Aktorius Aurelijus Liškauskas kurs Karlsono vaidmenį linksmame edukaciniame koncerte šeimai „Karlsono mokyklėlė“.
Karlsonas ir Karališkoji Dūdų Mokyklėlė
Švedijos sostinėje Stokholme, ant daugiabučio namo stogo, už kamino, stovi mažas namelis, kuriame gyvena „gražus, protingas ir gerai įmitęs vyrukas pačiame jėgų žydėjime“ vardu Karlsonas. Šis nenuorama, kuris niekaip nenori suaugti, labiausiai mėgsta išdykauti. Su juo niekada nebūna nuobodu, nes jo galva nuolat pilna įvairiausių idėjų.
Karlsonas nusprendė įkurti Karališkąją dūdų mokyklėlę, kurioje ne tik pats mokysis groti visais variniais pučiamaisiais instrumentais iš karto, bet ir kitus pamokys.
Klaipėdos Brass Kvinteto Dalyvavimas
Jam talkins Klaipėdos brass kvintetas, kuriam vadovauja ir trimitu groja Sigitas Petrulis, Jonas Katauskas taip pat gros trimitu, Monika Miliauskienė - valtorna, Arvydas Stakvilevičius valdys tromboną, o Vidmantas Liasis - patį didžiausią kvinteto instrumentą tūbą. Programą režisavo Nerijus Gedminas, pats joje kuriantis mokyklėlės direktoriaus vaidmenį.
Klaipėdos brass kvinteto meno vadovas S. Petrulis teigia, kad Karlsonas yra įdomus, charizmatiškas, siausti mėgstantis personažas, todėl jis populiarus išliko iki šių dienų.
„Linksmai erzindamas publiką, Karlsonas supažindina vaikus su variniais pučiamaisiais instrumentais, kuriais mes grojame šiame koncerte. Visos jo išdaigos kuria linksmą nuotaiką ir neleidžia nuobodžiauti nė vienam žiūrovui salėje. Todėl publika jau spėjo pamilti šį nenuoramą personažą“, - pasakojo S. Petrulis.
Thomo Manno Festivalis Nidoje
Liepos 12-19 dienomis Nidoje vykęs XVIII tarptautinis Thomo Manno festivalis „Šimtmečio vasara“ padarė šuolį laike ir perkėlė publiką į, anot Stefano Zweigo, saugumo aukso amžių - Europą Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse. Šios temos suvienyta kamerinių klasikinės muzikos koncertų, šiuolaikinio meno renginių, pokalbių, parodų ir kino vakarų programa pradėtas naujasis festivalio penkerių metų teminis ciklas „Modernybės palikimas: 100 metų po Didžiojo karo“.
Festivaliui pasibaigus galima konstatuoti - šis palikimas tebėra labai gyvas. Negalėdami savo gyvenamojo laikotarpio prilyginti minėtajam tariamo saugumo amžiui, vidinei būsenai šykštint ramybės, kai skubame užbėgti įvykiams už akių, tikėjimo ir tolesnį kelią rodančios šviesos rezervus galėtume papildyti pirmtakų kūryba. Mat ne viskas, kas ten sudėta, yra mūsų perskaityta, bet viskas, kas skaitoma, įgyja vis daugiau prasmių didėjant laiko - istorinio ir asmeninio, - nubėgtai distancijai.
Festivalio Muzikinė Programa
Tradicija tapo gausiausia ir neabejotinai solidžiausia festivalio programa pripažįstamas koncertų ciklas, šiemet ne tik pažėręs įspūdžių išpuoselėtos klasikos mėgėjams, bet ir netaupęs kūrybinio eksperimento nuotaikos: pradedant Juozo Gruodžio dainomis, sukurtomis keturvėjininko Kazio Binkio avangardistinėmis eilėmis, baigiant užburiančia Vidmanto Bartulio kompozicija „I like Marlene Dietrich“, kurią atliko pianistas Daumantas Kirilauskas ir Kauno styginių kvartetas.
Atsvara šiam erotiškam gyvenimo grožio intarpui kareiviškoje buityje tapo koncertas, kuriame skambėjo Olivier Messiaeno „Kvartetą laiko pabaigai“. Kompozitoriaus sukurtas kalint karo belaisvių stovykloje, jis neįprastu muzikiniu keliu veda klausytoją iš kasdienės būties lygmens į dieviškąją sferą. Kūrinį atliko smuikininkė Rūta Lipinaitytė, klarnetininkas Vytautas Giedraitis, violončelininkas Povilas Jacunskas ir pianistė Indrė Baikštytė.
Atgimęs Klavesinas
Pradžios koncerte, be kita ko, nuskambėjo renginio premjera: kompozitoriaus Ričardo Kabelio kūrinys chorui „Rožių lietus“, specialiai parašytas festivalio užsakymu. Būtent programos išbaigtumas ir grynumas, - be abejo, užtikrintas ir įspūdingo atlikėjų profesinio pasirengimo, - užtikrino išskirtinę atmosferą koncerte „Senosios muzikos valanda“, kuriame viešnia iš Čekijos prof. Giedrė Lukšaitė-Mrázková ir jos doktorantas Balys Vaitkus klavesinu skambino XVIII a. čekų kompozitorių kūrinius.
Koncertuose skambėjo ir Johanno Sebastiano Bacho, Wolfgango Amadeuso Mozarto, Ludwigo van Beethoveno, Arnoldo Schönbergo, Thomo Manno pamėgto Franzo Schuberto, Igorio Stravinskio, Aarvo Pärto, Juliaus Juzeliūno ir kt. kompozitorių opusai, taigi - platus stilių spektras ir nuotaikų įvairovė, kurios kamerinis formatas labai tinka Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiai.
Kino Naktys ir Šokio Spektaklis
Tradicinės kino naktys šiemet vyko Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ ir kvietė žiūrėti Vokietijos bei Lenkijos kino kūrėjų vaidybinius filmus: Paweło Pawlikowskio „Idą“, Ricko Ostermanno „Vilko vaikus“, kurie sulaukė itin gausios publikos dėmesio, Chriso Krauso „Keturias minutes“, Fraukės Finsterwalder „Tamsiąją pusę“ - bei naujosios lietuviškos dokumentikos pavyzdį, Manto Kvedaravičiaus „Barzakh“.
Šiuo atžvilgiu itin vykęs rengėjų pasirinkimas buvo Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ šokio spektaklis „Vieta, kurios nėra“ (chor. Daiva Palubinskaitė, šokėjai Dovilė Binkauskaitė, Inga Kuznecova, Petras Lisauskas), atliktas vandens pripildytame baseine, kuris buvo įrengtas aikštėje prieš Neringos savivaldybės pastatą. Originali meno intervencija prašyte prašosi tęstinumo.
Žodžio ir Šiuolaikinio Meno Programos
Žodžio bei šiuolaikinio meno programas vykusiai sujungė festivalio partnerio Goethe‘s instituto bei VDA Nidos meno kolonijos rašytojų rezidentūros projektas: vokiečiai Nilsas Mohlis, prancūzė Corinne Roche ir lietuvė Paulina Eglė Pukytė Th. Manno terasoje skaitė savo tekstų, šiemet sukurtų Th. Manno ir Jeano Paulio Sartre‘o fiktyvaus susitikimo Nidoje tema, ištraukas.
Pasivaikščiojimų Laboratorija
Tarpdisciplininį pobūdį su literatūrine dedamąja turėjo ir tradicinio Goethe‘s instituto ir VDA Nidos meno kolonijos projekto - meno rezidentūros, kurios rezultatai pristatomi festivalio metu, - rezultatas, kurio metu instituto stipendininkas, Kelno aukštojoje medijų meno mokykloje video- bei instaliacijų meną studijavęs vokiečių menininkas Philippas Hamannas pristatė savo viešnagės Nidoje metraštį, sudarytą iš ornamentiškai sudėliotų nuotraukų, anekdotų, komentarų ir kitokių gyvenimo nuotrupų, dažniausiai dienai prabėgus sušluojamų į gilesnį atminties arba užmaršties stalčių.
Apie Praeitį - Šių Dienų Skaitytojams
Išplėtota tokio paveikslo versija, sukurta žvelgiant ne į dabartį, o į praeitį - vokiečių meno istoriko Floriano Illieso mikroistorijų romanas „1913: šimtmečio vasara“, pristatytas festivalyje. Anot festivalį kartu su partneriais rengiančio Th. Manno kultūros centro direktorės Linos Motuzienės, šiųmečio renginio pavadinimą ir temą įkvėpusios knygos vertimo į lietuvių kalbą pasirodymas bei pristatymas - išskirtinis įvykis ligšiolinėje festivalio istorijoje.
žymės: #Gime
Panašus:
- Gimdymas Be Smurto: Ar Tikrai Įmanoma Sukurti Ramią Patirtį?
- Nerijus Mačiulis: Įkvepianti Sėkmės Kelionė ir Profesinė Biografija
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinos Vaikiškų Rūbelių Mezginio Schemos Virbalais, Kurias Privalote Išbandyti!
- Spanguolių arbata nėštumo metu: neįtikėtina nauda ir svarbios rizikos, kurias privalote žinoti!