Peršalimas nėštumo metu gali kelti rūpesčių, nes šiuo laikotarpiu būsimos mamos bei vaikelio sveikata tampa jautresnė bet kokiam sveikatos sutrikimui. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie gydymo būdai ir prevencinės priemonės yra tinkamos peršalimo metu, kad būtų užtikrintas saugus nėštumas ir mamos bei būsimo vaikelio gerovė.
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Peršalimas nėštumo metu dažniausiai neturėtų kelti papildomų rūpesčių, tačiau tam tikrais atvejais peršalimo nėštumo metu pasekmės gali turėti įtakos būsimos mamos ir vaikelio sveikatai, jei:
- Karščiavimas išlieka kelias dienas arba pastebite, kad jums tampa sunku kvėpuoti.
- Jūsų temperatūra pakyla virš 37,5-38⁰C.
- Užklupo peršalimas ankstyvo nėštumo metu.
Net jei peršalimas yra lengvas, gydytojo konsultacija vis tiek gali būti naudinga. Jei nėštumo metu susiduriate su peršalimu ar kitais sveikatos sutrikimais, neabejokite kreiptis į šeimos gydytoją.
Kaip Palengvinti Peršalimo Simptomus Nėštumo Metu?
Peršalimas nėštumo metu gali būti nepatogus, bet dažniausiai nesukelia rimtų pavojų, jei laiku imamasi tinkamo gydymo:
- Gerkite daug skysčių.
- Jei jaučiate užgulusią nosį, išbandykite garų inhaliacijas. Į dubenį karšto vandens įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus ir kurį laiką pakvėpuokite kylančiais garais. Taip pat gali padėti ir karštas dušas.
- Jei skauda gerklę, gerkite arbatas arba karštą vandenį su medumi ir citrina, naudokite mėtinius ledinukus.
- Jei jaučiate galvos skausmą arba pakyla temperatūra, galite išgerti paracetamolio, tačiau tai turi būti daroma atsargiai, atidžiai sekant vartojimo instrukciją. Geriausia, dėl dozės ir vartojimo laiko, pasikonsultuoti su gydytoju.
Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu turite būti atsargios su vaistais, nes kai kurie vaistai, kuriuos vartojote anksčiau, gali nebetikti. Todėl prieš pradėdami vartoti bet kokius vaistus visada pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku.
Peršalus nėštumo metu, svarbu pasirinkti saugius ir patikimus gydymo metodus. Jei ieškote būdų, kaip sustiprinti organizmą ir pagerinti bendrą savijautą, su gydytojo pritarimu galima svarstyti lašelines, kurių sudėtyje yra konkretūs vitaminai ir medikamentai, turintys priešuždegiminių savybių.
Dažnai vaistai, kuriuos esame įpratę vartoti susirgus peršalimu, nėštumo metu nebetinka. Dauguma vaistų, net ir homeopatiniai, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, tad nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju. Taip pat reikėtų visiškai pamiršti populiarius vaistus nuo peršalimo vaistus milteline forma. Jų sudėtyje dažnai yra labai didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, kas gali pakenkti nėštumui.
Nėštumo metu arbata gali palengvinti peršalimo simptomus. Vaistinės arbatos, pagamintos iš natūralių žolelių ir vaisių, tokių kaip imbieras, citrina, mėtos ar ramunėlės, dažnai laikomos saugiomis ir gali būti ypač naudingos peršalus. Kai kurių arbatų sudėtyje gali būti medžiagų, turinčių neigiamą poveikį nėštumui. Be to, svarbu vengti arbatų, kuriose yra daug kofeino, pavyzdžiui, juodos ir žalios arbatų. Per didelis kofeino kiekis gali turėti neigiamą poveikį nėštumo eigai ir vaikeliui.
Dažniausiai peršalimo nėštumo metu pasekmės nėra tiesiogiai pavojingas vaisiui, bet gali sukelti nepatogumų. Peršalimo simptomai, tokie kaip užgulusi nosis, kosulys ir karščiavimas, gali būti nemalonūs būsimai mamai, bet paprastai nesukelia rimtų komplikacijų.
Nėštumo metu kai kurių rūšių antibiotikų vartojimas gali kelti riziką vaisiui. Todėl yra itin svarbu, kad gydytojas, į kurį kreipėtės, žinotų apie jūsų nėštumą.
Kaip Apsisaugoti Nuo Peršalimo Nėštumo Metu?
Geriausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo sukeliamų rizikos veiksnių nėštumui yra nesusirgti:
- Pakankamai ilsėkitės.
- Sportuokite. Įrodyta, kad fiziniai pratimai ar net lengvas pasivaikščiojimas lauke gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina natūralią organizmo apsaugą.
- Laikykitės subalansuotos mitybos.
- Rinkitės sezonui tinkamą aprangą. Šaltuoju sezonu, kai ypatingai siaučia peršalimo ir gripo virusas, laikykite kojas, rankas ir galvą šiltai.
- Dažniau būkite namuose. Venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai. O jei jau turite būti ten, kur daug žmonių (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje), dėvėkite apsauginę medicininę kaukę.
- Laikykitės tinkamų higienos priemonių. Tai vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, taip pat ir peršalimo.
- Gerkite daug skysčių. Tinka vanduo, arbatos, sultys.
Mitybos Svarba Nėštumo Metu
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Būtini Vitaminai ir Mineralai Nėštumo Metu
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
„Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.
Geležies Svarba Nėštumo Metu
Geležies stoka ir anemija (mažakraujystė) yra labai susiję dalykai, tačiau tai ne tas pats. Paprastai tariant, pirmiausia organizme trūkstant geležies imamos naudoti sukauptos atsargos ir tik išnaudojus šias atsargas diagnozuojama anemija (mažakraujystė). Pirmajame nėštumo trimestre geležies gali pakakti iš sukauptų atsargų, nes moteriai nutrūksta menstruacijos. Vėliau moters geležies atsargų ir iš maisto gaunamos geležies jau nepakanka, nes vaisius ima kaupti geležį savo organizme, todėl jos reikia vis daugiau. Per nėštumą organizmui reikia apie 1000 mg - 1500 mg geležies (I trimestre - 1,5-2 mg per parą, II trimestre - 3-5 mg; III trimestre - 5-7 mg). Jeigu geležies atsargos yra išnaudotos, mažėja mamos hemoglobino koncentracija, prastėja audinių aprūpinimas deguonimi.
Visavertė mityba gali užkirsti kelią anemijai. - ankštinės daržovės, džiovinti vaisiai, sėlenos, grūdai ir tamsiai žalios daržovės turi ne hemo geležies, kuri įsisavinama sunkiau. Vitaminas C padeda įsisavinti ne hemo tipo geležį iš augalinių maisto produktų.
- Vartokite vitaminus, kuriuose yra geležies, arba specialius geležies preparatus.
- Per dieną nėštumo metu reikėtų gauti 27 mg geležies.
- Svarbu žinoti, kad geležį įsisavinti padeda vitaminai C, B6, B12, folio rūgštis, varis, todėl tikslinga vartoti kombinuotus preparatus, kuriuose yra geležies ir minėtų medžiagų.
- Jei maitinate krūtimi, galite įsigyti vitaminų, kurių sudėtyje yra geležies.
Geležis geriausiai įsisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų. Vartodama augalinius geležies turinčius produktus kartu vartokite ir vitaminą C - jis užtikrins geresnį geležies įsisavinimą. Gerkite apelsinų, pomidorų sultis, valgykite braškes.
Folio rūgštis palaiko normalią kraujodarą, padeda susiformuoti normaliems, sveikiems eritrocitams. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog folio rūgštis organizme nekaupiama, todėl šio vitamino būtina gauti su maistu kasdien.
Gyvybiškai svarbus organizmui yra ir varis. Jis būtinas geležiai transportuoti į kaulų čiulpus, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Dėl vario trūkumo taip pat gali pasireikšti anemija, panaši į tą, kurią sukelia geležies stoka. Varis svarbus nervinių impulsų perdavimui užtikrinti.
Anemijos Simptomai ir Pasekmės
- Kad jums trūksta geležies, pirmiausia gali rodyti nuovargis ir bendras silpnumas.
- Svarbu žinoti, kad moterims, kurios gimdymo metu neteko >500 ml kraujo, ir toms, kurioms nėštumo metu buvo diagnozuota, bet negydyta anemija, per 48 val.
- Organizmui atsigavus ir vartojant pakankamai geležies turinčių maisto produktų kraujo rodikliai ilgainiui turėtų pagerėti.
- Geležies trūkumas po gimdymo gali sukelti prastą nuotaiką, ūmius dirglumo protrūkius, didina depresijos po gimdymo riziką ir netgi sunkina saugaus ryšio su naujagimiu užmezgimą.
Vaistai Nuo Skausmo Nėštumo Metu
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingi Įpročiai Nėštumo Metu
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Fizinis Aktyvumas Nėštumo Metu
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Kelionės Nėštumo Metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje.
Saulė Nėštumo Metu
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Perkaitimas Nėštumo Metu
Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
Miego Svarba Nėštumo Metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“.
V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Emociniai Pokyčiai Nėštumo Metu
V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja.
V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“.
Nėščiųjų Pykinimas
Apytikriai du trečdaliai nėščių moterų antrą-trečią nėštumo mėnesį susiduria su rytiniu pykinimu, neretai lydimu ir vėmimo. Tačiau kai kurias gali pykinti ir kitu dienos metu ar naktį, tai gali tęstis net iki gimdymo. Daugeliu atveju šis varginantis negalavimas nekelia pavojaus nei mamos, nei dar negimusio vaikelio sveikatai. Dažnai būtent rytinis pykinimas yra pirmasis nėštumo požymis, kuris įprastai atsiranda apie ketvirtąją nėštumo savaitę. Jeigu vaikelio besilaukiančią moterį pykina kasdien ir tai užtrunka kelis mėnesius ar ilgiau, gyvenimo kokybė gerokai pablogėja.
Daugėja mokslinių įrodymų, kad rytinis pykinimas nėštumo metu susijęs su padidėjusiu hormonų estrogeno, gonadotropino ir progesterono kiekiu. Neseniai nustatyta, kad šį simptomą gali sukelti hormonas GDF15. Pirmą kartą dideli jo kiekiai aptikti nėščių moterų kraujo serume 2000 m. Paaiškėjo, kad tai lemia du genai. GDF15 lygis nėštumo metu didėja ir kai kurios moterys jam jautresnės.
Maždaug 2 proc. atvejų arba 1 iš 50 nėštumų išsivysto sunkiausia rytinio pykinimo forma, vadinama užsitęsusiu nėščiųjų vėmimu. Jai išsivysčius gali tekti gydytis ligoninėje, jei nėščiąsias ištinka dehidratacija, ima trūkti kai kurių svarbių mikroelementų, vitaminų. Manoma, kad nėščiųjų pykinimą gali sukelti ir kraujospūdžio svyravimai, ypač sumažėjęs kraujospūdis. Taip pat pakitusi angliavandenių apykaita, kiti cheminiai ir fiziniai pokyčiai moters organizme, kuriuos išprovokuoja nėštumas. Nėštumo metu padidėja jautrumas kvapams, dėl to taip pat gali pykinti.
Besilaukiančios moterys dažnai nerimauja, kad pykinimas, vėmimas gali pakenkti dar negimusiam kūdikiui. Atlikta nemažai studijų, kurios parodė, kad neitin dažnas, saikingas pykinimas nėštumo metu nedidina persileidimo rizikos ir netgi priešingai, ją sumažina. Todėl nėščiosios, kurias pykinimas vargina ir sekina, kelia didelį diskomfortą, turėtų nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu ginekologu. Reikėtų atkreipti dėmesį į svorio pokyčius, psichologinę būseną. Nevertėtų ignoruoti padidėjusios įtampos, nerimo, panikos epizodų, jau nekalbant apie nualpimą. Pavojaus skambutis ir daugiau nei 5 proc. sumažėjęs svoris.
Nėščiosioms, kurias ypač vargina pykinimas, reikėtų daugiau laiko skirti poilsiui, nes dėl nuovargio gali pykinti smarkiau, dažniau. Miego trūkumas taip pat gali išprovokuoti pykinimą, todėl labai svarbu gerai išsimiegoti. Patariama vengti aštraus, riebaus, sunkiai virškinamo, stipraus kvapo maisto, jį keisti angliavandeniais, kurie tokiu atveju gerai toleruojami. Prieš einant miegoti ir vos pabudus tinka suvalgyti kokį nors traškutį ar duonos, vaisių, kad skrandis nebūtų tuščias. Siekiant gauti pakankamai skysčių galima valgyti daugiau sriubų, sultinio, tinka vaisių sultys, limonadai, nestipri arbata.
Nėščiųjų pykinimo varginamoms moterims geriau pačioms negaminti, neruošti maisto, vengti būti virtuvėje, kai gamina kiti šeimos nariai, vengti lankytis kavinėse, restoranuose su atvira virtuve. Taip pat reikėtų saugotis kitų aplinkos dirgiklių: triukšmo, ryškios šviesos, karščio, dėvėti lengvus, nespaudžiančius liemens ir pilvo neaptemptus drabužius.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Geriausia Laselė Vaikams: Sudėtis, Nauda ir Paskirtis, Kurią Turite Žinoti!
- Peršalimas Nėštumo Metu: Kaip Išvengti Rizikų ir Saugiai Gydytis
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Kaip Pasidaryti Vaikišką Kaukę Namuose – Lengvi ir Įdomūs Žingsniai!
- Geriausias vadovas: Kaip paruošti vežimėlį naujagimiui – patarimai tėvams