Apvaisinimas, nėštumas - nuostabus ir stebuklingas reiškinys. Pagal kažkokius mums nežinomus dėsnius prasideda nauja gyvybė, ir pastojimas - visa ko pradžia. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie pirmuosius nėštumo požymius, pačius ankstyviausius.
Daugelis ankstyvųjų požymių signalizuoja moteriai apie tikimybę, kad įvyko apvaisinimas. Akivaizdūs ir tikrieji nėštumo požymiai, tokie kaip gimdos augimas, mažylio judesiai ir kiti, pasireiškia gerokai vėliau. Ir anaiptol ne kiekviena gali iškart suprasti, kad laukiasi.
Kai kurios moterys yra ypač jautrios pokyčiams savo organizme. Dažniausiai jos laukia nėštumo, yra gerai apie jį informuotos. Tokios moterys gali pajausti ankstyvuosius požymius beveik iš karto.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Taigi, aptarsime nėštumo pradžios požymius, kurie gali pasireikšti anksčiau, nei pastebėsite, kad nesulaukiate menstruacijų.
Vėluojančios mėnesinės
Daugeliui moterų pirmasis nėštumo požymis - praleistos mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
Implantacinis kraujavimas
Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta.
Implantacinis kraujavimas būdingas apie 30 proc. nėščiųjų, jį galima supainioti su menstruacijomis. Implantacinis kraujavimas būna maždaug tokiu metu, kai turėtų būti mėnesinės (ar keliomis dienomis anksčiau), kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos sienelėje.
Kaip ir per menstrucijas, būna kraujavimas, juntami nestiprūs spazmai, tačiau yra skirtumų. „Implantacinis kraujavimas yra silpnesnis ir trumpesnis nei menstruacijų kraujavimas, - aiškina H. Kim. - Gali būti tik tepimas, o ne kraujavimas.“ Implantacinio kraujavimo kraujas būna šviesiai rudas arba juodas, o ne raudonas.
Nuovargis
Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Daugelis moterų jaučia stiprų nuovargį, ypač nėštumo pradžioje. Tai lemia didėjantis progesterono kiekis organizme. Nuovargis dažnai sumažėja ketvirtą nėštumo mėnesį, kai placenta tampa pilnai išsivysčiusi. Nuovargį taip pat gali sukelti mažakraujystė, dažniausiai dėl geležies trūkumo.
Pykinimas ir vėmimas (rytinis pykinimas)
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis.
Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
Daugiau nei pusei nėščių moterų pasireiškia pykinimas ir vėmimas. Šis pojūtis gali tęstis visą dieną, o ne tik rytais.
Skonio ir kvapo pokyčiai
Vienas pirmųjų nėštumo požymių - skonio pojūčių pasikeitimas. Tai gali pasireikšti nenoru vartoti kai kurių maisto produktų ar netgi pasibjaurėjimu jais. Arba atvirkščiai - kaip didžiulis noras vartoti vienus ar kitus produktus dideliais kiekiais. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis.
Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
Krūtų pokyčiai
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
Nėštumo metu krūtys tampa pilnesnės, jautresnės ir patinsta. Krūtys, ypač speneliai, tampa skausmingi, prisilietimas sukelia nemalonų jausmą ir skausmą. Atsiranda spenelių pigmentacija. Krūtys šiek tiek paburksta.
Dažnas šlapinimasis
Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei.
Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
Nuotaikų kaita
Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
Spazmai ir tempimo pojūtis pilvo apačioje
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
Maisto potraukis ir netoleravimas
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį.
Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.
Kiti galimi simptomai
- Nemiga ar pakitęs miego režimas
- Padidėjęs emocingumas, ašarojimas dėl menkniekių
- Vidurių užkietėjimas
- Galvos skausmas ir galvos svaigimas
Ką daryti, jei įtariate nėštumą?
Jei pasireiškė aukščiau pateikti požymiai, mes negalime užtikrintai teigti, kad nėštumas prasidėjo. Pasireiškus aukščiau pateiktiems požymiams, mes negalime užtikrintai teigti, kad nėštumas prasidėjo.
Nors jaudintis normalu, atminkite, kad vienintelis būdas įsitikinti, jog esate nėščia, yra namų nėštumo testas arba tyrimas, kurį paskiria gydytojas.
Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l.
Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.
Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusi kitų su nėštumu susijusių komplikacijų.
Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas.
žymės:
Panašus:
- Kokie žaislai tinka 2 metų vaikui: lavinantys ir saugūs žaislai
- Vaiko teisės ir pareigos Lietuvoje: Kaip teisingai apskaičiuoti alimentus?
- Neįtikėtini nėštumo požymiai: kaip juos atpažinti ir svarbiausi žingsniai
- Kaip efektyviai ugdyti specialiųjų poreikių vaikus darželyje: svarbiausi patarimai ir metodai
- Neįtikėtina: Kaip Lavinti 4 Mėnesių Kūdikio Motorinius Gebėjimus ir Užtikrinti Sveiką Raidos Startą!