Akių ašarojimas yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių. Tai gali būti labai nemalonu ir trukdyti kasdieninei veiklai, todėl svarbu suprasti, kodėl taip atsitinka ir kaip galima su tuo kovoti. Priežasčių, kodėl ašaroja akys gali būti tikrai daug. Dažnai ašarojimas atsiranda dėl išorinių dirgiklių, bet jei akys ašaroja ilgesnį laiką, tai gali būti uždegiminių akių ligų požymis.
Kas yra ašarojimas?
Ašarojimas yra fiziologinis procesas, kurio metu akys gamina skystį, vadinamą ašaromis. Ašaros atlieka keletą svarbių funkcijų. Jos drėkina akies paviršių, suteikdamos komforto pojūtį ir apsaugodamos nuo išsausėjimo, o taip pat padeda pašalinti mikroorganizmus, dulkes ir kitus svetimkūnius, užkertant kelią infekcijai ir dirginimui.
Pagrindiniai akių infekcijos simptomai
Akių infekcija gali pasireikšti daugybe simptomų. Labai daug priklauso nuo to, kurią tiksliai akies dalį apėmė infekcija. Pavyzdžiui, simptomų infekcijos atveju gali atsirasti: akies voke, ragenoje (skaidriame rainelę dengiančiame apvalkale) arba akies gleivinėje.
Infekcijos atveju simptomai gali pasireikšti tiek vienoje, tiek abejose akyse. Pagrindiniai tokio akių negalavimo simptomai yra šie:
- skausmas ar diskomfortas
- niežėjimas
- svetimkūnio jausmas
- akių jautrumas šviesai
- deginimo pojūtis
- nedidelis skausmingas guzelis po voku ar ties blakstienų augimo linija
- vokai tampa jautrūs prisilietimui
- akys ašaroja, jos sudirgusios.
Apie galimą infekciją perspėja ir tokie išoriniai simptomai kaip:
- gelsvos, žalsvos ar skaidrios akių išskyros
- paraudę akių obuoliai
- patinę ir paraudę akių vokai
- nuo traiškanų sulipusios blakstienos, ypač rytais.
Akių infekcijos diagnozę sufleruoja ir suprastėjęs regėjimas - atrodo, kad liejasi vaizdas. Kartais vargina pakilusi kūno temperatūra, nemalonūs pojūčiai nešiojant kontaktinius lęšius, padidėję limfmazgiai paausiuose.
Priežastys, kodėl ašaroja akys
Mūsų akys pradeda ašaroti, kai susiduriame su sąlygomis, kurios gali būti pavojingos akims. Tai normali refleksinė reakcija. Akys reaguoja ir pradeda ašaroti dėl svetimkūnio patekimo į akis, dėl dūmų ir ėsdinančių medžiagų, taip pat dėl tam tikrų oro sąlygų, tokiu kaip stiprus vėjas ar šaltas oras. Akys taip pat gali pradėti ašaroti dėl per ryškios šviesos.
Be to, sudirginti akis ir sukelti ašarojimą gali ir per didelis patalpų oro sausumas ar kai kurie aitrūs prieskoniai. Tokiais atveju pakanka, kad sąlygos normalizuotųsi ar būtų pašalintas dirgiklis ir akys nustoja ašaroti. Tačiau yra ir kitokių akių ašarojimo priežasčių. Taigi, kokios jos?
Alergija
Kontaktas su alergenu taip pat gali sukelti junginės uždegimą, kurio vienas iš simptomų ir yra ašarojimas. Labai dažnai ašarojimas pasireiškia tam tikro augalo (kuriam yra alergija) žydėjimo laikotarpiu. Taip pat gali pasireikšti ir alerginė reakcija į kosmetiką, buitinę chemiją, kontaktą su gyvūnais ir pan.
Akių infekcija
Viena dažniausiai pasitaikančių akių infekcijų yra konjunktyvitas. Pastarasis gali būti bakterinis, virusinis, taip pat chlamidijų sukeltas konjunktyvitas. Asmenims, kurie serga įvairiomis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, šienlige, astma ar egzema, dažnai pasitaiko alerginis konjunktyvitas. Taip pat gali būti ir reakcinis konjunktyvitas, kurį gali sukelti įvairūs chemikalai ir dirgikliai.
Konjunktyvitą lydi niežulys, akių perštėjimas, akių vokų patinimas, ašarojimas, taip pat gali pasireikšti ir nosies užgulimas. Sergant infekciniu konjunktyvitu, gausų ašarojimą lydi pūlingos išskyros. Taip pat gali padidėti jautrumas ryškiai šviesai. Gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir tipo. Gydymui gali būti skiriami antibiotikai, antivirusiniai vaistai ar kitos priemonės, skirtos sumažinti alergenų ar dirgiklių poveikį.
Ašarų latakų nepraeinamumas
Jei ašarų latakai susiaurėję arba užsikimšę, ašaros negali patekti į nosies ertmę ir kaupiasi ašarų maišelyje. Dėl šios priežasties gali atsirasti akių uždegimas ar bakterinė infekcija. Pasireiškia skausmu, patinimu, paraudimu, taip pat galite pastebėti išskyras iš akių. Gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek naujagimiams.
Per didelis akių nuovargis
Jei jūsų akys ilgą laiką labai įtemptos, jos gali pradėti ašaroti. Taigi, ašarojimo priežastis gali būti neteisingai parinkti akiniai ar kontaktiniai lęšiai, taip pat darbas kompiuteriu, kuris reikalauja nuolat įtempti akis. Be to, akių nuovargį gali sukelti ir kalio bei B grupės vitaminų trūkumas.
Sausų akių sindromas
Sausų akių sindromas gali atsirasti, kuomet akys nustoja gaminti pakankamai ašarų. Tai gali būti dėl buvimo karštoje ar vėjuotoje aplinkoje, akių pervargimo, ilgo nepertraukiamo darbo prie kompiuterio, kontaktinių lęšių nešiojimo, tam tikrų sveikatos sutrikimų ar vaistų vartojimo, taip pat dėl sauso patalpų oro.
Kontaktiniai lęšiai
Be abejo, akys gali pradėti ašaroti dėl reakcijos į kontaktinius lęšius. Taip dažniausiai atsitinka, jei kontaktiniai lęšiai parinkti netinkamai, yra dėvimi ilgiau nei rekomenduoja gamintojas ar oftalmologas, taip pat jei jie nėra tinkamai prižiūrimi - paviršiuje lieka baltymų nuosėdų, tuomet ant jų dauginasi bakterijos, sukeldamos uždegimą. Tačiau kontaktiniai lęšiai akims gali sukelti ir individualią netoleranciją. Pernelyg didelis ašarojimas gali atsirasti ir dėl ilgalaikio buvimo saulėje su lęšiais ar vėjo bei dulkių patekimo tarp lęšio ir akies gleivinės.
Akių infekcijų tipai
Tikslią diagnozę ir akių infekcijos tipą įvardys tik gydytojas. Dažniausiai pasitaikančios infekcijos yra šios:
- Konjunktyvitas: Tai junginės infekcija, kuria sergant akies obuoliai įgauna rožinį atspalvį. Infekciją gali sukelti tiek bakterija, tiek virusas, nors kartais negalavimo priežastimi tampa alerginė reakcija ar koks nors dirgiklis. Konjunktyvitas neretai užklumpa peršalus. Suaugusiems šią ligą dažniausiai sukelia virusas, o vaikų konjunktyvitas dažniau bakterinio pobūdžio.
- Keratitas: Keratitas tai ragenos uždegimas, sukeltas bakterijų, virusų ar vandenyje aptinkamų parazitų. Keratitas - dažna kontaktinius lęšius nešiojančių asmenų problema.
- Miežis: Miežis tai neretai itin skausmingas raudonas gumbelis, atsirandantis ant vokų ar blakstienų augimo linijos. Miežis išsikelia bakterijomis užsiteršus riebalų voko riebalų liaukoms ar blakstienų folikulams. Miežiai primena paprastuosius spuogus, jie nėra užkrečiami.
- Grybelių sukeltos akių infekcijos - gana retas reiškinys, tačiau į jas nevertėtų numoti ranka. Neretai grybeline infekcija akys užkrečiamas po traumos, ypač tais atvejais, jeigu akis pažeista augalinės kilmės objekto, pavyzdžiui, spyglio ar šakelės. Rizika padidėja ir kontaktinius lęšius nešiojantiems, tačiau reikiamos higienos nesilaikantiems žmonėms.
- Uveitas: Uveitas tai viduriniojo akies sluoksnio - akies kraujagyslinio dangalo - uždegimas. Jį gali sukelti labai įvairūs virusai, pavyzdžiui, pūslelinė, tačiau dažniausiai jis siejamas su autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, reumatiniu artritu ar vilklige.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Akių ašarojimas dažniausiai būna trumpalaikis ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau yra situacijų, kai tai gali būti rimtesnių problemų simptomas ir prireiks gydytojo apžiūros. Štai keletas požymių, rodančių, kad reikia kreiptis į oftalmologą:
- Pernelyg gausus ašarojimas. Pastebėjus, kad akys itin smarkiai ašaroja, nepriklausomai nuo to, ar yra akivaizdus dirgiklis ar nėra, reikėtų kreiptis į gydytoją.
- Ilgalaikis ašarojimas. Jei jūsų akys ašaroja kelias dienas iš eilės, tai taip pat gali būti tam tikros akių ligos požymis.
- Skausmas, uždegimas. Jei ašarojančių akių diskomfortą lydi skausmas ar deginantis pojūtis, tai gali būti infekcijos ar kitos akių būklės, kurią reikia stebėti ir gydyti, požymis.
- Regėjimo pokyčiai. Neryškus matymas, šešėliai, sumažėjęs regėjimo aštrumas ir kiti regėjimo defektai taip pat yra priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Prieš nustatydamas tikslią diagnozę ir paskirdamas tinkamiausią gydymą, gydytojas apžiūrės akis, galbūt paims audinio ar skysčio mėginį, kuris bus tiriamas laboratorijoje. Remdamasis laboratorinio tyrimo rezultatais, gydytojas skirs vaistų - tai gali būti geriami vaistai, tepalas arba akių lašai. Jeigu infekciją sukėlė trauma, alergija, dirgiklis ar kita sveikatos problema, specialistas gali pasiūlyti kitų gydymo būdų. Kol akys nepasveiks, nešioti kontaktinių lęšių nerekomenduojama.
Panašus:
- Atostogos gimus vaikui: kaip gauti ir kiek trunka?
- Uodo įkandimas vaikui: Kaip sumažinti niežulį ir patinimą?
- Vaikui temperatūra be priežasties: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Jeronimo Miliaus įspūdinga biografija ir nepakartojama muzikinė karjera
- Neįtikėtina Anykščių Vaikų Muzikos Mokyklos Istorija: Kaip Sukūrė Muzikinį Stebuklą