Tikai - tai greiti, nevalingi, neritmingi pasikartojantys judesiai arba betiksliai garsai. Dažniausiai pasitaiko veido srities tikai - trūkčioja akys, lūpos, skruostai. Kartais vaikas gali trūkčioti petukais, sukioti galvą, taisytis plaukus, juos pešioti. Ir kosulys gali būti tikas.
Atskirti, kada kosulys yra tikras, o kada nervinis, iš tiesų pavyksta ne iš karto. Dažniausiai kosčiojimas įvardijamas tiku, kai jau būna atlikta daugybė tyrimų, ir net skirtas gydymas nuo peršalimo, bet vaikas vis tiek kosčioja. Kaip nervinio kosčiojimo iš pradžių neįmanoma atskirti nuo paprasto kosulio, taip dažnai supainiojami ir akių tikai su akių ligomis.
Tikų Priežastys
Nėra aiškios ir vieningos nuomonės dėl tikų priežasčių, tačiau manoma, jog jiems įtakos turi socialinės, psichologinės ir biologinės priežastys. Tikams atsirasti įtakos turi ir stresas, įtampa namuose ar pasikeitusios gyvenimo sąlygos. Jeigu vienam iš tėvų buvo tikas, didesnė tikimybė, kad ir vaikučiui bus tikas. Žinoma, paveldimas tik polinkis.
Galima manyti, kad jei vaikutis, kuris linkęs į tiką, augs labai ramioje, nervus tausojančioje aplinkoje, jei nepatirs jokių stresų, gali būti, kad jokio tiko jam ir nebus. Deja, nebūtinai, nes tikas - kur kas gilesnis sutrikimas. Kai yra polinkis ir dar susiklosto stresinė situacija ar vaikas pasigauna infekciją, tikas gali prasidėti ar paūmėti.
Gimsta brolis, tėvai keičia butą, reikia eiti į darželį - visa tai permainos, stresai, kurie ir gali sukelti tiką. Kartais vaikai būna tokie jautrūs, kad menkiausias subarimas jiems trauma. Vos mama pakelia balsą, vaiko akys jau trūkčioja. Tokie jautruoliai turi turėti aiškiai apibrėžtas veiklos ribas.
Tikų Klasifikacija
Tikai skirstomi į paprastus ir kombinuotus. Paprasti tikai pasireiškia įvairiomis grimasomis veide: dažnu mirksėjimu, nosies traukymu, atsikrenkštimu, kosčiojimu. Tuo tarpu kombinuoti apima tik kelias raumenų grupes. Jie dažniausia pasireiškia jautriems vaikams, kurie tampa neramūs ar pikti. Tikas sustiprėja vaikui pavargus ar susijaudinus. Kartu dažniausiai tokie vaikai turi ir kitų problemų, tokių kaip neramus miegas ar nagų graužimas. Pasitaiko ir balso raumenų tikas.
Simptomai
Pamatę, kad vaikas mirkčioja, ar išgirdę, kad kosčioja, tėvai gana greitai supranta, jog tai tikas, o ne kita liga. Juk kosulio nelydi temperatūra ar bloga savijauta, o mirkčiojančios akys nebūna paraudusios, pūliuojančios. Kai vaikui kartojasi tiko judesiai, jam neskauda. Tačiau besikartojantys judesiai vaiką vargina. Gali pradėti skaudėti atskiras raumenų grupes, kurios įtrauktos į judesį.
- Dažniausiai tikai vaikui gali pasireikšti apie septintus-dešimtus gyvenimo metus.
- Paprasti tikai kaip akių mirkėjimas, galvos linkčiojimas yra itin dažni ir pasitaiko vienam iš septynių vaikų.
- Ligos pradžia, eiga, trukmė yra individuali.
- Tiko simptomų pikas būna prieš brendimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pirmiausia tėvai bando drausminti vaiką, kad jis tiko judesius numalšintų valios pastangomis. Tėvai sako vaikui „nemirkčiok“, „nekosėk“, „nekrenkšk“. Ar tai padės? Vaikai tikrai gali numalšinti, sustabdyti tiko judesius valios pastangomis, bet po to eis ištisas tiko judesių pliūpsnis. Tad pamačius tiką tėvams patariama ne drausminti vaiką, o pasitarti su gydytoju.
Pirmiausia vaikas siunčiamas pasikonsultuoti pas tą gydytoją, kuris „kuruoja“ trūkčiojantį organą. Jei vaikui trūkčioja akys, jis siunčiamas pas okulistą - kad šis ištirtų, ar vaikutis mirkčioja ne dėl akių ligos. Tik tada, kai kiti gydytojai neranda ligos, vaikas siunčiamas pas neurologą.
Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį iš karto atsiradus tikui, kaip simptomui. Kas tiką sukėlė? Ką tuo veiksmu vaikas mėgina savyje nuraminti? Kokios gyvenimo sąlygos gali jam kelti nerimą? Priežastis, dėl kurios prasideda tikas, visada yra. Tikas rodo psichikos, jeigu norite - nervų sistemos - adaptacijos sutrikimą, tiksliau neurotinę adaptacijos formą.
Gydymo būdai
Neišplitę ir epizodiniai tikai negydomi vaistais. Tiką turintiems vaikams skiriama psichologo konsultacija. Tačiau ne visais atvejais ir tai padeda. Kartais sunku pasakyti, kas padėjo gydant tiką. Ar praėjęs laikas, o gal homeopatiniai lašiukai. Dažnai tiką turintiems vaikas skiriamas griežtas režimas, raminamosios arbatos.
Nėra kažkokio vienos rūšies vaisto, kuris vaikučiui padėtų iškart ir būtų efektyvus. Yra kelių tipų vaistai, kurie tinka gydyti tikams. Iš kelių rūšių jam parenkamas vienos rūšies vaistas ir gydoma, kol pastebimas efektyvumas.
Anksčiau, kol Lietuvoje psichiatro funkcijas atlikdavo neurologai, tikai buvo gydomi vien medikamentais. Jei nesikeičia sąlygos, dėl kurių tikas atsirado, jei jis negydomas, tai išlieka ilgam, gal net ir visam gyvenimui. Tikai gydomi, kai tampa labai akivaizdūs, kai vaikas per tris mėnesius nuo tiko atsiradimo tampa nerimastingas, sutrinka miegas, atsiranda dar kokių nors neurotinių simptomų.
Kai manęs klausia, kokį režimą siūlau tiką turinčiam vaikui, atsakau - siūlau REŽIMĄ kaip tokį. Nes paprastai tikais besiskundžiančių vaikų darbo ir poilsio rėžimas nesutvarkytas, o tai ir prisideda prie tiko atsiradimo. O šiaip geriausias vaistas nuo tiko - tai geros emocijos. Tokios, kurios būtent konkrečiam vaikui būtų geros, nes visi mes turim skirtingą pasaulio ir gerumo supratimą.
Dar balzamas tikuojančio vaikučio sielai - šalia esantys ir mylintys vienas kitą tėvai. Nereikia reikalauti iš vaiko būti kažkuo, kuo mes įsivaizduojame jis turėtų būti. Tai daryti privalome jau nuo pat vaiko gimimo. Mylėti vaiką reikia be sąlygų, be komentarų. Tik besąlyginė meilė yra meilė, kurią jaučiame, kurią jaučia vaikai. Visa kita - kičas.
Svarbu atminti
Iš tikrųjų po tiko diagnoze gali slėptis ir kitos ligos: intoksikacija, apsinuodijimas vaistais, traumos pasekmės, reumatinė chorėja, encefalitas, miokloniniai epilepsijos priepuoliai, raidos sutrikimai ir kt.
Tikas būdingas vaikams, linkusiems į neurozes, turintiems neuropsichologinių problemų. Atlikta daug klinikinių tyrimų ir įrodyta, kad net 42 proc. ir daugiau vaikučių šalia tiko turi ir kitų neuropsichologinių problemų. Greta tiko gali būti dėmesio ir/ar hiperaktyvumo sindromas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas ir kt.