Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiame straipsnyje aptariamos motinystės atostogos ir darbo galimybės pirmaisiais vaiko priežiūros metais Lietuvoje. Nagrinėjami įstatymai, išmokos, galimybės dirbti ir apribojimai, susiję su šiuo laikotarpiu.

Nėštumo ir Gimdymo Atostogos

Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų).

Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Motinystės išmoka yra 77,58 proc.

Tėvystės Atostogos

Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai.

Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc.

Vaiko Priežiūros Atostogos

Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.

Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista.

Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.

Vaiko priežiūros išmokų dydžiai:

  • Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmoka yra 60 proc.

Darbo Sutarties Nutraukimas ir Garantijos

Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.

Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.

Vaikadieniai

Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius).

Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).

4 Darbo Dienų Savaitė Viešajame Sektoriuje

Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.

Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui.

Darbas Vaiko Priežiūros Atostogų Metu

Įstatymas dirbti nedraudžia. Tiesiog su nauja vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka, darbo galimybės nebėra skirstomos į „pirmuosius ir antruosius vaiko priežiūros atostogų metus“.

Matematika atrodo paprasta: iš paskaičiuoto VDU minusuojama gaunama išmoka ir likusi suma yra ta, kurią galima užsidirbti papildomai kad nebūtų mažinamos paskirtos išmokos (3500 - 2100 = 1400 eur). Lubos negali viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių šalyje. Kai išmokos dydis yra 60%, asmeniui, uždirbančiam 5000 eur ji yra mažesnė dėl taikomų lubų.

Dažnai nustebinu šeimas, kuomet pasakau, kad bebūnant VPA vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas. Juk dažnai žmonės jau seniau planuoja keisti darbą, bet dėl norimo stabilumo planuojant šeimos pagausėjimą, ne visuomet tam yra pasiryžtama.

Dar vienas svarbus momentas, jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostogose kitoje - nėra ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių.

Žinoma, konfidencialumo reikėtų laikytis, ypatingai jeigu yra pasirašyti ir konfidencialumo susitarimai. Tai reišiasi, įsidarbinus kitoje darbovietėje, nereikėtų atskleisti informacijos, tokios kaip pavyzdžiui, klientų duomenis, apskaitos informacijos, „know - how“ informacijos kitai įmonei, kurioje įsidarbinome.

Taip pat, turint pasirašytą nekonkuravimo susitarimą su darboviete, galimybės VPA metu gali būti apribojamos, kadangi nekonkuravimo susitarimas yra pasirašomas tam, kad darbuotojas būtų įpareigotas darbo santykių metu ir (ar) jiems pasibaigus nekonkuruoti su savo darbdaviu. Kadangi konkuravimas gali vykti tik toje pačioje veiklos srityje, pasirašant tokį susitarimą turi būti aiškiai nurodoma kokia būtent veikla darbuotojas negali užsiimti.

Dar svarbu paminėti, kad pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys turi mokėti darbuotojui kompensaciją. Kompensacijos dydis yra nustatomas susitarime, bet negali būti mažesnis kaip 40 proc.

Tiesa, praktikoje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokie nekonkuravimo apribojimai būna numatyti kitose su darbuotoju pasirašomuose dokumentuose, bet ne atskirame nekonkuravimo susitarime. Pasitaiko ir kai nekonkuravimo sąlyga yra numatyta, bet jokia kompensacija nėra mokama arba pasitelkiama gudrybių, kaip ne va ta kompensacija yra įskaitoma į darbo užmokestį.

Šioms gautoms pajamoms NĖRA taikomas apribojimas kaip dirbant su Darbo Sutartimi. Gautuose Sodros sprendimuose informacijos yra tikrai nemažai, tad gali tapti nelengva atsirinkti, kuri informacija šiuo klausimu yra svarbi, o kuri ne.

Tam, kad nereikėtų užsiiminėti matematikos uždavinių sprendimu, su savo komanda pristatėme naują skaičiuoklę “ Kiek galima uždirbti VPA metu, kad VPA išmoka nemažėtų”. Kitas dažnas klausimas, kuomet tėvai, grįžę į darbą nori dirbti mažiau nei numatyta pagrindinėje sutartyje, sumažinto etato numatytmas. T.y., svarbu žinoti, ne tik kokio dydžio darbo užmokestį tėvai gali, kad nesumažėtų VPA išmokos, bet išsiaiškinti, kokiam etatui šį suma galėtų būti prilyginama.

Jei nesate tikri, kas dar priklauso būnant vaiko priežiūros atostogose, kviečiu susipažinti plačiau šiame straipsnyje.

Lygių Galimybių Kontrolieriaus Tarnybos Iniciatyvos

2017 birželio 1 d. Gegužės 29 dieną Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Seime organizavo diskusiją „Efektyvus karjeros ir vaiko priežiūros derinimas“.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad, jeigu pirmaisiais vaiko auginimo metais moteris arba vyras nusprendžia sugrįžti į darbą, jai arba jam mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jos arba jo tą mėnesį gautų pajamų skirtumas. Jeigu šių pajamų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama.

Tuo tarpu, jei moteris arba vyras pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis dveji metai, ir nusprendžia sugrįžti į darbą antraisiais vaiko auginimo metais -vaiko priežiūros išmoka yra mokama nepriklausomai nuo tuo metu gaunamų pajamų.

Tokiu reglamentavimu valstybė nesudaro galimybių asmenims palankiomis sąlygomis sugrįžti į darbo rinką jau pirmaisiais vaiko auginimo metais. Atsižvelgdama į tai, kontrolierė siūlo suvienodinti sąlygas ir numatyti, kad vaiko priežiūros išmoka mamoms ar tėčiams būtų mokama nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų ir pirmaisiais vaiko priežiūros metais.

Diskusijos metu Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant efektyviai derinti vaiko priežiūrą ir darbą, būtina gerinti vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą: didinti lopšelių ir darželių skaičių, steigti įvairias vaiko priežiūros alternatyvas, kuriomis laisvai galėtų naudotis dirbantys tėvai (namų darželiai, vaiko priežiūros grupės darbo vietose ir pan.). Su paslaugų prieinamumo didinimu sutiko ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Algirdas Sysas nesutiko su kontrolierės pasiūlymu suvienodinti vaiko priežiūros atostogų pirmųjų ir antrųjų metų tvarką. Pasak jo, antrųjų vaiko priežiūros atostogų metų modelis, kai į darbą grįžęs asmuo gauna vaiko priežiūros išmoką, nepriklausomai nuo uždirbamo atlyginimo dydžio, nėra teisingas ir dėl to keistinas.

Vaiko priežiūros išmokas, pasak Algirdo Syso, reikėtų mažinti, taip skatinant asmenis į darbo rinką grįžti greičiau. Jis ir diskusijoje dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasisakė už tai, kad vaiko priežiūros atostogų reglamentavimas ir jų derinimo su asmens darbu galimybės turi būti iš esmės peržiūrėtos, kad visos šiuo metu išryškėjusios problemos, tokios kaip vaiko priežiūros paslaugų trūkumas (ar neprieinamumas), lanksčių darbo formų nebuvimas, nelygiavertis moterų ir vyrų šeimos ir namų priežiūros pareigų pasidalinimas, būtų sprendžiamos kompleksiškai.

Tą galima padaryti peržiūrint įstatyminę bazę, bei tinkamai perkeliant direktyvos „Dėl tėvų ir prižiūrinčių asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros“ nuostatas į Lietuvos teisės sistemą. Pagrindinės direktyvos nuostatos apima motinų greitesnį grąžinimą į darbo rinką po vaiko gimimo bei sąlygų gerinimą abiem tėvas, suteikiant galimybę rinktis lanksčias darbo formas ir didinant tėčių įtraukimą į vaikų priežiūrą.

Įmonių Iniciatyvos ir Parama Šeimoms

„Swedbank“ valdybos pirmininkė ir asociacijos „Lyderė“ narė Dovilė Grigienė teigė, kad moterys, gaunančios didesnes pajamas, yra suinteresuotos grįžti į darbo rinką jau pirmaisiais metais ir dabartinis teisinis reglamentavimas joms tikrai nėra palankus. Ji pritarė, kad dirbantiems tėvams labai trūksta vaiko priežiūros paslaugų pasirinkimo.

Pasak jos, vaiko priežiūros išmoka antraisiais vaiko auginimo metais demotyvuoja asmenis grįžti į darbo rinką anksčiau, tad galbūt tokio reglamentavimo galima būtų visai atsisakyti, susitelkiant į paramos teikimą pirmaisiais vaiko auginimo metais. Šeimoms reikėtų teikti visapusišką pagalbą: plėsti vaiko priežiūros paslaugų pasiūlą, skirti papildomas išmokas ar kompensacijas vaiko priežiūros specialistams ar namų auklėtojams, taip pat nuimti vaiko priežiūros išmokos lubas.

Dovilė Grigienė pasidalino „Swedbank“ gerąja patirtimi, prisidedant prie efektyvesnio darbuotojų karjeros ir vaiko priežiūros derinimo. Kasmet apie 10% „Swedbank“ darbuotojų yra vaiko priežiūros atostogose. Dažniausiai tai yra moterys. Dovilė Grigienė teigė, kad didelės įmonės galėtų dar ženkliau prisidėti prie paramos šeimoms teikimo ir moterų karjeros galimybių gerinimo, jei joms būtų sudaromos palankios sąlygos įmonėse įrengti vaiko priežiūros įstaigas, vaikų kambarius ir pan.

Agneta Skardžiuvienė pritarė, kad būtina iš esmės peržiūrėti tvarką. Vis dėlto, iki tol, kol ji bus peržiūrėta ir priimti pakeitimai, būtina galvoti apie šiuo metu esančią neteisybę ir trumpuoju laikotarpiu užtikrinti, kad vaikus prižiūrintys asmenys turėtų galimybę grįžti į darbą pirmaisiais vaikų auginimo metais tomis pačios sąlygomis, kaip yra reglamentuota antraisiais vaiko auginimo metais, t.y. jiems vaiko priežiūros išmoka turėtų būti mokama nepriklausomai nuo gaunamų pajamų grįžus į darbą pirmais vaiko auginimo metais.

žymės:

Panašus: