Tikai - tai greiti, nevalingi, neritmingi, pasikartojantys, netikslingi raumenų judesiai arba nevalingi ir betiksliai garsai. Dažniausiai tikai vaikui gali pasireikšti apie septintus-dešimtus gyvenimo metus. Paprasti tikai, kaip akių mirkėjimas, galvos linkčiojimas, yra itin dažni ir pasitaiko vienam iš septynių vaikų.
Nervinio tiko priežastys
Nėra aiškios ir vieningos nuomonės dėl tikų priežasčių, tačiau manoma, jog jiems įtakos turi socialinės, psichologinės ir biologinės priežastys. Jeigu vienam iš tėvų buvo tikas, didesnė tikimybė, kad ir vaikučiui bus tikas. Žinoma, paveldimas tik polinkis. Galima manyti, kad jei vaikutis, kuris linkęs į tiką, augs labai ramioje, nervus tausojančioje aplinkoje, jei nepatirs jokių stresų, gali būti, kad jokio tiko jam ir nebus. Deja, nebūtinai, nes tikas - kur kas gilesnis sutrikimas.
Tikams atsirasti įtakos turi ir stresas, įtampa namuose ar pasikeitusios gyvenimo sąlygos. Gimsta brolis, tėvai keičia butą, reikia eiti į darželį - visa tai permainos, stresai, kurie ir gali sukelti tiką. Kartais vaikai būna tokie jautrūs, kad menkiausias subarimas jiems trauma. Vos mama pakelia balsą, vaiko akys jau trūkčioja. Tokie jautruoliai turi turėti aiškiai apibrėžtas veiklos ribas.
Kai yra polinkis ir dar susiklosto stresinė situacija ar vaikas pasigauna infekciją, tikas gali prasidėti ar paūmėti. Tikas būdingas vaikams, linkusiems į neurozes, turintiems neuropsichologinių problemų. Atlikta daug klinikinių tyrimų ir įrodyta, kad net 42 proc. ir daugiau vaikučių šalia tiko turi ir kitų neuropsichologinių problemų. Greta tiko gali būti dėmesio ir/ar hiperaktyvumo sindromas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas ir kt.
Tikų simptomai ir rūšys
Nervinis tikas - tai greiti, pasikartojantys ir nevalingi raumenų judesiai, kuriuos labai sunku kontroliuoti. Dažnai pasitaiko vaikystėje, paprastai apie penktuosius gyvenimo metus. Labai retai gali prasidėti ir jau suaugus. Tikai skirstomi į paprastus ir kombinuotus. Paprasti tikai pasireiškia įvairiomis grimasomis veide: dažnu mirksėjimu, nosies traukymu, atsikrenkštimu, kosčiojimu. Tuo tarpu kombinuoti apima tik kelias raumenų grupes.
Motoriniai tikai
Nervinio tiko rūšių yra daug. Kai kurie paveikia judėjimą (motoriniai tikai) ir garsą (balso ir akustinis tikai). Dažniausiai pasitaiko veido srities tikai - trūkčioja akys, lūpos, skruostai. Kartais vaikas gali trūkčioti petukais, sukioti galvą, taisytis plaukus, juos pešioti. Amžiaus tarpsnis, kai pasitaiko tikų, gana didelis - nuo 3 metukų iki paauglystės. Tai nėra tikai, tai įkyrumai.
Balso tikai
Pasitaiko ir balso raumenų tikas. Ir kosulys gali būti tikas. Tai dažniausiai tik pakrenksėjimas, tarsi užsitęsęs sausas kosulys be infekcijos. Labai dažnai nuolat kosčiojantis, krenkščiantis ar šnarpščiantis vaikas siunčiamas pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, įtariant viršutinių kvėpavimo takų infekciją. O dūsaujantis ar giliai kvėpuojantis vaikas gali priminti sergantįjį astma.
Kompleksiniai tikai
Kompleksiniai judesių tikai apima keletą kūno raumenų grupių ir gali pasireikšti labai įvairiai, pavyzdžiui, kaip lenkimosi, kėlimo, sukimo, šokimo judesiai. Kompleksiniai balso tikai yra nuolatinis nevalingas tam tikrų garsų, žodžių ar frazių kartojimas. Tais atvejais, kai reiškiasi dauginiai judesių ir vienas ar keli balso tikai (nebūtinai tuo pačiu metu), jie vadinami kombinuotaisiais balso ir dauginiais judesių tikais, arba Gilles de la Tourette sindromu.
Diagnostika
Pamatę, kad vaikas mirkčioja, ar išgirdę, kad kosčioja, tėvai gana greitai supranta, jog tai tikas, o ne kita liga. Juk kosulio nelydi temperatūra ar bloga savijauta, o mirkčiojančios akys nebūna paraudusios, pūliuojančios. Atskirti, kada kosulys yra tikras, o kada nervinis, iš tiesų pavyksta ne iš karto. Dažniausiai kosčiojimas įvardijamas tiku, kai jau būna atlikta daugybė tyrimų, ir net skirtas gydymas nuo peršalimo, bet vaikas vis tiek kosčioja.
Kaip nervinio kosčiojimo iš pradžių neįmanoma atskirti nuo paprasto kosulio, taip dažnai supainiojami ir akių tikai su akių ligomis. Tėvai pastebi, kad vaikas markstosi. Pirma mintis - akyse svetimkūnis. O gal akys bijo šviesos? O gal auga miežis? Neprimato? Natūralu, kad pirmiausia prašoma siuntimo pas akių gydytoją. Šis vaiką ištiria ir neranda ligos. Gerai, jei akių gydytojas „akylas“ - tada jis nukreipia šeimą teisingu adresu - pas vaikų psichiatrą.
Gydytojas nervinį tiką gali diagnozuoti iš paciento apibūdinimo arba pamatęs jį gyvai. Galima nufilmuoti trumpą vaizdo įrašą, kai pasireiškia nervinis tikas - tada gydytojui bus dar lengviau. Nėra jokių specifinių tyrimų, patvirtinančių tikų diagnozę. Bet gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos tyrimus, siekdamas paneigti ir atmesti kitų ligų įtarimus.
Iš tikrųjų po tiko diagnoze gali slėptis ir kitos ligos: intoksikacija, apsinuodijimas vaistais, traumos pasekmės, reumatinė chorėja, encefalitas, miokloniniai epilepsijos priepuoliai, raidos sutrikimai ir kt.
Ką daryti pastebėjus tiką?
Pirmiausia tėvai bando drausminti vaiką, kad jis tiko judesius numalšintų valios pastangomis. Tėvai sako vaikui „nemirkčiok“, „nekosėk“, „nekrenkšk“. Vaikai tikrai gali numalšinti, sustabdyti tiko judesius valios pastangomis, bet po to eis ištisas tiko judesių pliūpsnis. Tad pamačius tiką tėvams patariama ne drausminti vaiką, o pasitarti su gydytoju. Pirmiausia vaikas siunčiamas pasikonsultuoti pas tą gydytoją, kuris „kuruoja“ trūkčiojantį organą. Jei vaikui trūkčioja akys, jis siunčiamas pas okulistą - kad šis ištirtų, ar vaikutis mirkčioja ne dėl akių ligos. Tik tada, kai kiti gydytojai neranda ligos, vaikas siunčiamas pas neurologą.
Jei vaiko paklausiame, kodėl jis taip daro, tikėtina, kad jis atsakys: „Trūksta oro”. Atlikus judesį vaikui labai palengvėja, panašiai kaip pasikasius niežtinčią vietą.
Gydymo būdai
Tiko gydyti ne visada reikia, ypač jei jis nestiprus ir nesukelia kitų problemų. Daugumai žmonių gali padėti savipagalbos pratimai, rekomenduojama vengti streso ir stengtis nepervargti. Jeigu tikas yra sunkesnis ir kliudo užsiimti kasdienine veikla gali būti taikomos specialios gydomosios terapijos. Papildomai gali būti skiriami geriami vaistai.
Kaip ir gydant visas ligas, taip ir tiką, svarbiausia panaikinti priežastį. Neišplitę ir epizodiniai tikai negydomi vaistais. Tiką turintiems vaikams skiriama psichologo konsultacija. Tačiau ne visais atvejais ir tai padeda. Kartais sunku pasakyti, kas padėjo gydant tiką. Ar praėjęs laikas, o gal homeopatiniai lašiukai.
Dažnai tiką turintiems vaikas skiriamas griežtas režimas, raminamosios arbatos. Jei nesikeičia sąlygos, dėl kurių tikas atsirado, jei jis negydomas, tai išlieka ilgam, gal net ir visam gyvenimui.
Anksčiau, kol Lietuvoje psichiatro funkcijas atlikdavo neurologai, tikai buvo gydomi vien medikamentais. Jei nesikeičia sąlygos, dėl kurių tikas atsirado, jei jis negydomas, tai išlieka ilgam, gal net ir visam gyvenimui.
Bet kiekvienu atveju dėl gydymo priimamas individualus sprendimas, atsižvelgiant į vaiko ir tėvų poreikius. Gydymas turi prasmę, jeigu tikai labai išreikšti ar gluminantys, jeigu jie sutrikdo įprastą šeimos gyvenimo ritmą, jeigu vaikas labai jautrus, o stresas akivaizdžiai pablogina būklę. Specifinio vaisto, slopinančio tikus, nėra. Skiriama raminamųjų preparatų, o atitinkamą vaistą ir jo dozę parenka gydytojas. Gydymas pradedamas nuo švelnesnių žolinių preparatų („Notta”, „Sedalia”), jei nesulaukiama jokio efekto,skiriama stipriau veikiančių vaistų (trankseno, tiapridalio ir kt.). Kartais vaikai siunčiami į psichologo konsultaciją. Beje, neretai jos prireikia ir tėvams, ypač jei šeimoje yra tarpusavio santykių ar kitų problemų.
Svarbūs aspektai gydant tikus:
- Sureguliuoti dienotvarkę, miego ir poilsio režimą, mitybą.
- Numatyti pakankamą fizinį krūvį.
- Parinkti tinkamas saviraiškos ir kūrybos veiklas.
- Mažinti laiką televizijos laidoms žiūrėti ir žaisti kompiuteriu.
- Vengti įtampos, smurtinių, gąsdinančių laidų, filmų, žaidimų.
- Ieškoti ramių, vaikui patinkančių, iniciatyvumą, kūrybingumą skatinančių, bendravimo įgūdžius gerinančių veiklų.
- Aptarti auklėjimo ir tėvų bei aplinkinių reagavimo į vaiko tikus taktiką.
- Tinka žaidimų, dailės, muzikos terapija, kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai.
Prognozė
Daugeliu atveju tikai praeina arba susilpnėja savaime. Tačiau kartais gali trukti kelis mėnesius ar net metus. Intensyviausi paprastai būna nuo 8-erių metų iki paauglystės. Tyrimai rodo, kad 1 iš 3 - 4 žmonių neturės nervinio tiko, kai taps suaugęs. 1 iš 3 žmonių turės tik nestiprūs tiką, kai suaugs.
Tiko simptomų pikas būna prieš brendimą. Ligos pradžia, eiga, trukmė yra individuali. Kai vaikui kartojasi tiko judesiai, jam neskauda. Tačiau besikartojantys judesiai vaiką vargina. Gali pradėti skaudėti atskiras raumenų grupes, kurios įtrauktos į judesį.
Vos mama pakelia balsą, vaiko akys jau trūkčioja. Tokie jautruoliai turi turėti aiškiai apibrėžtas veiklos ribas.
Patarimai tėvams:
- Svarbu kurti vaiko poreikius atitinkančią aplinką, vengti psichosocialinių stresorių.
- Reikėtų stebėti, kokios situacijos išprovokuoja tikus, ir pagal galimybes jų vengti. Pvz., jei vaikas ima dažniau „tampytis” pasėdėjęs prie kompiuterio, ribokite laiką prie ekrano.
- Sunku ar nesunku tuo patikėti, bet reikėtų tiesiog palikti vaiką ramybėje ir stengtis nekreipti dėmesio į jo judesius. Jei vaikui nuolat primenamas jo sutrikimas (nesvarbu, ar drausminant, ar guodžiant), tai verčia jį jausti įtampą.
Panašus:
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
- Jurgita Rackauskaitė: Įkvepianti biografija ir nepaprasta veikla, kurią privalote žinoti!
- Seni Lady Po Gimdymo: Tikri Atsiliepimai ir Nepakeičiamos Rekomendacijos