosmetologę (-ą)?
- Diplomai šiuo atveju dar ne viskas. Per savo darbo praktiką esu mačiusi ir iš interneto išspausdintų diplomų, ir atskiestos kosmetikos, ir daugelį kitų nemalonių dalykų.
Geras kosmetologas visada pradės nuo klausimų klientui: kokias priemones naudoja, kaip tai daro, kokie jo įpročiai, kokios dažniausios odos reakcijos ir pan. Ir svarbiausia - visą šią informaciją pasižymi kliento kortelėje.
Atsakingas bendravimas labai svarbu. Pavyzdžiui, atlikus rimtą procedūrą, tarkime, su rūgštimi, klientė pamiršta jai duotą kremą, kuriuo turėjo pasitepti veidą vakare, išvažiuoja į sodybą ir vietoj kremo pasitepa grietine.
Ne vienas toks, atrodo, kuriozinis, bet, deja, realus atvejis yra buvęs. Todėl svarbiausia kalbėtis ir paaiškinti, kodėl vieni dalykai ypač svarbūs, o kiti mažiau.
Geras specialistas niekuomet nepradės daryti procedūros, net ir labai pelningos, neišsiaiškinęs kliento situacijos ir įpročių.
Ir dar - mano pareiga priminti, kad injekcijas turi teisę daryti tik medicininį išsilavinimą turintys specialistai ir tik klinikoje, turinčioje medicininę licenciją.
Asmeninė Grožio Paslaptis
- O kokia jūsų pačios grožio paslaptis?
- Dar prieš 15 metų nusprendžiau pabandyti veido injekcijas - užteko vieno dūrio, kad pasakyčiau sau, jog niekada daugiau nenaudosiu tokių drastiškų priemonių. Geriau jau naudosiu senus, patikrintus metodus - veido masažą ir rytinį prausimąsi ledukais.
Kasrytinės veido prausimo ledukais procedūros kol kas niekas nepakeitė. Net anūkai žino, kad kai močiutė atvažiuos, būtinai turi būti užšaldytų ledukų.
Aišku, labai svarbu ir gera kosmetika, jei reikia, pasidarau ir rimtesnių kosmetologinių veido procedūrų, bet visos jos malonios.
Ledukų Poveikis Odai
- Kokius stebuklus ledukų procedūra daro veido odai?
- Ledukai suaktyvina kraujotaką. Bet dar įdomiau ir paradoksaliau, kad man ledukai panaikino veido odos paraudimą, kuris buvo susidaręs dėl kapiliarų.
Atrodytų, taip neturėtų būti, bet mano patirtis rodo, kad ledukai sustiprino kapiliarų sieneles ir jie daugiau neišryškėja.
Aišku, aš visą laiką naudoju ir kosmetiką, turinčią kapiliarus stiprinantį poveikį.
Labai svarbu pažinti savo veido odą ir prieš perkant bet kokias priemones pasitarti su specialistu.
Moterys dažnai neišsitiria savo veido odos struktūros ir skundžiasi, kad priemonės netinka. Tik specialistas, rimtai apžiūrėjęs, gali nustatyti odos tipą ir parinkti priemones.
Geriau nusipirkti vieną, bet veiksmingą priemonę ir ją naudoti taupiai, o ne leisti pinigus pigiai, bet neveiksmingai kosmetikai.
Mitybos Įtaka Odai
- Kiek maistas ir gėrimai turi įtakos mūsų veido odai?
- Gėrimai, ypač su angliarūgšte, žinoma, kad neigiamai veikia ne tik mūsų sveikatą, bet ir veido odą.
Ir čia susiduriame su prieštaringa informacija: vieną kartą vieni gėrimai pripažįstami kaip labiau žalingi, kitą kartą - jau kiti.
Rekomenduočiau remtis ne patarimais internete, o moksliniais straipsniais, kuriuose suprantamai paaiškinta, kokios medžiagos iš tiesų yra žalingos.
Dėl maisto panašiai. Jei prisivalgome sūraus maisto prieš naktį, paskui išgeriame didelį kiekį skysčių, nieko nuostabaus, kad ryte akys bus patinusios.
Laisvalaikis ir Šeima
- Anksčiau būdavote dažna vakarėlių viešnia, dabar juose esate pastebima vis mažiau. Kodėl?
- Tiesiog nebėra poreikio, nebent kas nors iš artimų bičiulių kviečia. Iš prigimties nesu vakarėlių liūtė, labiau namisėda. Be to, niekada vakarėlių per daug nemėgau.
Bet kai žmogus kviečia, ruošia programą, vaišes, žinau, kaip būna liūdna, kai kviesti svečiai neateina. Man taip pat labai nepatinka, kai į mano renginį kviesti žmonės neatvyksta ir apie tai nepraneša. Tai didelė nepagarba šventės organizatoriui.
Man šiuo metu labiau nei vakarėliai rūpi mano sodas, gėlės, moksliniai straipsniai, knygos.
- Jūsų dukros Violeta ir Ramunė su šeimomis gyvena užsienyje. Kas guodžia ir malšina ilgesį?
- Kasdieniai pokalbiai telefonu, žinutės. Kadangi turime bendrą pokalbių grupę, žinau viską, kas vyksta jų gyvenime. Tas pat ir dėl anūkų. Aš jiems kiekvienam parašau atskirai.
Aišku, COVID-19 pandemija sujaukė įprastinį gyvą bendravimą. Mes visi matydavomės 3-4 kartus per metus. Atstumai lėktuvu - juokingi, bilietai pigūs. Anksčiau būdavo vienas malonumas lankyti vieniems kitus.
Dabar situacija kiek pasikeitusi. Londone pas Ramunę nesilankiau jau 1,5 metų. Neseniai visos atostogavome Kerkyros saloje. Nuostabiai leidome laiką ir daug kalbėjome.
- Papasakokite, kokia esate močiutė?
- Anūkus auklėti turi tėvai, o močiutės ir seneliai turi jiems leisti viską. Toks mano požiūris.
Kai man žentas pasako pastabų, kad taip ir taip nedaryčiau, arba kad norintis žinoti, kaip viskas buvo, aš jam atsakau - tai mano stichija.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Atraskite Dada Extra Soft Sauskelnės – Komfortas ir Tobulas Prigludimas Jūsų Mažyliui!
- Neįtikėtini Diplomų Reikalavimai Vaikų Darželiams Lietuvoje – Sužinokite Dabar!