Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Visuomenė turi suprasti, kad vaiko priežiūros atostogų pasidalijimas tarp tėvų - normali praktika, reaguodama į naują Europos Sąjungos (ES) direktyvą dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų, LRT RADIJUI sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

ES keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka

Praėjusią savaitę bendrijos užimtumo ir socialinės politikos ministrai pritarė direktyvai, kuria numato neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas abiems tėvams. Tai reiškia, kad, jei vienas iš tėvų nuspręstų nepasinaudoti jam suteiktomis atostogomis, jų netektų. „Pas mus vaiko priežiūros atostogoms yra skiriami metai ar dveji, priklausomai nuo to, kaip šeima pasirenka.

„Skandinavai turi neperleidžiamas atostogas, yra valstybių, kuriose vaiko priežiūrai skiriama vos porą mėnesių.

Nors, anot I. Ruginienės, Lietuvos teisinė sistema šios direktyvos įgyvendinimui yra palanki, bandant išlaikyti moteris darbo rinkoje susiduriama su kitomis problemomis - visuomenės ir darbdavių mentalitetu, trukdančiu moterims įsilieti į darbo rinką.

„Fiksuojama nemažai atvejų, kai, atėjusi į darbo pokalbį, moteris sulaukia klausimo, ar turi vaikų. Vyrams tokie klausimai nėra užduodami. Tokių diskriminacijos požymių darbo rinkoje vis dar įžvelgiama“, - tvirtina I. Ruginienė.

„Mūsų Darbo kodeksą sudaro daugybė aspektų, tačiau jame nėra neperleidžiamo laikotarpio, todėl mes turime išlaikyti ambiciją. Pavyzdžiui, Ispanijoje neperleidžiamos atostogos yra diegiamos pamažu: dabar jie turi pusantro mėnesio, o iki 2021-ųjų siekia padaryti keturis mėnesius neperleidžiamų atostogų. Manau, kad tokie pavyzdžiai galėtų padėti įgyvendinti šią direktyvą Lietuvoje“, - sako D. Paulauskas.

Anot E. E. Bingelio aiškinimu, valstybėse, kuriose ši praktika jau yra įteisinta, pasitvirtina. Nors procentas yra santykinai mažas, E. Bingelio teigimu, vis daugiau vyrų Lietuvoje išeina vaiko priežiūros atostogų. „2018 metais vaiko priežiūros atostogų išėjo 32 tūkst. moterų ir 10 tūkst. vyrų, tačiau pirmais metais dažniau prižiūrėti vaiko eina mama.

Antrais metais išeina tėvas, tačiau tuo pačiu ir dirba, o mama išeina iš darbo. Žmonės, kurie turi aukštesnes pajamas, mato, kad, pavyzdžiui, vyro atlyginimas yra didesnis ir jie šia spraga pasinaudoja. Moterys dėl to nesijaučia saugios, nes vėliau tai atsisuka į išmokas, į pensiją, kas yra didžiulė problema. Kaip tos neperleidžiamos atostogos turi atrodyti - irgi yra svarbu“, - komentuoja E. Bingelis.

Vertindama naujos direktyvos galimybes Lietuvoje, I. Ruginienė pabrėžia edukacijos reikšmę. „Reikia stengtis, kad nebūtų taip, kaip prieš dešimt metų, kad vyras nejaustų spaudimo iš aplinkos ir gėdos dėl to, jog išeina vaiko priežiūros atostogų, esą tai yra moteriška pareiga.

Mes niekur nepajudėsime, jeigu neugdysime visuomenės, kad vaiko priežiūros atostogų pasidalijimas - normali praktika“, - teigia I. Ruginienė.

Specialistai dažnai sako, kad pagrindinė problema, kodėl moterys iškrenta iš darbo rinkos, yra per ilgos motinystės atostogos. I. Ruginienė atkerta - tai visiškas mitas. „Dažniausia manoma, kad maži vaikai yra problema, nes jie serga.

Dėl jų yra išduodami nedarbingumo pažymėjimai. Nemažai moterų pirmaisiais motinystės metais maitina krūtimi, dėl to, akivaizdu, kad vyrai negalėtų perimti šios funkcijos. Antraisiais metais jau yra visiška laisvė derinti“, - sako I. Ruginienė.

Pašnekovė nemano, kad vaiko priežiūrai skirtas laikotarpis turėtų būti trumpinamas. „Jeigu mes kalbėsime apie šio laikotarpio sutrumpinimą, mes ir vėl susidursime su darželių trūkumo ir nepakankamų pajamų auklėms samdyti problema. Reikėtų neperlenkti lazdos į kitą pusę, kad neatsitiktų taip, jog vaikai išvis liks be jokios priežiūros“, - perspėja I. Ruginienė.

D. Paulauskas nesutinka, kad vaiko priežiūros atostogų trukmė neturi įtakos moterų padėčiai darbo rinkoje. „Per tą dviejų, o, jei gimsta ir antras vaikas, keturių metų laikotarpį, kai yra pats karjeros „gazas“, moters atlyginimas užšąla ir nekyla.

Vyrai šį laikotarpį gali kur kas geriau išnaudoti ir jų karjeros šuolis būna neįtikėtinas. Grįžusios iš atostogų moterys jų nebepasiveja. Mes privalome kalbėti apie vaiko priežiūros trukmę ir kiek ji turi būti lanksti, nes direktyva tai numato“, - LRT RADIJUI sako D. Paulauskas.

Siūlomos reformos: kritinis žvilgsnis

Pirma, projekte yra siūloma prailginti vaiko priežiūros terminą. Šiuo metu turime galimybę rinktis tarp 12 ar 24 mėnesių, siūloma - 18 ar 24 mėnesiai. Trūksta argumentų, kuo keičiant terminus bei ilginant priežiūros laiką ir išmokų mokėjimą, sistema bus patrauklesnė darbuotojams bei darbdaviams. Galima sutikti, kad laiko ilginimas iš esmės nepablogina situacijos, tačiau ar tikrai turime gerai išvystytą vaiko priežiūros infrastruktūrą, kuri leis tėvams grįžti į darbo rinką ir ramiai palikti kūdikį lopšelyje ar su aukle? Drįsčiau tuo abejoti, nes vien sostinėje keliems tūkstančiams vaikų trūksta priežiūros įstaigų.

Sakoma, jog tokia reforma pagerina vaikų auginimo sąlygas, tačiau nemanau, kad termino prailginimas yra geriau mamai, kuri pusmečiu ilgiau bus iškritusi iš darbo rinkos. Tai reiškia ne vien didesnę riziką sugrįžus gauti mažesnį darbo užmokestį, tačiau ir ateityje gauti mažesnę pensiją.

Antra, pasiūlymuose yra keičiama išmokų mokėjimo tvarka ir jų dydžiai. Siūlant tėvams galimybę užsidirbti ir prižiūrėti vaiką pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais, norėtųsi matyti lygias galimybes ir sąlygas visiems tėvams, neskirstant jų pagal uždirbamas pajamas.

Šiuo atveju, nėra įvertinta reali galimybė darbuotojui grįžti iš vaiko priežiūros atostogų, kai jis uždirba tiek pat arba daugiau, nei paskirta išmoka. Tuo tarpu darbuotojams, kurie uždirba mažiau, siūloma tik padengti skirtumą tarp gaunamų pajamų ir išmokos. Siūlymuose nėra nenumatytas mechanizmas, kuris skatintų tokius darbuotojus grįžti į darbą.

Nėra pateikiamos proporcingai mažesnės ar kitokios išmokos, lygiagrečiai nesiūloma infrastruktūros plėtra ir vaiko priežiūros paslaugų įvairovė. Galima teigti, kad sistema yra draudiminė ir siekiama kompensuoti tik prarastas tėvų darbines pajamas. Tačiau tai nėra tiesa, nes sistema iš esmės turi ne tik socialinio draudimo, bet ir socialinės paramos elementų.

Reikėtų įvertinti siūlomus pokyčius sistemiškai, nerūšiuojant darbuotojų pagal jų gaunamas pajamas ir suteikiant visiems vienodą galimybę dirbti ir prižiūrėti savo vaiką. Juk nuo to, kad tėvai negaus išmokų, nes jie turės darbinių pajamų, nukentės tik tėvai, bet ne socialinio draudimo sistema. Todėl pagrindinis mano siūlymas siekiant ne žodžiais, o darbais padėti tėvams - gaunantiems pajamas mokėti vaiko priežiūros išmoką, tačiau tartis dėl jos dydžių.

Kitu atveju lieka neaišku, ar tikrai siūloma išmokų sistema yra patraukli tėvams, auginantiems vaikus ir tuo metu patiriantiems tikrai nemažai finansinių ir vaiko priežiūros iššūkių?

Trečia, pasiūlymuose niekaip nėra išanalizuotas darbdavio vaidmuo, nes iš esmės pareziumuojama, kad bet kokiu atveju darbdavys turės sutikti su darbuotojo prašymu dėl lanksčių darbo sąlygų. Tačiau darbdaviui pagal naujus siūlymus neapsimokėtų leisti darbuotojui dirbti prižiūrint vaiką - kadangi, išleidus darbuotoją į vaiko priežiūros atostogas, paprastai terminuotai yra įdarbinamas pakaitinis darbuotojas.

Jeigu su darbuotoju, esančiu vaiko priežiūroje, būtų sudaroma darbo sutartis dėl lanksčių sąlygų, darbdaviui reikėtų išlaikyti jau du žmones, tad darbo vietos kaina ženkliai išaugtų. Nebejotinai tai sukurs nenorą leisti didesnius kaštus ir užvers galimybes vaiką prižiūrinčiam asmeniui lengviau grįžti bei integruotis į darbo rinką.

Todėl vargu ar galima bus svarstyti, apie „neiškritimą“ iš darbo rinkos, nes norint susigrąžinti vaiko priežiūroje esantį darbuotoją, reikia kartu įvertinti ir pakaitinio darbuotojo teises ir garantijas, kurios iš esmės lieka visai neaptartos pasiūlymuose.

Valdžios pasiūlymuose nėra visapusiškai subalansuotos visų įsitraukusių dalyvių teisės ir garantijos naudos, įskaitant ir naudą valstybei, paskaičiuojant lėšas išmokoms ir įplaukas, jei darbuotojai grįžta į darbą. Tik turint argumentais ir skaičiais pagrįstus pasiūlymus, galima atsakyti, ar siūloma reforma tikrai paskatins darbuotojus, susilaukusius vaikų, tartis dėl lankstaus darbo, o tuo tarpu darbdaviui su tokiu pasiūlymu sutikti. Šių aspektų neįvertinus, susiduriame su situacija, kai valdžios siūlomos reguliacijos galimai tik mažina šeimos ir profesinės veiklos derinimo galimybes.

Praktiniai patarimai ir informacija

Planuojate šeimos pagausėjimą? Viskas, ką jums reikia žinoti planuojant šeimos pagausėjimą yra vienoje vietoje, išskaidyta pagal aktualias temas, susisteminta taip, kad būtų patogu rasti bei suprasti, nes visa informacija pateikiama žmonių kalba. Kas naudingiau: 18 mėn. ar 24 mėn? Skirta tėvams, kurie nori žengti pirminį žingsnį ir pasitikrinti, ar apskritai priklausytų motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos.

Praktiniai mokymai apie grįžimą į darbą po vaiko priežiūros atostogų. Mokymų ciklą sudaro penkios temos, aptariami teisiniai aspektai ir suteikiami praktiniai patarimai. Seminaras su paskolų ekspertu Giedriumi Poska. Turbūt ne kartą girdėtoje, kad motinystės ir vaiko priežiūros išmokos jums nepriklausys. Arba bus labai mažos?

Esu labai dėkinga Gretai, nes konsultacijos metu labai aiškiai paaiškino dalykus, kurie iki tol atrodė sunkiai suprantami. Iki konsultacijos jaučiausi pasimetusi ir bijojau įgyvendinti vieną idėją, tačiau po konsultacijos jaučiuosi saugesnė ir tvirtesnė, nes žinau, kad nepažeisiu kitų vartotojų teisių. Visada malonu, kai specialistas kalba paprastam žmogui suprantama kalba. Todėl mes be galo džiaugiamės atradę Gretą- jos žinios, profesionalumas, greitis perteikiamas su tokia šiluma ir taip aiškiai, jog belieka tik atsikvėpti , žinant, jog klinikos ir kitų mano veiklų teisiniai klausimai gerose rankose. Apie Greta sužinojau is Instagramo. Savo profilyje ji šneka apie teisę paprasta kalba, kad tai galėtų suprasti ir paprastas žmogus. Pradėjusi sekti jos profilį greitai tapau ir jos kliente! Jos užvesta tema apie motinystės išmokas, iškėlė klausimų dėl mano asmeninės situacijos ir aš jai parašiau. Labai dėkoju, Greta, už tavo greitą reagavimą į mano užklausą. Esu Daktarė Odontologė, žmogus, kuriam teisinių paslaugų pasaulis yra visiškai svetimas ir nesuprantamas. Visi teisininkai man atrodydavo šalti ir neprieinami, bet tik ne Greta. Susipažinau su Greta instagrame, Jai dar manęs nežinant. Ir supratau, kad drąsiai galiu kreiptis. Nenusivyliau. Atsakymas buvo greitas ir konkretus, malonus ir efektyvus. Darbo rezultatas - būtent toks kokio man reikėjo. Esu labai laiminga, kad atsirado instagramas, kur aš galėjau rasti puikų specialistą. Gretos paslaugomis naudojausi ne kartą, kreipiausi ir dėl motinystės išmokų klausimų ir dėl paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Turėjau iššūkį su sutarties vienašališku nutraukimu remiantis paveldėjimo teise, bet iki galo nežinojau ar sutartis yra teisėtai nutraukta. Nežinojau kokias teisiškai pagrįstas pretenzijas galiu kelti šaliai, nutraukusiai sutartį. Greta išanalizavo visas sutartis, dokumentus ir pagal tai parengė ne tik teisiškai argumentuotą pretenziją, bet konsultavo, kad suprasčiau kokia yra situacija ir kokios galimos pretenzijos ribos ir kitų šalių atsakomybės. Beliko tik apsispręsti ar spręsti ginčą taikos keliu ar pasukti teisiniu - teisminiu keliu. Šauni, jauna teisininkė, puikiai išmananti savo darbą ir besidominti savo srities naujovėmis. Keletą kartų reikėjo teisininko patarimo gan konfidencialiais klausimais, todėl kreipiausi į Gretą, kuria žinojau kad galiu visiškai pasitikėti. Niekada nenuvylė. Labai ačiū, kad pagelbėjai. Gerai parengta sutartis gali apsaugoti jus ne tik ginčo atveju, bet ir padėti jo apskritai išvengti.

Statistika apie vaiko priežiūros atostogas Lietuvoje (2018 m.)
Lytis Skaičius
Moterys 32,000
Vyrai 10,000

žymės:

Panašus: