Tikai - tai nevalingi, staigūs, neritmingi, pasikartojantys, netikslingi raumenų judesiai arba nevalingi ir betiksliai garsai. Dažniausiai jie prasideda 3-7 m. amžiaus vaikams. Amžiaus tarpsnis, kai pasitaiko tikų, gana didelis - nuo 3 metukų iki paauglystės. Dažniausiai tikai vaikui gali pasireikšti apie septintus-dešimtus gyvenimo metus. Tikai stiprėja ir plečiasi pamažu, rečiau - staigiai (pavyzdžiui, po didelio išgąsčio, infekcijos).
Tikų Klasifikacija
Tikai gali būti paprastieji ir kompleksiniai (apimantys ne vieną, o keletą raumenų grupių). Pagal trukmę jie skirstomi į trumpalaikius ir lėtinius (kai tęsiasi ilgiau nei metus).
Paprastieji Judesių Tikai
Dažniausiai pasitaikantys paprastieji judesių tikai yra mirksėjimas, nevalingos grimasos, kaktos, viršugalvio, kaklo, pečių trūkčiojimas. Pavieniai veido judesių tikai plečiasi, leidžiasi žemyn, t. y. pereina iš galvos į kaklą, apima pečius, liemenį, galūnes.
Kompleksiniai Judesių Tikai
Kompleksiniai judesių tikai apima keletą kūno raumenų grupių ir gali pasireikšti labai įvairiai, pavyzdžiui, kaip lenkimosi, kėlimo, sukimo, šokimo judesiai. Sudėtingas tikas - retesnis. Pasireiškia keliose raumenų grupėse, todėl kartais atrodo, kad atliekami judesiai lyg ir turi prasmę. Kartais jie tokie gluminantys, kad aplinkiniams net sunku patikėti, jog vaikas juos daro netyčia (pvz., suploja rankomis, pašoka ir apsisuka). Kiti sudėtingų nervinių tikų pavyzdžiai: kūno trankymas, drabužių kramtymas ar tampymas, gnaibymasis, spardymasis, šokinėjimas, daiktų uostymas, daiktų mėtymas, plėšymas, vaikščiojimas ant pirštų galų.
Paprastieji Balso Tikai
Paprastieji balso tikai yra nevalingas krenkšėjimas, kriuksėjimą, cypimą, lojimą primenantys garsai, šnarpštimas ir kt.
Kompleksiniai Balso Tikai
Kompleksiniai balso tikai yra nuolatinis nevalingas tam tikrų garsų, žodžių ar frazių kartojimas. Be judesių tikų, gali atsirasti ir balso tikų, jų pobūdis, sunkumo lygis taip pat keičiasi, svyruoja.
Kombinuotieji Tikai
Tais atvejais, kai reiškiasi dauginiai judesių ir vienas ar keli balso tikai (nebūtinai tuo pačiu metu), jie vadinami kombinuotaisiais balso ir dauginiais judesių tikais, arba Gilles de la Tourette sindromu. Būna, kai vaikui pasireiškia ir motorinis, ir balsinis tikas. Šis sutrikimas kur kas retesnis, vadinamas Tureto sindromu.
Tikų Simptomai ir Diagnozė
Judesių tikus lengva atpažinti, o kai vaikas leidžia įvairius garsus, aplinkiniai neretai mano, kad jis tai daro tyčia, erzindamas kitus, trukdydamas ir pan. Mirksintį vaiką dažniausiai veda pas akių gydytoją (okulistą), o kosčiojantį, dažnai krenkščiantį ir kitus garsus leidžiantį vaiką - pas įvairių specialybių vaikų gydytojus, manydami, kad jis serga uždegimine ar alergine kvėpavimo organų liga. Kai ligos nesiseka nustatyti, prisimenama, kad tai gali būti tikai, ir siunčiama pas gydytoją neurologą ištirti, „nes tai gali būti dėl nervų“. Pamatę, kad vaikas mirkčioja, ar išgirdę, kad kosčioja, tėvai gana greitai supranta, jog tai tikas, o ne kita liga. Juk kosulio nelydi temperatūra ar bloga savijauta, o mirkčiojančios akys nebūna paraudusios, pūliuojančios. Nėra jokių specifinių tyrimų, patvirtinančių tikų diagnozę. Bet gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos tyrimus, siekdamas paneigti ir atmesti kitų ligų įtarimus.
Motorinis Tikas
Nevalingai ir staigiai susitraukiant veido, galūnių ar liemens raumenims, atitinkamoje kūno vietoje kyla judesys. Jie gali būti labai įvairūs. Dažniausiai prasideda galvos ir kaklo srityje. Tai būtų, pvz., mirksėjimas, grimasavimas, akių vartymas, lūpų laižymas, pliaukšėjimas liežuviu, išsižiojimas, nosies suraukimas, liežuvio kaišiojimas, kaklo pasukimas, gūžčiojimas. Vėliau tikai leidžiasi žemyn, t.y.
Garsinis Tikas
Jei raumenų susitraukimas įvyksta kalbos raumenų grupėje, kyla nevalingi garsai arba garsinis tikas. Garsinio tiko pavyzdžiai: kosčiojimas, krenkštimas, šnarpštimas, kriuksėjimas, atsidusimas, žagsėjimas, šnypštimas, dejavimas, triukšmingas kvėpavimas, prunkštimas. Labai dažnai nuolat kosčiojantis, krenkščiantis ar šnarpščiantis vaikas siunčiamas pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, įtariant viršutinių kvėpavimo takų infekciją. O dūsaujantis ar giliai kvėpuojantis vaikas gali priminti sergantįjį astma. Jei vaiko paklausiame, kodėl jis taip daro, tikėtina, kad jis atsakys: „Trūksta oro”.
Tikų Eiga
Tikų eiga banguojanti: su pagerėjimais, net iki visiško jų išnykimo, ir pablogėjimais. Daugiausiai pasitaiko trumpalaikių, greitai praeinančių tikų. Kartais eiga būna lėtinė, kaitos atvejais tikai sunkėja, daugėja, keičiasi. Jeigu po kelių tikų bangų sutrikimas tęsiasi ir trunka ilgiau nei 12 mėnesių, jis tampa lėtinis. Tada neretai pavieniai veido judesių tikai plečiasi, leidžiasi žemyn, t. y. pereina iš galvos į kaklą, apima pečius, liemenį, galūnes. Be judesių tikų, gali atsirasti ir balso tikų, jų pobūdis, sunkumo lygis taip pat keičiasi, svyruoja. Tikai paūmėja patyrus stresą ar susijaudinus, atsipalaidavus po sunkaus fizinio krūvio, nuobodžiaujant, žiūrint televizorių, pervargus, perkaitus, vartojant tam tikrus vaistus, kofeiną ir kitus stimuliatorius. Tikai mažiau vargina vaiką, kai jis išsimiegojęs, pailsėjęs, užsiėmęs įdomia, mėgstama protine ar fizine veikla.
Tikų Priežastys
Tikų priežastys, arba etiologija, yra daugialypė ir iki šiol tiksliai nežinoma. Nors tiksli priežastis nėra žinoma, manoma, kad tikus išprovokuoja stresas. Dažnai nervinių tikų atsiradimas siejamas su darželio (mokyklos) lankymo pradžia, išgąsčiu, tėvų konfliktais, skyrybomis ar išvykimu. Tiriama genetinių, neurobiologinių, neurocheminių, endokrininių, perinatalinių, poinfekcinių autoimuninių, psichologinių bei aplinkos (epigenetinių) veiksnių įtaka tikų atsiradimui, išreikštumui, sutrikimų eigai. Nervinių tikų kilmė šiandien dar nėra visai aiški. Manoma, kad kai kurios smegenų dalys gamina per daug nervų galūnes dirginančių medžiagų. Neretai išsiaiškinama, kad panašių atvejų būta giminėje, todėl manoma, jog paveldimumas ir genetiniai veiksniai vaidina didelį vaidmenį. Jei tėvai kentėjo nuo nervinio tiko, vaikams paveldėti šį sutrikimą - 50 proc. tikimybė. Kartais tėvai nevalingų judesių vaikystėje neprisimena, nes jie galėjo būti trumpalaikiai ir neužstrigti atmintyje arba buvo palaikyti maivymuisi, tad niekas nekreipė į juos dėmesio. Be to, vienus tikus gali pakeisti kiti, pvz., mirksėjimą - grimasavimas, kosčiojimą - šniurkščiojimas ir pan. Keisčiausia, kad tikais galima „užsikrėsti” nuo kitų vaikų, pvz., prunkščiantis, žiopčiojantis ar mikčiojantis mažylis gali išprovokuoti kitus atlikti tokius pačius veiksmus. Gimsta brolis, tėvai keičia butą, reikia eiti į darželį - visa tai permainos, stresai, kurie ir gali sukelti tiką. Kartais vaikai būna tokie jautrūs, kad menkiausias subarimas jiems trauma. Vos mama pakelia balsą, vaiko akys jau trūkčioja.
Atlikta daug klinikinių tyrimų ir įrodyta, kad net 42 proc. ir daugiau vaikučių šalia tiko turi ir kitų neuropsichologinių problemų. Greta tiko gali būti dėmesio ir/ar hiperaktyvumo sindromas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas ir kt.
Tikų Gydymas
Beveik visi vaikai pasveiksta savaime, todėl gydymas nėra būtinas. Bet kiekvienu atveju dėl gydymo priimamas individualus sprendimas, atsižvelgiant į vaiko ir tėvų poreikius. Gydymas turi prasmę, jeigu tikai labai išreikšti ar gluminantys, jeigu jie sutrikdo įprastą šeimos gyvenimo ritmą, jeigu vaikas labai jautrus, o stresas akivaizdžiai pablogina būklę. Specifinio vaisto, slopinančio tikus, nėra. Skiriama raminamųjų preparatų, o atitinkamą vaistą ir jo dozę parenka gydytojas. Gydymas pradedamas nuo švelnesnių žolinių preparatų („Notta”, „Sedalia”), jei nesulaukiama jokio efekto,skiriama stipriau veikiančių vaistų (trankseno, tiapridalio ir kt.). Kartais vaikai siunčiami į psichologo konsultaciją. Beje, neretai jos prireikia ir tėvams, ypač jei šeimoje yra tarpusavio santykių ar kitų problemų. Iš tiesų yra tokių epilepsijos priepuolių rūšių, kurių metu sąmoningam vaikui pasireiškia atskirų raumenų ar jų grupių traukuliai. Paprastai epilepsijos priepuolis nesunkiai atskiriamas nuo tikų. Jis turi pradžią ir pabaigą ir trunka tam tikrą laiką (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių). O nerviniai tikai yra pavieniai nereguliarūs raumenų susitraukimai, kurie gali vis pasireikšti visą dieną. Epilepsijos priepuolio vaikas negali suvaldyti, o galvos smegenų encefalogramoje fiksuojami epilepsijai būdingi pokyčiai. Deja, tikus galima suvaldyti tik trumpam ir tik didelėmis valios pastangomis. Vaikas jaučia didžiulį poreikį atlikti judesį, kurį jis gali įvardyti kaip tempimą, veržimą ar spaudimą kažkurioje vietoje. Atlikus judesį vaikui labai palengvėja, panašiai kaip pasikasius niežtinčią vietą.
Kaip ir gydant visas ligas, taip ir tiką, svarbiausia panaikinti priežastį. Neišplitę ir epizodiniai tikai negydomi vaistais.
Ką Daryti Tėvams?
Aplinkiniams svarbu kurti vaiko poreikius atitinkančią aplinką, vengti psichosocialinių stresorių. Būtina įsigilinti į konkretų atvejį ir kiekvienam sutrikimą turinčiam vaikui skirti kompleksinį gydymą: sureguliuoti dienotvarkę, miego ir poilsio režimą, mitybą, numatyti pakankamą fizinį krūvį, parinkti tinkamas saviraiškos ir kūrybos veiklas. Rekomenduojama mažinti laiką televizijos laidoms žiūrėti ir žaisti kompiuteriu, ypač vengti įtampos, smurtinių, gąsdinančių laidų, filmų, žaidimų. Patartina ieškoti ramių, vaikui patinkančių, iniciatyvumą, kūrybingumą skatinančių, bendravimo įgūdžius gerinančių veiklų. Kartu aptariama auklėjimo ir tėvų bei aplinkinių reagavimo į vaiko tikus taktika. Labai tinka žaidimų, dailės, muzikos terapija, kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai. Dažnai šių priemonių pakanka įveikti tikus. Sunkių, lėtinių tikų atvejais gali būti naudingos tarpusavio paramos grupės paaugliams ir jų tėvams. Atsižvelgiant į vaiko amžių, supratingumą, būtina ir pačiam vaikui paaiškinti apie tikus, nuraminti, parinkti tinkamą reagavimo į savo ligos požymius taktiką.
Kartais tėvus erzina vaiko tikai, jie palaiko tai paprastu maivymusi, todėl gali pradėti vaiką barti ar drausminti. Geriau to nedarykite, nes vaikas patiria stresą dėl to, kad jam nesiseka susivaldyti. Sunku ar nesunku tuo patikėti, bet reikėtų tiesiog palikti vaiką ramybėje ir stengtis nekreipti dėmesio į jo judesius. Jei vaikui nuolat primenamas jo sutrikimas (nesvarbu, ar drausminant, ar guodžiant), tai verčia jį jausti įtampą. Reikėtų stebėti, kokios situacijos išprovokuoja tikus, ir pagal galimybes jų vengti. Pvz., jei vaikas ima dažniau „tampytis” pasėdėjęs prie kompiuterio, ribokite laiką prie ekrano. Kitiems vaikams tikus provokuoja stiprios emocijos: buvimas svečiuose, triukšmingi gimtadieniai, dalyvavimas koncertuose. Bet jeigu vaiko tai netrikdo, nuo išorinio pasaulio apriboti jo nereikėtų. O šiaip geriausias vaistas nuo tiko - tai geros emocijos. Tokios, kurios būtent konkrečiam vaikui būtų geros, nes visi mes turim skirtingą pasaulio ir gerumo supratimą. Dar balzamas tikuojančio vaikučio sielai - šalia esantys ir mylintys vienas kitą tėvai. Nereikia reikalauti iš vaiko būti kažkuo, kuo mes įsivaizduojame jis turėtų būti. Tai daryti privalome jau nuo pat vaiko gimimo. Mylėti vaiką reikia be sąlygų, be komentarų.
Prognozė
Kartais tėvai klausia: „O jeigu negydysim, gal vaikas visą gyvenimą traukysis?” Deja, įrodyta, kad gydymas vaikystėje neturi įtakos vaiko ateičiai. Pasveiksta apie 90 proc. vaikų, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo gydomi, ar ne. Daugumai vaikų tikai savaime baigiasi sulaukus paauglystės. Kai kuriems, deja, jie išlieka ir suaugus.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Sužinokite, Kodėl Nervinis Tikas Nėštumo Metu Gali Pasirodyti ir Kaip Jį Efektyviai Gydyti!
- Atpažinkite Kudikių Nervinį Tiką: Svarbiausios Priežastys ir Efektyviausi Gydymo Būdai
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Neįtikėtinas Aknystos Socialinės Globos Namų Logotipas ir Visa Svarbiausia Informacija!
- Kaip teisingai maitinti kūdikį krūtimi: patarimai ir rekomendacijos