Tėvams dažnai skaudu, kai vaikas atsikalbinėja ir nedaro to, ko jie prašo, kai į prašymą reaguoja atšiauriai, tačiau, visų pirma, patariama išsiaiškinti maišto priežastis.
Kodėl vaikas neklauso?
Maištaujančių ar kitaip netinkamai besielgiančių vaikų tikslas nėra konkrečiai supykdyti ir erzinti tėvelius ar kitus šeimos narius. Būna ir taip, kad vaikas pats nesuvokia ir negali įvardyti, kaip jis jaučiasi ir kodėl netinkamai elgiasi. Dažniausiai vaikų netinkamo elgesio tikslai yra susiję su emociniais bei fiziniais poreikiais.
Vaiko teisių apsaugos specialistai supranta, jog tėvams skaudu, kai vaikas atsikalbinėja ir nedaro tai, ko jie prašo, kai į prašymą reaguoja atšiauriai, tačiau, visų pirma, pataria išsiaiškinti maišto priežastis. Situaciją plačiau komentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos psichologė Laura Kmitė.
Dėmesio trūkumas
Paprastai vaikai yra linkę prieštarauti tėvams, kai jiems trūksta tėvų dėmesio. Tai reiškia, kad vaikams trūksta fizinio kontakto, artimo emocinio ryšio, todėl jie visais įmanomais būdais siekia būti tėvų dėmesio centre, siekia būti mylimi, svarbūs ir pastebimi.
Ypač tarp brolių ir seserų vyrauja neteisybės ar nelygybės pojūtis tada, kai tėvai skirtingai teikia dėmesį savo vaikams. Tokiais atvejais rekomenduojama skirti laiką kiekvienam vaikui su kiekvienu iš tėvų atskirai, t. y. skirti individualų laiką vaikui. Tais atvejais, kai šeimoje auga vienas vaikas ir jis dažnai neduoda tėvams ramybės, taip pat svarbu sutarti aiškų laiką, kada tėveliai galės jam skirti individualų dėmesį.
Vaikams reikia aiškaus laiko. Ypatingai jaunesni vaikai neturi kantrybės ir visko nori čia ir dabar. Tokiais atvejais tėveliai gali informuoti savo atžalas sakydami, pavyzdžiui, „šiuo metu esu užsiėmusi, tačiau kai baigsiu (įvardyti, kokią veiklą atliekate ir kodėl ją svarbu padaryti), tuomet tau skirsiu laiko / su tavimi pažaisiu“.
Labai svarbu išpildyti savo pažadą. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių tėvai negali ištesėti duoto pažado, geriausia vaiką informuoti dėl kokių priežasčių taip nutiko ir aptarti kitą pasibuvimo laiką. Toks bendradarbiavimas ir lygiavertiškumas vaikui leidžia pasijausti išgirstam ir mylimam.
Nuovargis
Kita dažna prieštaraujančio elgesio priežastis yra nuovargis. Kai vaikas yra pavargęs, jis yra linkęs savo emocinį būvį išlieti ant artimiausių žmonių.
Tokiu atveju rekomenduojama jam padėti įvardyti būseną, pavyzdžiui, „aš matau, kad tu šiuo metu esi pavargęs ir dėl nuovargio greitai supyksti, susierzini, nesilaikai mūsų susitarimų, kaip aš galėčiau tau šiuo metu padėti?“.
Pagalba suvokti dėl ko ir kaip yra jaučiamasi veikia tarsi žaibolaidis trenkiant žaibui, tačiau reikėtų neapsigauti - vieno žaibolaidžio nepakaks. Kiekvienam atvejui prireiks kantrybės ir resursų išmokyti vaiką atpažinti nuovargį bei tinkamai jį pašalinti. Tėveliams patariama kartu su vaiku atrasti, kokie būdai vaikams padeda atsipalaiduoti, pailsėti.
Jeigu vaikas prašo priemonės, kuri galimai vaiką tik dar labiau išsekintų, aptarkite tos priemonės naudojimo laiką.
Savarankiškumo stoka
Šiuo atveju arba vaikams trūksta savarankiškumo dėl tėvų pastangų viską atlikti už vaiką (iš geriausių paskatų) ir vaikas tuo naudojasi bei reiškia pretenzijas tėvams, kai yra paprašytas atlikti kažkokią veiklą, arba vaikai maištauja norėdami savarankiškumo ne pagal savo amžių.
Vieni iš pirmųjų savarankiškumo įgūdžių atsiranda tuomet, kai vaikai pradeda norėti tvarkytis. Tas etapas ateina tada, kai vaikai dar patys nelabai moka koordinuoti savo kūno ir jų namų ruošos darbai atrodo kaip netvarka ar terlionė.
Labai svarbu skatinant vaiko savarankiškumą per namų tvarkymąsi neištaisyti vaiko padarytos „tvarkos“ prie jo paties bei paskatinti jį už padarytą rezultatą, net jeigu tas rezultatas jūsų netenkina. Vėliau vaikui augant galima labiau jį pamokyti ir paraginti prisijungti prie sudėtingesnių namų ruošos darbų. Toks paprastas įgūdis kaip namų tvarkymasis ugdo ne tik gebėjimą pasirūpinti savo aplinka ir savimi, bet ir ugdo valią daryti nuobodžius ar ne tokius malonius dalykus.
Kaip ugdyti savarankiškumą?
Lygiai taip pat savarankiškumą galima ugdyti per atsakomybės atidavimą vaikams už laisvo laiko praleidimą. Šiuolaikiniai vaikai yra įpratę prie įvairių pramogų bei veiklų, kurias dažniausiai organizuoja tėvai. Dėl to vaikai turėdami neužimto laiko reiškia pretenzijas tėvams, nes jiems nuobodu ir nėra ką veikti.
Nuobodžiaujantys vaikai pradžioje būna itin irzlūs, nepakantūs, reikalaujantys ir neatliekantys savo pareigų. Apsišarvojus kantrybe ir nukreipiant vaikus, kad šis laikas yra skirtas tik jiems ir tik jų atsakomybė yra nuspręsti, kaip tą laiką praleisti, ilgainiui išsivysto vaikų kūrybiškumas, lavinasi bendravimo įgūdžiai bei savarankiškumas.
Kaip elgtis, kai vaikas „užsiožiuoja“?
Kai vaikai neklauso ir „užsiožiuoja“, tėvai turi savo taktiką, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks kitam. Visgi, bendros rekomendacijos ir patarimai egzistuoja.
- Svarbu suvokti vaiko supratimo lygmenį ir reaguoti tinkamai. Negalima reikalauti tų pačių dalykų tiek iš dvejų, tiek ir iš ketverių metų vaiko.
- Nepamirškite, kad būtent jūs esate svarbiausias elgesio pavyzdys savo vaikui. Jis žvelgia į jus kaip į mokymosi priemonę, imituoja tai, ką mato. Taigi pasirūpinkite, kad jo matomas modelis elgtųsi tinkamai, nes būtent tėvai daro didžiausią įtaką savo vaikams.
- Nelaukite, kol problema įsišaknys, o vaiką nuraminti bus jau kur kas sunkiau. Į situacijas, kai svarbu dalintis, įtraukite ir savo vaiką, nes iki tam tikro amžiaus vaikas dar neturi suformuotų dalinimosi įgūdžių. „Mano eilė, tavo eilė”, - štai toks modelis padeda pasirūpinti kiekvieno poreikiais. Informuokite savo vaiką, kad turimą žaislą po tam tikro laiko reikia perduoti kitam.
- Jei vaikas atsidūrė situacijoje, kai netrukus gali būti prarasta kontrolė, tėvai turi elgtis tinkamai. Nedelsiant užmegzkite akių kontaktą, švelniai paimkite jį už rankos ar dėkite ranką jam ant peties. Tinkamas fizinis kontaktas suteiks vaikui galimybę suprasti, kad esate šalia, taigi jis yra saugus. Jei vaikas fizinio kontakto nepageidauja, tiesiog būkite kuo arčiau jo, kad jis jaustų jūsų paramą.
- Reaguokite į vaiko jausmus, pateikite keletą galimų elgesio variantų, tačiau venkite tiesioginio spaudimo ir diktavimo, ką jis turi daryti.
- Žodžiais vaikui paaiškinkite, kad esate čia, kad jam padėtumėte. Kai vaiko reakcija taps švelnesnė, nukreipkite jos elgesį tinkama linkme. Galbūt jūsų atžalai reikia priminti galimus elgesio variantus.
- Tiesa, pernelyg gausios pagyros gali tapti bevertės, taigi girti stenkitės tik už konkrečius nuopelnus ir pasiekimus.
Pavyzdžiai iš realaus gyvenimo
Apsilankymas prekybos centre
Auginant ikimokyklinio amžiaus vaiką apsilankymas prekybos centre dažnai tampa dideliu išbandymu tiek tėveliams, tiek ir vaikui. Mažasis bėgioja, nori paliesti ir paimti viską, ką mato lentynose.
Psichologė, daugybės knygų autorė Isabelle Filliozat isterijos apimtą vaiką pataria apkabinti. Tvirtas apkabinimas leis jūsų vaikui pasijusti saugiam ir mylimam, nes būtent meilaus fizinio kontakto metu išsiskiria oksitocinas - vienas iš laimės hormonų. Isabelle Filliozat taip pat pataria duoti savo vaikui užduotį, kuri atitiktų jo gebėjimus. Pavyzdžiui, esant parduotuvės vaisių skyriuje, galima paprašyti mažojo į pirkinių krepšį įdėti kelis raudonus obuolius.
Žodis „Ne“
L. Alkimavičiūtė siūlo prisiminti atvejį, kai paskutinį kartą savo mažyliui buvo sakyta „Ne“. „Galbūt jis bandė pasiekti besikraunantį mobilųjį telefoną ar kapstė gėlės vazoną? Žodis „Ne“ jūsų vienerių, dvejų ar trejų metų vaikui nedaug tereiškia. Ypač, jei „Ne“ sakomas besišypsant ir švelniu tonu, nes tai leidžia suprasti, jog nieko blogo nevyksta. Kitas kraštutinumas, kurio geriau vengti, tai „Ne“ sušukimas stipriu, griežtu tonu. Tokiu atveju vaikas patiria baimę, jaučiasi blogas, tačiau vis tiek nesuvokia, kodėl jūs piktai žvelgiate, juk jis tik kapsto žemę, kuri tokia šalta, puri ir maloni liesti“.
Dažnai kartojant žodį „Ne“, ilgainiui vaikas ima jo nebegirdėti. Tad kaip sustapdyti vaiką nuo netinkamo elgesio? L. Alkimavičiūtė, remdamasi psichologės I. Filliozat įžvalgomis, siūlo išmokti tėveliams sakyti „STOP“. Sustabdžius vaiką, vaiko galima paprašyti trumpai keliais žodžiais paaiškinti, kodėl nevalia taip elgtis. Taip pat galima parodyti alternatyvą, kaip vaikas gali elgtis. Pavyzdžiui, ne tampyti katiną už uodegos, o švelniai jį paglostyti. „Vaikas tyrinėja jį supantį pasaulį, stengiasi patenkinti savo poreikius bei išbandyti jėgas, todėl visiškai natūralus jo noras viską pačiam paliesti, paimti, numesti“.
Priešinimasis nurodymams
Dvejų metų vaikai ima priešintis tėvų nurodymams, nes pradeda suprasti, jog jie yra asmenybės ir gali priimti sprendimus. Pavyzdžiui, ruošiantis į mokyklą tėveliai mato, jog lauke lyja, šalta, ir prašo vaiko apsiauti tinkamą tokiam orui avalynę. Tokioje situacijoje vaiką galima mokyti asociacijų - kai lyja, dedamės guminius batus, kai sausa, sportinius batelius. Galima paprašyti vaiko atidaryti duris, patikrinti orą ir užduoti keletą klausimų: Šalta? Lyja? Sausa? Ne? Taigi, ką dedamės, kai šlapia?
Svarbūs aspektai
Taigi atpažinus maištaujančio vaiko elgesio priežastį ir padedant vaikui lavinti jo emocinį intelektą, nenustebkite, kad norimam rezultatui pasiekti reikės laiko. Nuosekliai naudojant susitarimus su vaikais, atsižvelgiant į jų nuomonę, įtraukiant į šeimos buitinį gyvenimą, vaikai turi unikalią progą pasijausti reikalingi, svarbūs ir mylimi.
Taip pat ir tėvai naudodamiesi aiškia bendravimo su vaikais struktūra jaučiasi ramesni, užtikrinti.
Kreipkitės į specialistus
Vaiko teisių apsaugos specialistai pataria tėvams jaučiant, kad patys nebekontroliuoja situacijos, nebijoti kreiptis pagalbos į psichologą. Pastarasis, stebėdamas situaciją iš šalies, atkreipdamas dėmesį tiek į tam tikrą vaiko elgesį, tiek į tėvų reakcijas, nuostatas, iškilus vaiko elgesio problemoms bei kartu su šeimos nariais išgrynindamas galimus sprendimo būdus gali suteikti profesionalią pagalbą.
Dažnai tėvai žino atsakymus, tik juos reikia aiškiai įvardinti ir padrąsinti imtis pokyčių, patiems keisti savo elgesį. Primename, kad fizinis skausmas yra netoleruojamas, tai negali būti auklėjimo priemonė.
Vaikas neturi galimybės apsiginti. Fizinio veiksmo panaudojimas prieš vaiką padaro didelę žalą jo psichologinei būsenai ir ateičiai, nes vėliau, vaikas atėjęs į darželį ar mokyklą, taip pat gali smurtauti prieš kitus vaikus. Net ir minimaliai smurtaujantiems tėvams ar nujaučiantiems, kad nesusivaldę taip galėtų pasielgti, yra rekomenduojama lankyti tėvystės įgūdžių kursus.
Taigi, apibendrinant, jei mažylis neklauso, ignoruokite jo netinkamą elgesį ir skirkite dėmesio tuomet, kai jis elgsis deramai. Stenkitės klausytis ir atspindėti vaiko jausmus sakydama: „Matau esi liūdnas, nusiminęs, piktas ir kt.“ Paaiškinkite, kaip jaučiatės jūs tokioje situacijoje, pavyzdžiui, „Man neramu, kai šokinėji ant lovos, nes gali susižeisti“. Ir dar: leiskite vaikui rinktis. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nenori autis batų, galima jam pasiūlyti: „Ar nori autis batus atsisėdęs ant kėdės ar ant fotelio“. Vaikui leisdami rinktis stipriname jo atsakomybę ir leidžiame pasijusti savarankiškam.
Pabaigai norisi akcentuoti, kad net ir mums nepatinkantis vaiko elgesys (atsikalbinėjimas, neklausimas) yra reikalingas jo raidai. Ir tik begalinė tėvų kantrybė, mažylio poreikių supratimas, besąlygiška meilė, apkabinimai, gebėjimas į situacijas pasižiūrėti su humoru padeda žingsnis po žingsnio įveikti visus kylančius sunkumus.
10 atvejų, kai vaikas elgiasi „blogai“, bet iš tiesų taip nėra
- Vaikas negali suvaldyti savo elgesio, nes dar neišsivysčiusios jo smegenys. Savikontrolės ugdymas yra ilgas ir lėtas procesas. Vaikas ne visada gali suvaldyti savo impulsus, nes jo smegenys nėra visiškai išsivystę.
- Per daug stimuliuojami vaiko pojūčiai. Kai duodame daugiau laiko vaikams pabūti ramumoje, žaisti vienumoje ar ilsėtis, jų elgesys dažnai pagerėja.
- Būtinybė patenkinti poreikius. Vaikų gebėjimas valdyti emocijas gerokai sumažėja jiems pavargus.
- Jausmų išreiškimo svarba. Ir jokiu būdu už stiprias emocijas vaikų nedera bausti.
- Reikia daug judesio, kad vaikai galėtų vystytis. Judėjimo jiems reikia taip, kaip oro.
- Nepriklausomybės siekimas. Vaikams sveika priimti savo sprendimus.
- Vaiko stiprybė neatsiejama nuo silpnybių. Atpažinti, kad nepageidaujamas elgesys yra išvirkščia vaiko stiprybės pusė gali jums padėti ramiau reaguoti į jo elgesį.
- Duokite pakankamai laiko žaidimui. Jeigu tėvai skiria pakankamai laiko, kad vaikai galėtų tiesiog žaisti, vaikai rečiau trukdo jiems tuo metu, kai žaisti tikrai nėra galimybių.
- Tėvų nuotaikos persiduoda vaikui. Kai mes jaučiame įtampą ar esame nuliūdę, vaikai ima jausti tą patį.
- „Blogas elgesys“ kaip atsakas į tėvų nenuoseklumą. Jei tėvų ribos nuolat keičiasi, tada vaiką ištinka frustracija. Todėl būkite šimtu procentų nuoseklus, brėždamas ribas ir laikydamasis dienotvarkės.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kaip suvaldyti 11 metų vaiką, kuris atsikalbinėja ir neklauso: efektyvūs tėvų patarimai
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Vaikiškas vežimėlis 3 in 1: Išsamus vadovas tėvams – pasirinkimo patarimai ir privalumai
- Neįtikėtinos priežastys, kodėl skauda pilvą dešinėje nėštumo metu ir kaip tai išspręsti greitai!