Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką. Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą.
Kas gi vyksta moters organizme po gimdymo ir į ką turėtų atkreipti dėmesį jaunos mamos?
Kas Vyksta Gimdoje Po Gimdymo?
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.
Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Makšties Išskyros (Lochijos)
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kiaušidžių Veikla Po Gimdymo
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makšties Ir Išorinių Lytinių Organų Pokyčiai
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami.
Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Hemorojus Po Gimdymo
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Vidurių Užkietėjimas Po Gimdymo
Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Nuotaikos Svyravimai Po Gimdymo
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Krūtų Pokyčiai Po Gimdymo
Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis.
Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
Plaukų Slinkimas Po Gimdymo
Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Skausminga Makštis Po Gimdymo
Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Šlapimo Nelaikymas Po Gimdymo
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Kūno Patinimas Po Gimdymo
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.
Lytiniai Santykiai Po Gimdymo
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis.
Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių, Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties.
Ūminis Inkstų Nepakankamumas Po Gimdymo
Ūminis inkstų nepakankamumas po gimdymo dažniausiai paveikia inkstus, kurie yra esminiai organai, atsakingi už kraujo filtravimą, atliekų šalinimą ir skysčių bei elektrolitų pusiausvyros palaikymą organizme. Inkstų anatomija apima du inkstus, kurie yra poriniai organai, esantys abiejose stuburo pusėse, ir jų funkcionalumą reguliuoja įvairios struktūros, tokios kaip nefronai, inkstų kanalėliai ir glomerulai.
Ūminis inkstų nepakankamumas po gimdymo yra staigus inkstų funkcijos sutrikimas, kuris gali pasireikšti per kelias dienas ar savaites po gimdymo. Ši liga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip skysčių perteklius organizme, elektrolitų disbalansas ir toksinų kaupimasis. Svarbu atkreipti dėmesį į šią ligą, nes ji gali paveikti motinos sveikatą ir reikalauti skubios medicininės intervencijos.
Priežastys Ir Simptomai
Ūminio inkstų nepakankamumo po gimdymo priežastys gali būti įvairios. Dažniausios priežastys yra kraujotakos sutrikimai, kurie gali atsirasti dėl didelio kraujo netekimo, hipovoleminio šoko arba sepsio. Taip pat gali būti inkstų pažeidimai dėl toksinių medžiagų, tokių kaip vaistai ar infekcijos. Kitos priežastys gali apimti inkstų pralaidumą, uždegiminius procesus ar obstrukcijas, kurios trukdo normaliai inkstų funkcijai.
Pagrindiniai simptomai gali būti sumažėjusi šlapimo produkcija, edema (skysčių susilaikymas), nuovargis, pykinimas ir vėmimas.
Diagnostika Ir Gydymas
Ūminio inkstų nepakankamumo diagnozė paprastai remiasi klinikiniu vertinimu ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų inkstų funkciją, įskaitant kreatinino ir šlapalo kiekio nustatymą. Taip pat gali būti atliekami šlapimo tyrimai, kurie padeda nustatyti šlapimo kiekį ir sudėtį.
Ūminio inkstų nepakankamumo gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti intraveninį skysčių infuziją, elektrolitų pusiausvyros atstatymą ir vaistus, kurie padeda normalizuoti kraujotaką ir inkstų funkciją. Kai kuriais atvejais gali prireikti dializės, kad būtų pašalinti toksinai ir skysčių perteklius. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip dieta ir gyvenimo būdo pokyčiai, gali padėti palaikyti inkstų sveikatą.
Lėtinis Inkstų Nepakankamumas
Lėtinis inkstų nepakankamumas yra liga, tiesiogiai susijusi su inkstų funkcija ir anatomija. Inkstai yra poriniai organai, esantys už pilvo ertmės, abiejose stuburo pusėse. Jų pagrindinė funkcija yra filtruoti kraują, šalinti atliekas ir reguliuoti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą organizme.
Lėtinis inkstų nepakankamumas (LIK) yra ilgalaikis inkstų funkcijos sumažėjimas, kuris gali progresuoti per kelerius metus. Ši liga gali sukelti rimtų sveikatos problemų, nes inkstai nebegali efektyviai atlikti savo funkcijų, tokių kaip atliekų šalinimas, skysčių ir elektrolitų pusiausvyros palaikymas. LIK yra svarbi liga, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, kaulų sutrikimai bei anemija.
Priežastys
Pagrindinės lėtinio inkstų nepakankamumo priežastys yra:
- Diabetas: cukrinis diabetas yra viena iš dažniausių LIK priežasčių, nes nuolatinis aukštas cukraus kiekis kraujyje pažeidžia inkstų kraujagysles.
- Hipertenzija: padidėjęs kraujo spaudimas gali sukelti inkstų pažeidimus.
- Glomerulonefritas: inkstų glomerulų uždegimas, kuris gali sukelti jų funkcijos sutrikimą.
- Policistinė inkstų liga: genetinė liga, sukelianti cistų susidarymą inkstuose.
- Ilgalaikis vaistų vartojimas: pavyzdžiui, nesteroidinių priešuždegiminių vaistų.
Simptomai
Pirmieji lėtinio inkstų nepakankamumo simptomai gali būti lengvi ir apimti nuovargį, silpnumą, apetitą praradimą. Vėliau gali pasireikšti sunkesni simptomai, tokie kaip patinimas (edema), padidėjęs kraujospūdis, šlapimo pokyčiai (pvz., sumažėjęs šlapimo kiekis), niežėjimas, raumenų mėšlungis, pykinimas, vėmimas ir galvos skausmai.
Diagnostika
Lėtinis inkstų nepakankamumas diagnozuojamas atliekant kelis tyrimus. Pirmiausia, gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų kreatinino ir karbamido kiekį kraujyje. Taip pat būtina atlikti šlapimo tyrimus, siekiant nustatyti, ar yra baltymų, kraujo ar kitų anomalijų. Inkstų funkcijos įvertinimui gali būti naudojamas glomerulų filtracijos greitis (GFG), kuris parodo inkstų gebėjimą filtruoti kraują.
Gydymas
Lėtinis inkstų nepakankamumas gydomas priklausomai nuo ligos stadijos ir priežasties. Ankstyvosiose stadijose gali būti taikomos nemedicininės priemonės, tokios kaip dieta, kurioje ribojamas druskos, baltymų ir skysčių vartojimas, bei gyvenimo būdo pokyčiai, siekiant kontroliuoti cukraus ir kraujospūdžio lygius. Medicininiai sprendimai apima vaistus, skirtus hipertenzijai ir diabeto kontrolei. Esant sunkiam inkstų funkcijos nepakankamumui, gali prireikti dializės, kuri padeda išvalyti kraują nuo atliekų, arba inkstų transplantacijos, kuri yra galutinė gydymo alternatyva.
Ką Daryti Jei Po Nėštumo Išsiplėtę Inkstai?
Dažniausia jų - tai kliūtis šlapimui nutekėti - bet kurioje iš anksčiau minėtų inkstų kolektorinės sistemos vietų. Dažniausiai tai būna sąlygota inkstų akmenligės. Galimos ir kitos įgytos priežastys, tokios kaip ginekologinė patologija, dėl kurios iš išorės yra spaudžiama šlapimo pūslė ar inkstų kolektorinė sistema, ir dėl to sutrinka šlapimo nutekėjimas. Taip pat tokia fiziologinė būklė kaip nėštumas, kurio metu ne tiek dėl vaisiaus spaudimo, bet dėl išskiriamų hormonų mažėja šlapimtakių raumenų tonusas, o tai sąlygoja šlapimo nutekėjimo sutrikimą ir inkstų išsiplėtimą.
Kadangi inkstų išsiplėtimas išlieka ir po nėštumo praėjus netrumpam laiko tarpui, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis nusiųstų urologo konsultacijai.
Ankstyva Diagnostika Ir Prevencija
Anot gydytojos, bene pagrindinis nefrologų tikslas yra kuo anksčiau diagnozuoti lėtinę inkstų ligą, kad būtų sulėtintas jos progresavimas. Kiekvienam rizikos veiksnius atitinkančiam pacientui valstybė kompensuoja pagrindinius inkstų pažaidą parodančius tyrimus: nustatomas kreatinino kiekis kraujyje, pagal kurį įvertinama inkstų funkcija, atliekami šlapimo tyrimai. Diagnozuoti ligą padeda ir ultragarsinis ištyrimas, parodantis struktūrinius inkstų pokyčius.
„Šiuos tyrimus gali paskirti ir įvertinti šeimos gydytojas, tačiau jei jų rezultatuose pastebimi pakitimai, silpnėjanti inkstų funkcija - būtina nefrologo konsultacija. Kalbant apie rizikos grupes, pavyzdžiui, nustačius antro tipo cukrinį diabetą, turi būti atliekami tyrimai ir dėl galimo inkstų pažeidimo. Panašiai tiriami ir sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis. Visada skatiname prevenciškai tirti pacientus kompensuojamais lėtinę inkstų ligą parodančiais tyrimais, o rizikos veiksnių turintys žmonės turi būti tiriami kartą per metus“, - pasakoja nefrologė.
žymės:
Panašus:
- Inkstų Skausmas Nėštumo Pradžioje: Kaip Atpažinti, Kodėl Jis Kyla ir Veiksmingiausias Gydymas
- Inkstų geldelių uždegimas nėštumo metu: kaip atpažinti ir efektyviai gydyti pavojingą būklę
- Sužinokite Viskas Apie Naujagimių Inkstų Ligas: Priežastys, Simptomai ir Efektyvus Gydymas
- Užkietėję Viduriai Nėštumo Pradžioje: Kaip Juos Pašalinti Greitai ir Saugiai?
- Atraskite Magiškus Disney Kūdikių Lavinimo Kilimėlius – Tobulas Žaidimo ir Lavinimo Draugas Jūsų Mažyliui!