Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nerijus Mačiulis - garsus ekonomistas ir bankininkas, vienas įtakingiausių Lietuvos žmonių.

Vaikystė ir mokslai

N. Mačiulio gimimo vieta - Kaunas, Dainavos mikrorajonas prie Gristupio upelio. Kaune Mačiuliai net neįtarė, kad jų Nerijus užaugęs taps garsiu ekonomistu ir bankininku - vienu įtakingiausių Lietuvos žmonių.

Dainavos rajonas Kaune pradėtas statyti tik 1963 m. buvusių kaimų ir Dainavos kolūkio teritorijoje. Po poros metų čia buvo atidaryta dirbtinio pluošto gamykla, kurioje inžinieriumi dirbo ir N. Mačiulio tėtis.

„Vienas iš pirmųjų vaikystės prisiminimų - man labai patiko lankytis toje gamykloje, žiūrėti, kaip gaminami siūlai. Didžiulės acetono saugyklos, vamzdžiai, kuriais galėjai eiti atsistojęs. Tai buvo ta vieta, kuri žadindavo mano smalsumą. Labai norėdavau, kad mane tėtis nusivestų į darbą, parodytų, ką dirba.

„Pradėjau lankyti mokyklą būdamas 5 metų ir važiuodavau į sporto mokyklą per pusę miesto troleibusu vienas. Nuo ryto iki pietų - gimnastikos treniruotės, kurios fiziškai sudėtingos. Tempimo pratimai nesuteikė jokio džiaugsmo. Po pietų - pamokos, vakare grįžti pavargęs, namų darbai. Viskas - miegi. Atrodo, ne kažką. Bet vis tiek vieni šviesiausių prisiminimų. Mūsų gimnastikos grupė buvo maža, nuolat kartu tobulėjome, dalyvavome varžybose. Buvo ir charakterio ugdymas.

N. Mačiulis mokykloje save pamena nei kaip labai pažangų, nei labai drausmingą. Jis teigia, kad gyveno ir mokėsi nelabai ramiame rajone, buvo daug išgyvenimo elementų: „Nežinau, ar jūs įsivaizduojate, kaip atrodė kokio nors Kauno rajono banditų mokykla, kur mokiniai su darbų mokytojomis bendrauja keiksmažodžiais, grasina.

„Man gal buvo 11 metų, ką tik atgavus nepriklausomybę susilaužiau stuburą. Iškritau iš medžio, skilo keli stuburo slanksteliai ir mėnesį gulėjau ligoninėje tik ant nugaros. Buvo po pažastimi parišti svarsčiai, tempė stuburą. Negalėjau nei vartytis, nei atsistoti, nei atsigulti mėnesį. Po to dar keli mėnesiai reabilitacijos, raumenų atstatymai. Perėjau visokias sporto šakas: gimnastika, futbolas, bėgimas, plaukimas... Viską išbandžiau ir staiga mėnesį turi gulėti ant nugaros. Buvo sunkūs metai, bet, atrodo, F. Nietzsche rašė: kas mūsų nepražudo, sustiprina. Ir Lietuva po truputį stojosi ant kojų.

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje mokėsi gabiausi vaikai iš visos šalies.

„Mano gyvenimo lūžis - įstojimas į KTU gimnaziją. Kai matai tokį lyderį, jis moksleiviui, jaunam žmogui, tampa labai svarbus. Matai, kaip jis elgiasi su aplinkiniais, kokios yra jo vertybės, kokie jo gyvenimo principai, ir tą labai sėkmingai perimi. Nesigailiu to laikotarpio, kai mokiausi kitoje, mažiau pažangioje mokykloje tarp mažiau pažangių moksleivių. Ten irgi supranti, kaip veikia pasaulis, iš kokių aplinkų ateina žmonės, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kur jie nueina dėl savo priimamų sprendimų. Tėvai, genai ir aplinka, kurioje augame - šie dalykai svarbiausi žmogaus gyvenimo kelio žemėlapyje. Tačiau jį pakreipti gali ir viena netikėta aplinkybė.

„Etikos mokytoja visus moksleivius nusivedė į morgą Kauno klinikose pažiūrėti, kaip atliekamas skrodimas. Tuomet supratau, kad nenoriu arba negaliu būti gydytoju.

Todėl N. Mačiulis rinkosi tarp informatikos, nes kelias programavimo kalbas išmoko gimnazijoje, ir ekonomikos.

Universitete N. Mačiulis gavo galimybę pasidžiaugti ir studijų užsienyje patirtimi. Pirmoji išvyka pagal studentų mainų programą - į Daniją. Ten sako supratęs, kad daugelis Vakarų, Šiaurės Europos valstybių piliečių neturi daug išankstinių nuostatų - jiems nesvarbu, iš kur atvažiavai, kokios spalvos tavo oda ar lytis.

„Šveicarijoje norėjau pasilikti pagyventi ilgiau. Galvojau, kad tai yra vieta, kur dar galėčiau pasimokyti. Užmezgi artimus socialinius ryšius ir prisiriši prie tos vietos. Šveicarija apskritai siūlo galimybių. Vieną savaitgalį maudaisi ežere, kitą - slidinėji kalnuose. Tai daugeliu aspektų patogus, labai malonus gyvenimas.

Karjera ir pasiekimai

Assoc. Prof. Dr. Nerijus Mačiulis is the Chief Economist at Swedbank in Lithuania.

2008-aisiais Lietuvą pasiekė pasaulinės finansų krizės banga. „2008 metai buvo labai įdomūs profesine prasme. Buvau ką tik baigęs doktorantūros studijas, pradėjau dirbti universitete studijų dekanu. Kaip universiteto studijų dekanas, kaip ekonomiką studijavęs asmuo, atidžiai stebėjau procesus, vykstančius ir finansų rinkose, ir šalies ekonomikoje, ir darbo rinkoje. Asmenine prasme aš sukrėtimų nepatyriau. Kadangi ir magistro darbą, ir disertaciją rašiau apie finansų krizes, man tai buvo natūraliai įdomus objektas.

Neplanavau dirbti nei finansų sektoriuje, nei banke. Akademinė veikla buvo įdomi, ji ir dabar yra įdomi, dar šiek tiek dėstau universitete.

Survilaitė, E., Auruškevičienė, V., Židonis, Ž., Misiūnas, D., Šidlauskienė, J., & Mačiulis, N. (2025). Distinguishing between recovery and transformation: a systematic review of purchasing and consumption during crises. Journal of consumer affairs, 59(1), 1-20. doi:10.1111/joca.70003

Survilaitė, E., Auruškevičienė, V., Misiūnas, D., Židonis, Ž., Šidlauskienė, J., & Mačiulis, N. (2024). What drives individuals’ resilience during times of crisis? A systematic literature review. In European Academy of Management Conference, 25-28 June (pp. 1-40). Bath: European Academy of Management

Mačiulis, N. (2007). Forecasting Speculative Revaluation Attacks and Its Implications for Currency Risk Hedging [Doctoral dissertation]. ISM University of Management and Economics

Jis pareiškė krizės metu dirbęs universitete docentu, o į bankų sistemą atėjęs tik 2010-aisiais, todėl yra visiškai nesusijęs su sprendimais, galėjusiais sukelti krizę. Iš principo jis, kaip liudytojas, komisijai, tiriančiai krizės priežastis, buvo visiškai nereikalingas. Tačiau parlamentarai iš anksto nepasidomėjo ekonomisto biografija.

Nepaisant to, N.Mačiulis buvo išklausytas kaip reiškinių vertintojas iš šalies.

Šeima

Gyvenimo upės vagą pakeitė pažintis su Vaiva. Su ja N. Mačiulis susipažino dar studijuodamas Vytauto Didžiojo universiteto magistrantūroje, o po 10 metų draugystės ekonomistas vedė savo išrinktąją.

„Labiausiai gyvenime pasikeičia prioritetai, kryptis, pasaulėžiūra. Daug kas pasikeičia, kai atsiranda vaikai. Pats vedybų momentas daug ko nepakeičia, jei esi su žmogumi, su kuriuo gyveni, matai savo gyvenimą. Vedybos yra tam tikras formalumas. Rūpinimasis jais, jų ateitimi, jų poreikiais užima labai daug laiko. Hobiai atsitraukia į antrą planą. Kadangi mes turime daug mažų vaikų, tai neatsimenu, kada buvau kino teatre. Nežiūriu nei filmų, knygas skaitau, bet irgi daug mažiau, nei norėčiau ir galėčiau. Pastarasis penkmetis - labai intensyvus vaikų auginimo periodas, kuris reikalauja daug kantrybės, pastangų, tam tikra prasme aukų, nes turi paaukoti savo hobius, laisvalaikį“, - atvirauja N.

Pomėgiai

Vis dėlto didžiausiam hobiui - sportui - net ir būdamas labai užsiėmęs žmogus ekonomistas randa laiko, kad ir per pietų pertrauką.

„Trise visiškai be jokios priežasties, neatsimenu, kokiame kontekste, sakome: nubėkime maratoną. Nė vienas iš mūsų nebuvome bėgioję ilgų distancijų ar bėgę maratono. Iki šiol trise bėgiojame. Nubėgome ne vieną maratoną, maždaug po 10 maratonų įvairiose pasaulio šalyse. Bėgti nereikia daug pinigų - reikia nusipirkti šiek tiek sportinės įrangos.

Vertybės

„Svarbus dalykas, kurio mokau savo vaikus, - pasitenkinti tuo, ką turi. Negeisti kiekviename žingsnyje kuo daugiau: nusipirkti kuo daugiau, įsigyti kiekvieną daiktą - džiaugtis tuo, ką turi. Mes visi neturime kažko, ko norėtume. Bet visi turime kuo džiaugtis. Reikia nenustoti tobulėti ir siekti kažko daugiau, bet siekti ne dėl to, kad nusipirktum gražesnius, labiau blizgančius daiktus - daug daugiau laiko reikia skirti pasidžiaugti tuo, ką turi. Aš tą suvokiau tikrai ne jaunystėje. Tai mano vienas naujesnių supratimų, kad nereikia persistengti su ambicingais tikslais, norais.

žymės: #Gime

Panašus: