Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Apsisprendimas, kada gimdyti ir ar gimdyti, yra svarbi žmogaus teisė. Nors tokią svarbią sritį būtina sureguliuoti įstatymu, Lietuvoje to padaryti nepavyko dėl stipraus politinio susipriešinimo.

Lietuvoje nėštumą savo noru galima nutraukti iki 12-os savaitės. Vėliau tam nebeužtenka asmeninių priežasčių. Abortų atlikimo tvarką reguliuoja 1994 m. sveikatos ministro įsakymas.

Lietuvoje iki šiol neįteisintas medikamentinis abortas, nors jis laikomas saugiausiu būdu nutraukti nėštumą, ypač per ankstyvąjį trimestrą. Nėštumui nutraukti naudojami du vaistai, įtraukti į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pagrindinių vaistų sąrašą. Moterims, pakliuvusioms į keblią ar net nežmonišką situaciją dėl nepageidaujamo nėštumo, medikamentinis abortas yra viltis nutraukti nėštumą anksti, patikimai ir saugiai.

Mifepristono registracijos detektyvas Lietuvoje

Mifepristonas pirmą kartą registruotas Prancūzijoje 1988 m. Lietuvoje, pagal tarpusavio pripažinimo procedūrą, vaistas registruotas prieš 7 m. Kai sveikatos ministerijoje pradėta rengti tvarka, kuri leistų vaistą platinti, tam pasipriešinta. Trys vyskupai, atstovaujantys Romos katalikams, liuteronams, ir stačiatikiams Lietuvoje, pasirašė kreipimąsi, reikalaujantį nustoti net svarstyti medikamentinio aborto idėją.

Nors ir neleistas platinti, mifepristonas buvo perregistruotas pasibaigus pirmajam registracijos laikotarpiui. Tai nepatiko konservatyviausiems Seimo nariams. Jie 2016 m. Atskiri Seimo nariai negali vadovauti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, paliepdami jai, kokius vaistus įtraukti ar išbraukti iš registro. Teismas Seimo narių prašymą atmetė, jo nenagrinėdamas iš esmės. Mifepristonas galėjo likti registre, bet iš valstybės vaistų registro 2017 m. dingo.

Nors internete nemažai spaudos pranešimų, kad vaistas Lietuvoje buvo registruotas, kai kurių vaistinių puslapiuose pasiekiami vaisto aprašymai lietuvių kalba, Lietuvoje moterys jo teisėtai gauti negali. Tai nereiškia, kad jos nevartoja mifepristono.

Juk tai žaidimas moterų sveikata ir gyvybe. Joks žmogus neturėtų pirkti vaistų juodojoje rinkoje. Tai nėra moterų kaltė, nėra jų gėda, o tik valstybės atsakomybė ir gėda, kad iki šiol moterys turi tą daryti neteisėtai, nors pats abortas teisėtas.

Mifepristono registracijos detektyvas yra tik viena iš daugelio istorijų, kai saugus abortas staiga dingsta iš darbotvarkių (ministerijų, Seimo, Vaistų kontrolės ir kitų įstaigų). Tačiau argi nešokiruoja tai, kad moterys priverstos juodojoje rinkoje pirkti vaistus, esančius PSO pagrindiniame vaistų sąraše, ir registruotus prieš daugiau nei 30 m.?

Didelį nerimą kelia ir atotrūkis tarp to, kas teisėta ir saugu, ir alternatyvos, į kurią stumiamos moterys, tuo pačiu metu verčiamos jaustis nusikaltėlėmis. Moterys, vartojančios neteisėtai įsigytą vaistą, nėra nusikaltėlės ir nedaro nieko neteisėto, tik labai rizikuoja savo sveikata. Niekada negali tvirtai žinoti, kas iš tiesų parduodama tariamų vaistų dėžutėje juodojoje rinkoje.

O moterys, nelegaliai platinančios šiuos vaistus, negali būti nuteistos dėl neteisėto aborto atlikimo, nes jos neatlieka aborto, tik parduoda vaistą.

Alternatyvūs būdai gauti aborto tablečių

Atsirado ir saugesnis kelias gauti aborto tablečių. „Women on Web“ yra tarptautinė organizacija, informuojanti apie saugų abortą ir vaistus, reikalingus medikamentiniam abortui. Paprastai organizacija siunčia vaistus tik į tas valstybes, kur abortas uždraustas. Kadangi per pirmąjį karantiną abortas buvo beveik neprieinamas ir Lietuva nevykdo tarptautinių įsipareigojimų moterų teisėms, „Women on Web“ LRT laidoje „Spalvos“ pasakojo, kad organizacija padeda ir moterims Lietuvoje.

Iki pandemijos per mėnesį į „Women on Web“ kreipdavosi apie 20 moterų iš Lietuvos. Tai tarptautinė organizacija.

O kur organizacijos, veikiančios šalies viduje ir padedančios moterims nepageidaujamo nėštumo situacijose? Deja, tokių trūksta. Krizinio nėštumo centras uzurpavo šią sritį, tačiau jis tiesiog pratęsia Kauno arkivyskupijos krizinio nėštumo programą. Siekiama paskatinti moteris gimdyti, o ne nutraukti nėštumą. Labai negatyvi ir organizacijos nuomonė apie medikamentinį abortą.

Tačiau moterys, kurios renkasi arba norėtų rinktis medikamentinį abortą, prisiima atsakomybę už savo gyvenimą, ir nekantriai laukia mėnesinių, kurios parodytų, kad nėštumas nutrūko.

Abortų reguliavimas ir moters sveikata

Grįžtant prie sveikatos ministro įsakymo, kuriuo reguliuojami abortai Lietuvoje, reikia pabrėžti, kad juo siekiama sumažinti abortų skaičių. Apsibrėžus tikslą būtent taip, turbūt nieko keisto, kad moters fizinė ir psichinė sveikata atliekant abortą yra antraeilis dalykas.

Mano supratimu, „mažinti abortų skaičių“ turėtų būti visai kito dokumento tikslas. To galėtų siekti kontracepcijos vartojimo ir švietimo apie kontracepcijos priemones tvarka.

Labai norisi, kad mūsų dukroms gyventi Lietuvoje būtų mažiau pavojinga, su jomis būtų elgiamasi pagarbiai, profesionaliai ir atsakingai. Moterys - svarbūs Lietuvos piliečiai, jos pernelyg ilgai buvo kantrios. Jeigu vyrams reikėtų gydytis specifinę sveikatos problemą, ieškant neteisėtai platinamų ir brangių vaistų juodojoje rinkoje, tai nebūtų toleruojama.

Nėštumo nutraukimo procedūros

Nėštumo nutraukimo procedūra Dr. A. Kildos klinikoje yra mokama, atliekama pilnoje nejautroje, konfidencialiai ir saugiai. Nuo šių metų atliekame ir medikamentinį nėštumo nutraukimą. Visi reikalingi tyrimai atliekami vietoje, atsakymai gaunami iš karto konsultacijos metu. Nėštumo dydis skaičiuojamas savaitėmis nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos.

Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju ir tai yra situacija, į kurią niekas nenori pakliūti. Neplanuoto pastojimo atvejais, kai moteris ar mergina nėra tam pasirengusi, jai tenka spręsti, kaip pasielgti.

Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių.

Nepilnas abortas yra dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %). Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre.

Moterai, esant nėštumui iki 9 savaičių gali būti skiriami vaistai, kurių išgėrus nėštumas nutrūksta savaime, moteris jį tiesiog iškraujuoja. Jei jūsų nėštumas yra trumpesnis nei devynios nėštumo savaitės ir nenorite atlikti operacijos, medikamentinis abortas yra tinkamas pasirinkimas.

Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą. Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų.

Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža.

Nuomonės ir argumentai už ir prieš abortus

Prieš nutraukdama naują gyvybę gerai pamąstyk - ar tai tikrai išspręs tavo problemas. Neskubėk. Žodis „abortas“ pastaruoju metu Lietuvoje kelia milžiniškas aistras ir priverčia pulti į kraštutinumus.

Skeptikai, piestų stoję prieš tokio įstatymo svarstymą ir priėmimą, tikina, kad abortų uždraudimas Lietuvoje ne tik paskatins abortų turizmą, pavojingus kriminalinius nėštumo nutraukimus, bet ir apribos moterų teises, daugiau vaikų bus nužudoma arba paliekama vaikų namuose.

Bene garsiausiai ir kategoriškiausiai apie tai, kad abortų uždraudimas Lietuvoje negalimas, kalba Seimo narė, moterų teisių gynėja, profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė.

„Vaikai nėra patvoryje gimdomi šuniukai. Pasak M. A. Pavilionienės, jeigu moterys niekada nepastotų nepasirengusios, mokėtų reguliuoti savo vaisingumą, o vyrai, su kuriais moterys turėtų lytinių santykių, nesielgtų neatsakingai ir neapvaisintų moters tada, kai ši to nenori, būtų galima galvoti apie abortų uždraudimą.

„Tačiau, Lietuvoje žmonėms nesuteikiamas kokybiškas lytinis švietimas, žmonės nežino, kas yra įvairūs saugos būdai, moteris patiria nepageidaujamą nėštumą. Kalbos, kad kasmet dėl abortų valstybė praranda būsimus dirbančiuosius, anot M. A. Pavilionienės, yra kapitalistinės visuomenės darbo jėgos auginimo teorija, kai vaikai gimdomi tik valstybei išlaikyti.

„Vaikai gimdomi iš meilės, užtikrinant jiems abiejų tėvų meilę ir priežiūrą, ateities gerovę. Prieš kelerius metus visame pasaulyje atlikti tyrimai parodė, kad nutraukusios nėštumą moterys 65 proc. labiau rizikuoja susirgti depresija, yra daugiau nei triskart linkusios į savižudybes, rizikuoja būti paguldytos į psichiatrines ligonines. Taip pat tris kartus padidėja tikimybė, kad nutraukus nėštumą vėliau gims negyvi kūdikiai, didėja ir persileidimų tikimybė.

„Tai - gryna propaganda“, - sakė M. A. Moteris tvirtino, kad tokių tyrimų duomenų nėra mačiusi, tačiau yra skaičiusi, kad laiku ir saugiai atlikus abortą moters sveikata nenukenčia.

Pasak moterų teisių gynėjos, Katalikų Bažnyčia abortą draudžia todėl, kad lytinių ląstelių užuomazgą laiko žmogumi. „Tarptautiniai dokumentai ir Europos žmogaus teisių teismo išvadose žmogumi laikomas gimęs kūdikis“, - komentavo ji.

Paklausta, ką pasakytų tiems, kurie tvirtina, kad abortas yra žmogžudystė, M. A. Pavilionienė sakė, kad tai - Bažnyčios terminas. „Dvasine žmogžudyste laikau tai, kad vaikai paliekami „gyvybės langeliuose“. Socialine žmogžudyste laikau tai, kad jie atiduodami į našlaičių ar globos namus. Tokie žmonės niekada neatleis savo „tėvams“.

Uždraudus abortus Lietuvoje, pasak M. A. Pavilionienės, būtų grįžta prie patriarchalinės visuomenės laikų. „Moterys būtų uždarytos namuose, net negalėtų baigti mokslų, įgyti profesijos, dirbti kaip profesionalės, nes jos tik gimdytų ir gimdytų. Prarastų sveikatą, gyvenimo geismą ir džiaugsmą. Išnyktų lygių galimybių politika - šiuolaikinė modernios visuomenės vertybė.

Tuo tarpu kone visos Lietuvos žmonėms pažįstama ginekologė Vaiva Eringytė tvirtina, kad abortas - vienareikšmiškai blogybė. „Savo pacientes, pasiryžusias abortui, visuomet stengiuosi perkalbėti. Jos žodžiais, iki šiol Lietuvoje pasirinkusioms nėštumo nutraukimą moterims nebuvo teikiama informacija, kokias pasekmes sukelia abortas.

„Iki šiol gydytojai patys neturėjo informacijos šiuo klausimu. O kitas dalykas - dirbantys viešosiose įstaigose gydytojai neturi laiko, nes vienam priėmimui skiriama 15-20 minučių, o tai - labai mažai. Na, o privačių kabinetų gydytojai, atliekantys nėštumo nutraukimus, dažnai būna nesuinteresuoti perkalbėti pacientes. O kai kurie gydytojai tiesiog galvoja, kad nereikia kištis į moterų asmeninį gyvenimą,-vardijo gydytoja.

V. Eringytė prisiminė atvejį, kai mergina, nusprendusi nutraukti nėštumą, iš lovos nesugebėjo išlipti savaitę - taip blogai jautėsi. „Tokia buvo jos pirmoji reakcija į tai, ką ji padarė. Ji konsultavosi su manimi ir aš jai pasakiau, kad būtent taip ir bus. Nėštumo nutraukimą dariau ne aš, kolegos.

Paklausta, ar tiesa, kad santykiai su vyrais, kurie paskatino nutraukti nėštumą, anksčiau ar vėliau užsibaigia, V. Eringytė tvirtino, kad jos manymu tai - visiška tiesa. „Tokios poros išsiskiria. Internetiniuose moterų forumuose gausu istorijų, kurių herojės likimo bendražygėms prisipažįsta, kad net ir po nėštumo nutraukimo skaičiuoja mėnesius iki to laiko, kada būtų gimęs kūdikis, vėliau - galėjusius būti jo gyvenimo metus. „Psichologiniai sunkumai pasireiškia visą likusį gyvenimą“, - sakė V.

Anot V. Eringytės, netgi jei būsimas kūdikis yra patirtos seksualinės prievartos vaisius ar gimdyti nesiryždama dėl prastų socialinių sąlygų, vis tiek visų pirma reikėtų rinktis gyvybės išsaugojimą. „Aš už tai bet kuriuo atveju. Specialistė pasakojo, kad net tuo atveju, jeigu moteris pasiryžta gimdymui, o vėliau vaiką atiduoda į globos namus, tai daug geriau nei nėštumo nutraukimas.

„Visada sakau, kad merginos pirmiausia sakytų apie nėštumą motinai. Kai sužino tėvai, daug kas gali pasikeisti į gerąją pusę“, - aiškino ginekologė.

Dažniausiai moterys nutraukti nėštumą ryžtasi dėl to, kad partnerio nėra arba su žmogumi, kuris yra užsimezgusios gyvybės tėvas, moteris nenori kurti bendro gyvenimo, nejaučia ryšio. „Visada jų klausiu, kodėl nejusdamos ryšio jos ryžosi su tuo žmogumi būti ir mylėtis ir kodėl nesisaugojo“, - pasakojo V.

Dažna nėštumą nutraukia ir dėl tariamai nesamų tinkamų gyvenimo sąlygų, reikiamų vaiko auginimui. „Bet kas gi yra tos tinkamos sąlygos. Juk tada, kai bus viskas turima, viskas supirkta, namai pastatyti, gyvenimas sutvarkytas, bus praėję 50 metų, kai gimdyti vaikus bus per vėlu, - pastebėjo ginekologė.

V. Eringytė neslėpė, kad pastaruoju metu atsiranda ir ta moterų grupė, kurios atžalų atsisako dėl karjeros. „Jų perkalbėti nesiseka. Tai dažniausiai tokios moterys, kurios niekada neišteka ir niekada negimdo vaikų“, - sakė ji.

Paklausta, ar žinia, kad kūdikis gali gimti neįgalus, atbaido visas būsimas mamas, ginekologė sakė, kad jos nuostabai - ne viena ryžtasi gimdyti. „Suvokia, kad toks jų likimas, taip skirta, ir gimdo. Ir gyvena laimingos. Vis dėlto V. Eringytė tikino, kad uždrausti abortų visiškai negalima.

„Reikia siekti, kad abortai neplistų, aiškinti, kad tai yra blogis, tačiau moteris turi turėti šią teisę.

Remiantis statistiniais duomenimis teigiama, kad kasmet Lietuvoje atliekama 10 tūkst. abortų per metus. Vis dėlto, vargu ar galima tikėti tokia statistika, mat neoficialiais duomenimis,Lietuvoje nėštumo nutraukimai atliekami ir privačiuose kabinetuose, kas yra nelegalu. Suskaičiuota, kad per 55-erius metus nuo leidimo atlikti abortą moters noru iki 12 nėštumo savaitės, Lietuva neteko 2 milijonų potencialių savo gyventojų.

Supratome, kad tema yra labai aktuali. Lietuvoje tam tikros interesantų grupės planuoja pasikėsinti į moters apsisprendimo laisvę ir uždrausti abortus, bet kol kas, nors tema ir labai nepatogiai mūsų visuomenėje sutinkama, abortai Lietuvoje nėra uždrausti.

Tyrimai apie aborto įtaką psichinei sveikatai

Vienas iš dažniausių argumentų, kuriais spekuliuoja abortų draudimo šalininkai, yra tas, kad moteris, pasidariusi abortą, padaro negrįžtamą žalą savo psichinei sveikatai, rizikuoja susirgti depresija.

Puslapio sciencedaily.com, skelbiančio naujausius mokslinius tyrimus, duomenimis, Marylando universiteto mokslininkų komanda ištyrė 400 000 moterų, gimusių 1980-1994 metais, psichinės sveikatos būseną ir nustatė, kad abortas nedidina rizikos moteriai susirgti depresija.

Dr. Julia R. Steinberg kartu su komanda rinko informaciją, užfiksuotą Danijos nacionaliniame registre, apie turėtus abortus, vaikų gimimus ir antidepresantų paskyrimus.

Tyrimas skelbia, kad antidepresantų paskyrimas nepasikeitė nei metus prieš abortą, nei metus po jo.

„Sprendimai, argumentuojami spėjimu, kad abortas kenkia moters psichininei sveikatai, yra visiškai nepagrįsti, - sako dr. Steinberg, - abortas nesukelia depresijos. Mes atradome, kad, jeigu moteris anksčiau neturėjo polinkio į depresiją, tai po aborto šis polinkis taip pat neatsiras.“

Palyginus su moterimis, kurios nebuvo nutraukusios nėštumo, tos, kurios jį nutraukė, dažniau vartojo antidepresantus. Bet dr. Steinberg pabrėžia, kad šis skirtumas buvo toks pat ir tuomet, kai moterys nebuvo pasidariusios aborto. Mokslininkė pažymi, kad taip gali būti dėl kitų vardiklių - tokių kaip jau egzistuojančios psichologinės problemos arba kitos nemalonios patirtys.

Asmeninė patirtis

Dalinamės skaitytojos laišku, kuriame ji dalinasi savo patirtimi.

„Dažnas sako, jog abortas yra jautri tema, o aš nuoširdžiai nesuprantu, kam gi ji jautri: ar tai, kuri jį išgyveno, ar tiems, kuriems ta tema kažkaip nejaukiai skamba. Ir vis girdžiu tas frazes. Ir tada man iškyla klausimas: ar jūs manote, kad tos „legendinės frazės“ tikrai palengvina apsisprendimą?

Papasakosiu apie savo patirtį. Kaip ir daugelis kitų, aš niekada negalvojau, kad man tai atsitiks. Ar kad aš vieną dieną prieisiu šią gyvenimo kryžkelę. Juk tokios istorijos juk vyksta „kažkokiose asocialiose šeimose“, kur vaikai užaugo taip ir nepažinę lytinio švietimo?

Nesvarbu, kaip gi aš pastojau, ir jūs gal pasakytumėte: „Kur buvo jos galva?“ Bet tuo metu man buvo 24 ir aš supratau, jog esu nėščia.

Sakytumėte: „Tai kur bėda? Gi ne 18-ika?“ Turėjau draugą. O man tai buvo dilema. Visų pirma, kėliau klausimą dėl mokslų užsienyje. Buvau tik ką atradusi pamėgtą studijų kryptį prestižiniame universitete, nenorėjau visko taip lengvai mesti ir, dar svarbiau, aš nenorėjau stabdyti savęs. Visų antra, pats jausmas, kylantis iš vidaus, man šaukė, jog aš nenoriu būti motina. Aš dar nepasiruošus.

Nenoriu įsprausti savęs į rėmus: už ar prieš esu abortus. Aš noriu būti laisva pasirinkti. Ir gal tai skamba egoistiškai, ir gal kas sakys, kad tokios kaip aš nenusipelno vaikų, bet aš manau, kad net ir kažko nusipelnyti gali būti mano laisvas pasirinkimas.

Neneigsiu, buvo akimirkų, kai aš blaškiausi, verkiau, vedama kitų spaudimo galvojau iš tikrųjų gimdyti, nes bijojau, kad nusgręš tėvai, bijojau, kad tapsiu, kaip mano močiutė sakė, „vaikžude“, bet tokiais momentais aš nepalūžau (kitų nuostabai).

Kai atėjo laikas galutinai apsispręsti, aš vieną rytą pabudau jau žinodama sprendimą: NEGIMDYSIU!

Taip, AŠ, ne jūs, ne mano mama, ne močiutė, ne mano vaikinas, ne mes, o AŠ!

Diena klinikoje, kur pati, tik apsupta rankšluosčiu, į operacinę atsineši lašelinę ir atsiguli ant stalo. (Šalyje, kurioje dariausi abortą, valstybė padengia nėštumo nutraukimo išlaidas studentams). Ir jauti tą gailų žvilgsnį iš serijos „mergaitė prisidirbo“. Ir aš nežinau, ar jis buvo tikrai toks, ar man tik be akinių pasivaideno, bet aš neabejojau.

Pabundu po narkozės praėjus 15 minučių. Seselė glosto man veidą ir sako, jog viskas praėjo gerai. Aš apsiverkiu, nes labai bijojau. Dar paguliu, išgeriu arbatos ir suvalgau seselės atneštus sausainius. Dar po 15 minučių man pasako, kad galiu rengtis ir eiti namo. Aš apsirengiu ir išeinu pas manęs koridoriuje laukiantį draugą.

Išėjusi pro duris aš suvokiu, kad viskas. Tai praėjo. Aš tai padariau. Šviečia saulė ir mes einame pusryčiauti. Jis paima mano ranką ir dabar mes likome tik dviese.

O istorijos moralas toks:

Pati bėda slypi tame, kad mes labai dažnai smerkiame. Mes tik dabar pradedame kalbėti, kaip visuomenė teisia moterį, pasidariusią abortą, o aš manau, kad smerkimas prasideda nuo pačių artimiausių žmonių rato, šeimos. Ir jei mes norime pokyčių mūsų visuomenėje, nustokime smerkti vieni kitus.

Gal tavo sesė tau nežinant pasidarė abortą ir bijo apie tai tau pasakyti? Gal geriausia draugė slepia šią „paslaptį“! Tai kalbėkime, švieskime! Skatinkime moteris pačias laisvai pasirinkti. Ir čia kalba yra ne pro- ar kontr-, čia kalbame apie galimybę būti laisva asmenybe ir pačiai nuspręsti, ką aš darau su savo kūnu.

Aš dažnai susimąstau, o kas būtų buvę, jei aš būčiau nusprendusi gimdyti. Bet iki šiol žinau, kad tą dieną aš pasirinkau teisingai. O dar svarbiau, kad tai buvo MANO sprendimas.

PSO pozicija

Pasaulyje abortas vis dar yra pagrindinė motinos mirties priežastis, ypač tarp jaunų, nepasiturinčių kaimo moterų. Moterys pasirenka nėštumo nutraukimą, nepaisydamos to, ar procedūra yra saugi ar ne, ir jų pasirinkimas turi būti gerbiamas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad tose šalyse, kur abortas yra legalus, nėštumo nutraukimo paslaugos turi būti prieinamos. Apribojus legalaus aborto prieinamumą aborto poreikis nesumažėja, priešingai, padidėja nelegalių ir nesaugių abortų skaičius, dėl to išauga moterų sergamumas ir mirtingumas.

Anot PSO, valstybės politika ir įstatymai, kurie apriboja saugaus nėštumo nutraukimo paslaugą ir informacijos apie šią paslaugą prieinamumą, pažeidžia žmogaus teises - moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą. Siekiant įgyvendinti moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą, abortas turi išlikti legalus ir saugus, bet retas.

žymės:

Panašus: