Lietuvoje, iš visų gimdymų, cezario pjūvio operacija atliekama maždaug 20 proc. atvejų. Perinatologijos centruose, kuriuose kreipiamasi dėl sudėtingiausių patologijų, šis skaičius siekia apie 25 proc. Cezario pjūvio operacija atliekama, kai nustatoma, kad vaisiui trūksta deguonies, diagnozuojamos vaisiaus padėties anomalijos arba kai yra tikimybė vaisiui žūti. Ši operacija taip pat gali būti atliekama dėl moters sveikatos būklės indikacijų, pavyzdžiui, padidėjusios rizikos nukraujuoti arba esant sudėtingoms širdies ir kraujagyslių patologijoms.
Cezario pjūvio operacija trunka apie 20-30 minučių, tačiau esant komplikacijoms, ji gali užsitęsti. Atlikus operaciją, stengiamasi neatskirti naujagimio nuo mamos ir iškart dėti vaikelį jai ant krūtinės.
Šiuo metu Lietuvoje ir valstybėse, kuriose yra aukšto lygio klinikinė akušerinė praktika, moteris negali pasirinkti, ar atlikti cezario pjūvio operaciją, ar gimdyti pačiai. Operacija turi jai būdingas rizikas bei komplikacijas, kurios gali pasireikšti ne tik šio gimdymo metu, bet ir daryti įtaką ateities nėštumams ir gimdymams. Atsižvelgus į moters, vaisiaus būklę, indikacijas ir nustačius, kad natūralus gimdymas gali sukelti pavojų, atliekama cezario pjūvio operacija. Jeigu moteris turi baimių, susijusių su gimdymu natūraliais takais, visuomet stengiamės atsakyti į kylančius klausimus ir nuraminti. Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys nenori gimdyti natūraliais takais, - skausmo baimė.
Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu ginekologu. Po cezario pjūvio operacijos žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika. Kartais operacija kartojama, jei prasideda kraujavimas moters mažajame dubenyje. Tam tikrą laiką ant žaizdos yra laikomas sausas tvarstis ir dažniausiai randas sugyja be problemų.
Atlikus cezario pjūvio operaciją, į pjūvio sritį suleidžiama nuskausminamųjų vaistų, todėl moterys nejaučia diskomforto. Jeigu operacija sklandi, praėjus 12 valandų arba parai po planinės cezario pjūvio operacijos moteris gali keltis iš lovos. Likus dienai iki operacijos nerekomenduojama valgyti kieto maisto, moteris turėtų gerti daug skysčių.
Prieš nusprendžiant, kokia procedūra bus atlikta, moteriai visada atliekami išsamūs tyrimai. Pacientė ištiriama ultragarsu, įvertinama virkštelės ir placentos būklė. Apgręžimas atliekamas nėštumo pabaigoje, jog suprastėjus vaisiaus būklei per kuo trumpesnį laiką galėtume atlikti cezario pjūvio operaciją. Pasiruošti skubiai cezario operacijai būna mažai laiko. Kiekviena situacija yra individuali. Vienos moterys jaučia skausmą kelias dienas, kitos - pora savaičių ar mėnesių. Kai kurios pjūvio vietoje jaučia ne skausmą, o sumažėjusį pilvo jautrumą.
Nuo 40 iki 70 proc. moterų po buvusios cezario pjūvio operacijos antrą kartą sėkmingai pagimdė natūraliais takais. Prieš antrąjį gimdymą įvertinama moters ir vaisiaus būklė, atsižvelgiama į priežastis, kodėl pirmojo gimdymo metu buvo reikalinga cezario pjūvio operacija. Nėštumo atidėlioti nereikia.
Prof. R. J. Nadišauskienė pastebi, jog moterys, kurios dėl tam tikrų indikacijų negalėjo gimdyti natūraliais takais, dažnai baiminasi, kad kažką padarė ne taip. „Taip tikrai nėra. Moterys, kurios susilaukė vaikelio cezario pjūvio operacijos pagalba, yra nuostabios mamos savo vaikui. Nė vieno nėštumo nėra tokio paties, kiekviena situacija yra visiškai individuali, todėl lygintis su kitomis tikrai neverta. Natūralu, kad po lengvo ir greito gimdymo kūnas ir protas atsigauna lengviau nei po ilgo ir varginančio gimdymo.
Kraujavimas po gimdymo (Lochijos)
Pagimdžiusios moters organizme toliau vyksta daug pokyčių. Vienas tokių - gimdos valymasis po gimdymo. Tuo metu, kai moters gimda valosi, iš jos išteka išskyros su kraujo ir placentos likučių priemaišomis, dar kitaip vadinamomis lochijomis. Kraujavimas po gimdymo yra būdingas nuo 4 iki 6 savaičių. Pirmomis dienomis kraujavimas būna intensyvesnis ir išskyros skaisčiai raudonos spalvos. Apytiksliai per parą pasišalina nuo 150 iki 300 ml lochijų. Po gimdymo kraujavimas ties 3 savaite pradeda mažėti ir lieka patepliojimas ar lengvesnis kraujavimas, kuris labai panašus į besibaigiančias mėnesines. Šis laikotarpis gali trukti iki 6 savaitės.
Kraujavimo po gimdymo etapai:
- Pirma para po gimdymo: Lochijos būna gausios ir ryškiai raudonos. Gali pasitaikyti su krešulių priemaišomis panašiomis į vynuogės dydžio.
- 1 savaitė po gimdymo: Išskyrų spalva blanksta ir jos tampa tamsiai rudos spalvos ar šviesiai rožinės. Gausumas mažėja lyginant su pradžia. Kraujavimas gali būti kaip per gausias mėnesines.
- 2 savaitės po gimdymo: Išskyrų (lochijų) kiekis ženkliai mažėja, per dieną gali prireikti vos kelių paketų. Gali pasitaikyti intensyvesnis kraujavimas po didesnio fizinio krūvio.
- 3-4 savaitė po gimdymo: Išskyros tampa balkšvos spalvos. Nežindančios mamos šiuo metu gali sulaukti pirmųjų menstruacijų.
- 6 savaitės po gimdymo: Išskyros gelsvos, balkšvos arba jų nebėra iš viso.
Svarbu neišsigąsti, jeigu kraujavimas po gimdymo - krešuliai pasirodo dydžio su lyg vynuoge ar šiek tiek didesni. Sunerimti ir pasirodyti prižiūrinčiam akušeriui - ginekologui reikia, kai krešuliai tampa didesni nei citrinos dydžio, jaučiami stiprūs gimdos skausmai.
Taip pat svarbu pastebėti ir nurimti jeigu kraujavimas po gimdymo - šviežias kraujas pasirodo po intensyvesnio fizinio krūvio, greitesnio vaikščiojimo. Rekomenduojama daugiau ilsėtis atsistatymo metu ir į sportą grįžti palaipsniui ir palengva.
Kada reikėtų kreiptis pas prižiūrintį akušerį - ginekologą:
- Sumažėjus lochijų kiekiui pasirodo vėl šviežias ir raudonas kraujas;
- Atsiranda pūlinių ir nemalonus kvapas;
- Atsiranda kraujo krešulių didesnių nei slyvos dydžio;
- Atsiranda šaltkrėtis ir karščiavimas;
- Atsiranda stiprus skausmas pilvo apačioje;
- Po gimdymo visiškai nėra lochijų;
- Paketą reikia keisti dažniau nei kas valandą;
- Atsiranda pykinimas, bendras silpnumas ir svaigsta galva.
Jeigu jaučiate bent vieną iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės pas artimiausią gydytoją. Šie požymiai rodo gimdos uždegimą, kuris negydomas gali progresuoti ir sukelti dar didesnių komplikacijų.
Svarbu pastebėti ir nepainioti gimdos skausmų su vykstančia involiucija (gimdos susitraukimais) po gimdymo. Tai natūralus reiškinys, kurio intensyvumas dažniausiai priklauso nuo gimdymų skaičiaus. Pastebima, kad kuo daugiau moteris yra turėjusi gimdymų, tuo labiau ji jaučia gimdos susitraukimus. Dažniausiai jie yra jaučiami žindant kūdikį.
Savijauta po cezario pjūvio operacijos
Nors Lietuvoje pavyko pristabdyti cezario pjūvių epidemiją, statistiškai per pjūvį pagimdo kas ketvirta moteris. Informacijos, kokia savijauta po operacijos tipiška, o kokia - jau nebe, trūksta.
Po cezario pjūvio (CP) operacijos moteris perkeliama į intensyviojo stebėjimo palatą, kur kelias valandas stebima būklė (dažniausiai iki ryto). Moteris dažnai krečia drebulys, gali pykinti arba labai imti miegas.
Po CP operacijos praėjus 2 val. Keltis iš lovos galima po 6 val. Pirmas 24 val. Moteris turi stengtis pradėti judėti kuo anksčiau, nes tai padeda išvengti giliųjų venų trombozės. Pooperacinis skausmas malšinamas leidžiamaisiais vaistais nuo skausmo ir/ar žvakutėmis į tiesiąją žarną.
Po CP operacijos ligoninėje moteris praleidžia 3-5 paras. Laikas, kada galima pradėti gerti ir valgyti po CP operacijos gali skirtis. Dažniausiai, jei buvo atliktas epidurinis ar spinalinis nuskausminimas, gerti galima kai tik norisi. Tinka vanduo, natūralus sultinys, žele ir pan. Pirmasis maistas po operacijos turėtų būti lengvai virškinamas, o po pirmo pasituštinimo galima valgyti jau įprastą maistą. Labai svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač žindyvei, todėl visada reikėtų turėti stiklinę vandens toje vietoje, kur paprastai žindote naujagimį. Per parą rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens.
Kai maždaug antrą parą po operacijos pašalinamas šlapimo pūslės kateteris, kartais natūraliai šlapintis būna skausminga. Tokiu atveju rekomenduojama šlapinimosi metu apsipylinėti šiltu vandeniu, šlapintis besiprausiant duše ir pan. Jei šlapinantis jaučiate deginantį skausmą, ypač jei jis nesiliauja, informuokeite prižiūrintį mediką.
Kad išvengtumėte šlapinimosi problemų, rekuomenduojama neužlaikyti šlapimo, pirmosiomis dienomis šlapintis nors ir po nedaug, bet kas kelias valandas. Jei po operacijos negalite sulaikyti šlapimo, kas galbūt prasidėjo dar nėštumo metu, reikėtų kreiptis į fizioterapeutą, kuris parodytų, kokius pratimus atlikti, kad sustiprintumėte dubens dugno raumenis. Retesniais atvejais po CP operacijos moterys nejaučia, kada prisipildo pūslė ir kada reikėtų eiti į tualetą.
Praėjus kelioms dienoms po CP operacijos, turėtumėte pajusti norą tuštintis. Kartais tai gali išgąsdinti, nes moterys bijo stipriau stangintis, kad nepakenktų pjūvio randui. Tuštinimosi metu pjūvio vietą galima švelniai prilaikyti delnu. Svarbu stengtis išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali sukelti papildomą skausmą ir diskomfortą. Gerkite daug vandens, valgykite skaidulingą maistą, mažinkite nuskausminamųjų vaistų vartojimą.
Operacijos metu gydytojas iš gimdos išvalo kraują (tiek, kad būtų galima siūti), tačiau kraujingos išskyros (lochijos) būna ne tik natūraliai pagimdžiusioms, bet ir moterims po CP operacijos. Pirmą parą po operacijos akušerė gali paprašyti parodyti savo higieninį įklotą, kad įvertintų lochijų kiekį ir spalvą. Išskyrų gali padaugėti žindant naujagimį, kadangi išsiskiria hormonai, kurie sutraukia gimdą.
Lytiniame gyvenime po PC galioja tos pačios taisyklės, kaip ir po gimdymo natūraliais takais. Mylėtis galima pradėti tada, kai moteris jaučiasi tam pasiruošusi, nerekomenduojama atnaujinti santykių iki pirmojo vizito pas gydytoją akušerį-ginekologą. Jei matinate krūtimi, dėl mažesnio estrogenų kiekio skiriasi mažiau makštį drėkinančių gleivių, todėl normalu, jei jaučiate sausumą.
Pagrindinė priežastis, kodėl po operacijos tinsta kojos (gali tinti ir rankos) yra prieš operaciją, jos metu bei po jos lašinami skysčiai. Būtent šis skysčių perteklius lemia tinimą. Kita priežastis - nėštumo metu moters organizme esantis didelis progesterono kiekis atpalaiduoja kraujagysles, todėl skysčiai ilgiau užlaikomi audiniuose. Tinimui atlėgti prireikia maždaug savaitės-dviejų.
Iš karto po CP operacijos gali niežėti odą, ypač veido. Tai yra šalutinis spinalinio nuskausminimo poveikis ir trunka tol, kol vaistai pašalinami iš organizmo. Kartais dar operacijos metu moterys ima drebėti taip, kad net kalena dantimis. Taip nutinka todėl, kad spinalinio/epidurinio nuskausminimo metu suleisti medikamentai atpalaiduoja kraujagysles ir kūnas praranda daug šilumos. Šis drebulys gali tęstis ir pooperaciniu laikotarpiu, bet išnyksta, kai iš organizmo pasišalina anestetikai.
Dar vienas pojūtis, galintis erzinti po CP operacijos - peties skausmas. Tai aštrus skausmas, juntamas po mentimi(s). Jis atsiranda, kai į pilvo ertmę operacijos metu patenka oro (to išvengti neįmanoma).
Pasireiškus bet kuriam iš šių simptomų, būtina pasakyti prižiūrinčiam medikui, kad jis paaiškintų jų priežastis ir patartų, kaip palengvinti situaciją.
Po CP operacijos labai tinka dėvėti nėščiosios rūbus, nes jie puikiai apgaubia pilvą, tuo pačiu nedirgindami pjūvio vietos. Įvairūs skausmai - dažniausiai nugaros, galvos, kojų - yra nereta epidurinio ar spinalinio nuskausminimo pasekmė. Nugaros skausmas po CP operacijos gali būti dėl to, jog duriant adata į stuburą traumuojama oda, raumenys, audiniai ir nervai.
Galvos ir kaklo skausmas atsiranda, kai dūrio metu specialiai (spinalinio nuskausminimo atveju) arba netyčia (epidurinio nuskausminimo atveju) pažeidžiamas spinalinį ir epidurinį tarpus jungiantis audinys. Šis skausmas intensyvesnis, jei moteris sėdi ar stovi, o atsigulus tampa lengviau. Dėl dūrio į nugarą atsiradęs galvos skausmas (gali būti su pykinimu), paprastai išnyksta per 72 val. Apatinės nugaros dalies skausmas pasireiškia beveik pusei visų gimdyvių, nepriklausomai, ar jos gimdė be nuskausminimo, su nuskausminimu, ar buvo atlikta bendroji narkozė. Paprastai šis skausmas išnyksta per kelias savaites.
Kai kurioms moterims po CP reikia stiprių nuskausminamųjų. Kitos jaučiasi sąlyginai gerai ir po kelių dienų pamiršta skausmą apskritai. Tai gali priklausyti nuo individualios skausmo tolerancijos, nuo to, kas įvyko operacijos metu arba prieš ją, arba nuo to, kaip moteris vertina savo gimdymą.
Pirmosiomis dienomis po CP operacijos skausmui malšinti dažniausiai skiriama paracetamolis arba paracetamolis su kodeinu. Šie medikamentai gali būti vartojami ir žindant kūdikį, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kodeinas (kaip ir ligoninėje skiriamas morfinas arba petidinas) gali kietinti vidurius, kas po gimdymo yra tikrai nemalonu.
Visada svarbu pradėti naują vaistų porciją nuo mažesnės dozės ir stebėti, ar ji padeda. Visi vaistai turi didesnį ar mažesnį poveikį ir naujagimiui, jei jis maitinamas iš krūties, ar net pačiai pieno gamybai.
Rekomenduojama gyjančia žaizda pradėti rūpintis kuo anksčiau po operacijos, kad nesusidarytų kietas, nejautrus randas. Pleistras, apsaugantis žaizdą nuo infekcijos, tikrai reikalingas pirmąją parą po operacijos, o vėliau, jei nebaisu, geriau palikti odą atvirą, nes „kvėpuojanti“ žaizdada gyja greičiau.
Nerekomenduoju išlaidauti specialiems kremams, mažinantiems randėjimo procesus, verčiau atlikti tam tikrus masažo judesius aplink žaizdą. Kai po paros pašalinamas pleistras, prausiantis duše galima žaizdą plauti vandeniu, bet be muilo, nes jis gali sudirginti. Nusiprausus pjūvio zonos netrinkite rankšluosčiu, o tik švelniai nusausinkite švariu, rekomenduojama atskiru, rankšluosčiu.
Po CP operacijos labai tinka dėvėti nėščiosios rūbus, nes jie puikiai apgaubia pilvą, tuo pačiu nedirgindami pjūvio vietos. Dar kurį laiką po operacijos pjūvio vietoje juntamas diskomfortas. Kai kurios moterys jaučia nestiprų skausmą ar tempimą aktyviau pajudėjusios dar kelis mėnesius po gimdymo. Ilgainiui tai praeina.
Emocijos po CP operacijos tiesiogiai priklauso nuo to, kaip moteris planavo pagimdyti ir kas nutiko operacijos metu. Jei tai buvo planinė operacija, ir viskas praėjo sklandžiai, moterys retai patiria psichologinių sunkumų. Jos greitai sveiksta fiziškai ir grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Jei tai buvo planinė operacija, bet jos metu įvyko kažkas, ko nesitikėta (naujagimis išvežtas į reanimaciją, nesuveikė nuskausminimas ir pan.), gali prireikti laiko ir pastangų, kad susitaikytumėte su įvykusia situacija.
Didžiausią emocinę traumą patiria tos moterys, kurios planavo gimdyti natūraliai, bet tam tikru momentu prireikė atlikti skubią CP operaciją. Labai svarbu prieš pat operaciją kuo daugiau sužinoti apie esamą situaciją, o po operacijos viską aptarti su medikais.
Jei tik yra galimybė dar operacinėje rekomenduojama sudaryti sąlygas pirmajam mamos ir vaiko oda-oda kontaktui ir žindymui. Jei ne - svarbu pažindyti kuo greičiau po operacijos. Suraskite jums abiems patogią žindymo poziciją - dažniausiai tai būna gulėjimas ant šono, kai naujagimis paguldytas šalia ant pagalvės. Pirmojo žindymo po operacijos metu nerekomenduojama atsisakyti nuskausminamųjų, nes skausmas susitraukinėjant gimdai gali trukdyti atsipalaiduoti ir laisvai tekėti pienui.
Dažnai pirmosios žindymo nesėkmės yra susijusios su šalutiniu vaistų poveikiu, kuris pasireiškia pieno gamybos slopinimu. Šie vaistai patenka ir į pieną, todėl naujagimis gali būti vangesnis, silpniau žįsti. Jei ligoninėje nepavyko pradėti sėkmingai žindyti, galite pasikviesti nepriklausomą akušerę ar žindymo konsultantę į namus. Jos padeda pirmiausia nusiraminti mamai, o tada parodo tam tikras technikas, kaip sėkmingai sugrįžti nuo mišinio prie krūties.
Jei vis dėlto nutinka taip, kad maitinti iš krūties nėra galimybės, net ir maitindama iš buteliuko laikykite kūdikį prie savęs oda-oda kontakte taip, lyg maitintumėte iš krūties. Tai labai svarbu ryšio formavimuisi ir kūdikio vystymuisi.
žymės:
Panašus:
- Vaiko pinigai 2024 m.: kokia suma ir kaip gauti?
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Kiek priklauso alimentų vaikui: skaičiavimo principai ir teisiniai aspektai
- Tarpšonkaulinių Nervų Uždegimas Nėštumo Metu – Kaip Atpažinti, Gydyti Ir Išvengti Skausmo?
- Kraujo Vėžys Vaikams: Pagrindiniai Simptomai, Priežastys ir Efektyvios Gydymo Galimybės