Kiekviena moteris svajoja apie lengvą nėštumą, greitą gimdymą ir sveiką kūdikį. Nors ne viskas priklauso nuo mūsų, pasirūpinti sveikata reikėtų vos pradėjus galvoti apie atžalą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį planuojant nėštumą.
Pasiruošimas nėštumui
Gydytojas teigia, jog planuojant nėštumą ir siekiant susilaukti sveiko vaiko, pirmiausia reiktų tam tinkamai paruošti organizmą. Nors šiuolaikinės medicinos priemonės leidžia tiksliai atlikti daugelį tyrimų prieš nėštumą, nėštumo metu ir tik gimus kūdikiui, tačiau vos trečdalis planuojančių pastoti moterų imasi reikiamos ligų, organizmo išsekimo prevencijos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pora laikoma nevaisinga ir pradedama tirti bei gydyti jeigu, gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, negali pastoti per vienerius metus. Tačiau yra ir išimčių. Jeigu moteriai 36 metai ar daugiau, yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti sąlygoti priežastis, pavyzdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimai, praeityje buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas ir panašiai, ištyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau.
Gydytojų konsultacijos ir tyrimai
Pas kokių sričių gydytojus reikėtų apsilankyti ir kokius tyrimus atlikti moteriai, planuojančiai pastoti? Jeigu moteris sveika, tai patartina apsilankyti pas šeimos gydytoją ir ginekologą. Jeigu moteris serga kokia bendrąja liga, tai prieš planuojamą nėštumą patartina pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Pavyzdžiui, jeigu jauna moteris serga skydliaukės ligomis, reikėtų endokrinologo konsultacijos, jeigu serga pirmine arterine hipertenzija - kardiologo konsultacijos. Įvertinama, ar liga yra remisijoje, kokius vaistus moteris vartoja, ar jie bus saugūs nėštumo metu, ar reikės juos pakeisti. Aptariama, kada nėštumo metu reikėtų apsilankyti pas specialistą.
Taip pat moteriai patariama atlikti gimdos kaklelio citologinį tepinėlį, jeigu jis nebuvo atliktas trijų metų bėgyje. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo (prieš sezoną), raudonukės bei vėjaraupių, jeigu nesirgo ir nebuvo skiepytos prieš tai.
Akušerėginekologė J. Darginavičiūtė prieš pastojant pataria atlikti bendrą kraujo tyrimą. Anot jos, tai - paprastas rutininis tyrimas, kuris padeda įvertinti bendrą kraujo formulę. „Šiuo tyrimu išsiaiškinama ar nėra mažakraujystės, uždegimo, trombocitų pokyčių. Taip pat svarbus ir feritino kiekis organizme. Geležies trūkumas nėštumo metu yra susijęs su didesne priešlaikinio gimdymo rizika, vaisiaus augimo sulėtėjimu. Esant sunkiai geležies stokos anemijai, didėja rizika naujagimiui sirgti geležies stokos anemija pirmuosius trejus gyvenimo mėnesius, todėl svarbu atstatyti geležies atsargas dar iki pastojimo. Taip pat, prieš planuojant nėštumą, svarbu išsitirti skydliaukės funkciją, mat skydliaukės hormonai yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Tai - ypatingai svarbu nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos. Taip pat, skydliaukės funkcijos sutrikimas gali būti viena iš persileidimo, nesivystančio nėštumo priežasčių", - sako pašnekovė.
Gyvenimo būdas ir įpročiai
Pageidautina, kad pora bent pusmetį nevartotų alkoholio, organizmą apvalytų nuo rūkymo daromos žalos.
Jeigu moterys vartoja ne daugiau kaip vieną ar du alkoholio vienetus per dieną ir ne dažniau kaip 1-2 kartus per savaitę be intoksikacijos epizodų, vaisiaus pakenkimo rizika nedidelė, tačiau siekiančioms pastoti alkoholio patariama visai atsisakyti. Tačiau aišku, jog tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas mažina moterų vaisingumą.
Didžiosios Britanijos mokslininkų duomenimis, jei vyrai vartoja ne daugiau kaip 2-3 alkoholio vienetus per dieną, tai alkoholis vargu ar turi įtakos jų vaisingumui, tačiau piktnaudžiavimas alkoholiu blogina spermos kokybę. Jeigu pora negali susilaukti vaikų, patarčiau abiems sutuoktiniams ar partneriams atsisakyti alkoholio. Taip pat yra ryšys tarp rūkymo ir spermos kokybės - metus rūkyti pagerėja bendra organizmo sveikata.
Neteisinga mityba ir mažas fizinis aktyvumas didina kūno masę ir jei moterų kūno masės indeksas (KMI) ≥ 30, joms reikia ilgesnio laiko tarpo, kad pastotų. Jei moterų KMI ≥ 30 ir nevyksta ovuliacija, svorio numetimas didina nėštumo šansus. Kai kuriose šalyse moterys net negydomos nuo nevaisingumo, kol nesumažina savo KMI. Ir atvirkščiai, moterims, kurių KMI <19, sutrikęs menstruacinis ciklas ar mėnesinių išvis nėra, jos turi būti informuojamos, kad svorio prieaugis galimai padidins nėštumo tikimybę.
Tų vyrų, kurių KMI ≥ 30, vaisingumas gali būti sumažėjęs. Yra priklausomybė ir tarp dėl ankštų kelnių ar apatinių kelnaičių nešiojimo bei kitų priežasčių sukeltos padidėjusios kapšelio vidinės temperatūros bei spermos kokybės pablogėjimo.
Mityba ir papildai
Planuojančių pastoti moterų mityba (kaip ir visų kitų) turėtų būti pilnavertė. Pakankami baltymų, skaidulų, vitaminų ir mineralų, tinkamas kiekis išgeriamo vandens. Patartina vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto, saldumynų. Dietą reikėtų ypač peržiūrėti, jeigu jūsų KMI per didelis. Įpratus teisingai maitintis, moteris nepriauga per daug svorio ir nėštumo metu. Jeigu moteris vegetarė ar veganė, patarčiau atlikti kraujo feritino tyrimą, įvertinti geležies atsargas organizme ir jeigu jos mažos, vartoti geležies papildus prieš pastojimą bei nėštumo metu.
„Vertėtų stebėti savo kūną ir net ne kartą pasidaryti kraujo tyrimą. Kaip dažnai pasitaiko, ne visada maitinamės visaverčiu, įvairių medžiagų organizmui suteikiančiu maistu. Dėl to didžiajai daliai moterų nėštumo metu pasireiškia vienokia ar kitokia mažakraujystės forma - dažniausiai nėščiųjų geležies stokos anemija. Planuojant pastoti kepenis reikėtų pripildyti geležies iš anksto, tuomet būtų galima išvengti geležies trūkumo sukeliamų pasekmių”, - pataria M.
Dėl nevaisingumo tiriamos ir gydomos moterys turėtų būti informuojamos, kad kasdienis folio rūgšties vartojimas bent 1 mėn. prieš pastojimą ir po pastojimo iki 12 sav. nėštumo sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų riziką. Rekomenduojama folio rūgšties paros dozė yra 0,4 mg, kuri turėtų būti padidinta iki 5 mg per parą, kai anamnezėje yra nervinio vamzdelio apsigimimai arba moteris nėštumo metu vartoja prieštraukulinius vaistus bei serga cukriniu diabetu. Kitų vitaminų ir maisto papildų vartojimas nėra rekomenduojamas, nes jų efektyvumas nėra įrodytas moksliniais tyrimais.
Taip pat, prieš planuojant nėštumą, svarbu išsitirti skydliaukės funkciją, mat skydliaukės hormonai yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Tai - ypatingai svarbu nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos. Taip pat, skydliaukės funkcijos sutrikimas gali būti viena iš persileidimo, nesivystančio nėštumo priežasčių.
Ji pastebi, kad išsamiai ištyrus kraują, dažna moteris išgirsta, kad trūksta būtent vitamino D. Gydytoja pabrėžia, kad pakankamas vitamino D vartojimas nėštumo metu yra būtinas motinos, vaisiaus ir vaiko sveikatai. Anot jos, vitamino D stoka daro įtaka įvairių ligų atsiradimui: širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, diabetui, onkologiniams susirgimams.
„Yra duomenų, kad vitamino D trūkumas sukelia kalcio ir fosforo apykaitos sutrikimus. Šis vitaminas yra svarbus raumenų bei kaulų sistemoms. Jei jo trūksta, kyla rizika susirgti kaulų ligomis: rachitu, osteomaliacijomis ar osteoporoze", - vardija specialistė.
Planuojančių nėštumą ir besilaukiančių vitaminuose yra apie 400-600 TV vitamino D. Pasak pašnekovės, jei nėščioji nepriklauso rizikos grupei, nėra nustatyto vitamino D trūkumo, šis kiekis yra pakankamas.
Fizinis aktyvumas
Visame pasaulyje didėja per didelę kūno masę turinčių žmonių, mažėja fizinis aktyvumas. Kiekvienai sveikai moteriai patarčiau padidinti fizinį aktyvumą ir jo neatsisakyti nėštumo metu. Galima surasti kiekvienam tinkamą užsiėmimą - vienai labiau tinka joga, kitai - mankšta vandenyje, trečioji renkasi makštą sporto salėje.
Fizinį aktyvumą kiekvienai būsimai mamai reikia pasirinkti individualiai, patartina ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Jeigu pirmuoju nėštumo trečdaliu moteris priauga jau keturis ir daugiau kilogramų, tai ypač reikėtų susirūpinti fiziniu aktyvumu ir peržiūrėti mitybos racioną.
Psichologinis pasiruošimas
Ne mažiau svarbus ir psichologinis pasiruošimas. Gydytojo M. Kukčikaičio teigimu, prieš pastojant svarbu žinoti, kaip gali keistis organizmas, kaip jis gali reaguoti ir ko moteris turėtų tikėtis. Nors visos žino, kad toksikozė (nėščiųjų pykinimas) yra neretas reiškinys, tačiau vis dar yra nemaža dalis moterų, kurios, prasidėjus pykinimui ar žymiai pasikeitus kūno formoms, puola į depresiją. "Ruošiantis nėštumui, tokias mintis kaip "gimdysiu, nes vyras to nori" arba "reikia gimdyti, kad kiti neapkalbėtų" reikia iškart atmesti", - sako gydytojas.
Amžius ir vaisingumas
Tinkamiausias amžius moterims pirmajam nėštumui - iki 35 metų, mat su amžiumi sėkmingo nėštumo šansai mažėja, o pastojus nesivystančių nėštumų, persileidimų bei apsigimimų rizika išauga. Pastojimo galimybė smarkiai mažėja nuo 37 metų, o po 40-ties daugeliui moterų pastojimo tikimybė sumažėja dramatiškai, be to, savaiminio persileidimo rizika, jei moteriai pavyksta pastoti, siekia 50 proc. ir daugiau.
Anot mediko, biologiškai palankiausias laikas moteriai pastoti ir gimdyti yra apie 18-uosius metus, ir šis optimaliausias vaisingumui laikotarpis trunka iki 20-ojo dešimtmečio pirmosios pusės. Nuo maždaug 25 metų moters vaisingumas pradeda palaipsniui mažėti, o pasiekus 35 metus, moters galimybės pastoti ir pagimdyti sumažėja dvigubai, lyginant su 25 metų amžiumi.
„Bet tai - apibendrinta statistika. Individualiais atvejais dėl buvusių kiaušidžių operacijų, chemoterapijos ar radioterapijos dėl onkologinių susirgimų, endometriozės, rūkymo, dubens organų infekcinių ligų ar genetinių priežasčių, vaisingumas gali labai sumažėti ir nesulaukus nė 30 metų“, - pasakojo ginekologas.
Jis pabrėžė, kad vaisingumo mažėjimas yra susijęs ir su ilgesnį laiką kartu gyvenančios poros retesniais lytiniais santykiais bei kontracepcijos naudojimu.
„Tikimybė pastoti per vieną mėnesį sveikai 30-ies metų moteriai siekia apie 20 procentų. Tai reiškia, kad iš 100 vaisingų trisdešimtmečių moterų, planuojančių nėštumą, 1 mėnesinių ciklo laikotarpiu pastoti pavyks 20 moterų, o likusios 80 bandys toliau. Sulaukus 40 metų amžiaus, moterų šansai pastoti per vieną mėnesį sumažėja iki mažiau nei 5 procentų, o tai reiškia, kad tik mažiau nei 5-ioms moterims iš 100 pavyksta pastoti per vieną mėnesinių ciklą“, - teigė medikas.
Amžius yra pagrindinis veiksnys, lemiantis nevaisingumą. Anot specialisto, senstant mažėja funkcinis kiaušidžių rezervas, dėl kiaušidžių senėjimo blogėja kiaušialąsčių kokybė ir dažniau pasitaiko chromosomų anomalijų atvejų, o tai susiję su dažnesniais nesivystančio nėštumo ar savaiminio persileidimo atvejais.
Kadangi dėl amžiaus mažėja vaisingumas ir didėja sutrikimų, trukdančių pastoti ir išnešioti nėštumą tikimybė, vyresnėms nei 35 moterims jis rekomenduoja kreiptis į vaisingumo specialistus kryptingam ištyrimui ir gydymui, nepavykus pastoti per 6 mėnesius. Moterims, vyresnėms nei 40 metų ir planuojančioms pastoti, siūloma kreiptis ištyrimui į vaisingumo specialistus iškart.
Nevaisingumo priežastys
Vis daugiau šiuolaikinių porų negali susilaukti vaikų. Šiandien tokių porų suskaičiuojama iki 70 tūkst. Lietuvoje epidemiologinių nevaisingumo priežasčių tyrimų nėra padaryta. Manoma, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, šeimų nevaisingumo priežastys pasiskirsto taip:
- Ovuliacijos sutrikimai - 25 proc.
- Kiaušintakių pakenkimai - 20 proc.
- Gimdos ir pilvaplėvės pakitimai - 10 proc.
- Priežastys vyro organizme - 25 proc.
- Neaiškios kilmės nevaisingumas - 25 proc.
- Moters ir vyro vaisingumo sutrikimai vienu metu - 40 proc.
Genetiniai tyrimai
„Tokių chromosomų anomalijų, kaip Dauno sindromo dažnis nėštumo metu yra 1 iš 1064 25 metų moteriai, 30 metų amžiuje padidėja iki 1 iš 686, o nuo 35 metų amžiaus siekia 1 iš 240. Nuo 40 metų amžiaus Dauno sindromo atvejų skaičius didėja iki 1 iš 53, o nuo 45 metų - iki 1 iš 19“, - pasakojo medikas.
Tam tikrais atvejais nėštumo metu moterims rekomenduojama taip vadinama prenatalinė diagnostika - įvairių patikros ir diagnostikos priemonių visuma, skirta išaiškinti vaisiaus ligoms ir patologinėms būklėms iki gimimo. Pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą Lietuvoje prenatalinė vaisiaus chromosomų anomalijų patikra atliekama tik esant padidintos rizikos veiksniams ir ji apmokama iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų.
Parodymai (indikacijos) prenatalinei vaisiaus chromosomų anomalijų (Dauno, Edvardso, Patau ir kt. sindromų) patikrai atlikti yra šie:
- Moteriai yra 35 ir daugiau metų gimdymo metu.
- Biologiniam vaisiaus tėvui yra 42 ir daugiau metų apvaisinimo metu.
- Ankstesnių nėštumų metu nustatyta vaisiaus chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčių.
- Moteris yra pagimdžiusi vaiką, sergantį chromosomine ar genų liga arba turi formavimosi ydų.
- Bent vienas nėštumas moteriai buvo nutrauktas dėl vaisiaus formavimosi ydų.
- Buvo du ir daugiau savaiminių persileidimų ar nesivystančio nėštumo atvejų.
- Moteris arba biologinis vaisiaus tėvas serga paveldima liga ar turi įgimtą vystymosi patologiją, ar yra paveldimos ligos nešiotojai.
- Moters arba biologinio vaisiaus tėvo pirmosios eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys, vaikai) serga paveldima liga arba turi įgimtą vystymosi patologiją.
- Moteris ar biologiniam vaisiaus tėvui nustatyti subalansuoti chromosomų persitvarkymai arba mozaikinis kariotipas.
- Moteris, kuriai ultragarsinio tyrimo metu nustatyta vaisiaus ir (ar) nėštumo patologija arba chromosomų patologijos ultragarsinių žymenų.
- Moters kraujo serume nustatyta biocheminių chromosomų ligų ar nervinio vamzdelio patologijos žymenų.
- Moteris nėštumo metu persirgo arba serga infekcine liga (raudonuke, toksoplazmoze, citomegalo virusine infekcine ar kita liga) ar buvo paveikta žalingų cheminių ar fizinių veiksnių (radiacijos, chemoterapijos, aukštos temperatūros).
- Moteris, kuri pastojo po pagalbinio apvaisinimo in vitro procedūros.
- Biologiniai vaisiaus tėvai yra iki 3-ios eilės giminaičiai: pusbroliai, pusseserės, proseneliai, senelių broliai ir seserys.
„Šiuo metu dažniausiai rekomenduojamas ir atliekamas taip vadinamas kombinuotasis testas pirmąjį nėštumo trečdalį (dvigubas kraujo testas ir 11-14 nėštumo savaitėmis ultragarsinio tyrimo metu nustatomi tam tikri žymenys). Kombinuotas testas riziką įvertina su maždaug 90-93 proc. patikimumu. Laisvos vaisiaus DNR nustatymas motinos kraujyje yra tiksliausias ir specifiškiausiais patikros metodas, tačiau kol kas plačiai neatliekamas dėl didelės tyrimo kainos“, - pasakojo medikas.
Vis dėl to specifiniai kraujo tyrimai ir tyrimas ultragarsu dėl galimų chromosomų anomalijų nėra privalomi, tėvai turi pasirinkimą nėštumo priežiūros eigoje šių tyrimų ir neatlikti. Jeigu planuojamas tyrimas ultragarsu, tėvai turi teisę paprašyti šį tyrimą atliksiančio mediko netikrinti genetinių apsigimimų žymenų arba bent jau apie juos nieko nesakyti.
„Kita vertus, specialistų nuomone, chromosomų anomalijų tyrimus verta būtų atlikti ir būsimiesiems tėvams, kurių moraliniai ar religiniai įsitikinimai neleistų nutraukti nėštumo. Diagnozavus tikėtiną vaisiaus patologiją, pora galėtų iš anksto pasiruošti naujagimio gimimui: kuo daugiau sužinoti apie tikėtiną genetinį sutrikimą, apgalvoti medicininę pagalbą, taip pat paruošti kitus šeimos narius. Iš anksto gauta informacija galbūt padėtų išvengti netikėto streso, gimus sveikatos sutrikimų turinčiam naujagimiui“, - sakė ginekologas.
Persileidimo rizika
Dėl vyresnio moters amžiaus didėja ir savaiminių persileidimų bei nesivystančių nėštumų rizika. Tyrimais nustatyta, kad 20-24 metų amžiaus moterims persileidimų dažnis siekia 8,9 proc., tuo tarpu moterims virš 45 metų amžiaus - net 74,7 proc. Tai susiję su blogėjančia moterų kiaušialąsčių kokybe.
Taip pat pastebėta, kad vyresnio amžiaus moterims yra didesnė nėštumo ir gimdymo ir pogimdyminių komplikacijų rizika.
Pagalbinis apvaisinimas
JAV atliktais tyrimais nustatyta, kad atlikus pagalbinio apvaisinimo (IVF) procedūrą, vidutiniškai pagimdo 41,5 proc. moterų, jaunesnių kaip 35 metai, 31,9 proc. moterų 35-37 metų amžiaus, 22,1 proc. moterų 38-40 metų amžiaus, 12,4 proc. moterų 41-42 amžiaus, 5 proc. moterų 43-44 metų amžiaus, ir tik 1 proc. moterų, vyresnių nei 44 metų amžiaus.
Pasak ginekologo, tai susiję su blogėjančia kiaušialąsčių kokybe ir dėl amžiaus dažnėjančia chromosominių anomalijų tikimybe, kurių padėti išvengti negali net šiuolaikinės medicinos mokslo technologijos.
Patarimai planuojančioms pastoti
„Moterims, norinčioms susilaukti sveikų vaikų, rekomenduojama planuoti pastoti kuo jaunesnėms - idealiausia iki 30 metų amžiaus, vengti visko, kas sutrikdo kūno ir sielos harmoniją, ypač „kovok ir bėk“ gyvenimo stiliaus, nevengti kreiptis patarimų į specialistus“, - patarė medikas.
Vitamino D trūkumo požymiai
Jei moteris nuolat jaučia nuovargį, silpnumą, apatiją, ją vargina bloga nuotaika, dažniau kartojasi infekcinės ligos, galimi kaulų, raumenų skausmai - tikėtina, kad organizmui gali trūkti vitamino D.
Ginekologė teigia, kad yra duomenų, jog organizme trūkstant šio vitamino, didėja rizika susirgti nėščiųjų diabetu, nėščiųjų hipertenzija, depresija, taip pat ir pogimdyvine depresija, dažniau gali kartotis įvairios peršalimo ligos, dažniau nėštumas užbaigiamas cezario pjūvio operacija.
„Aktyvioji vitamino D forma turi gerai žinomą poveikį kaulų metabolizmui ir mineralų homeostazei. Tyrimai rodo, kad šis vitaminas padeda implantuotis ir palaikyti normalų nėštumą, padeda vaisiui augti, mat jo dėka yra tiekiamas kalcis. Vitaminas D atsakingas už daugelio placentos hormonų sekreciją ir riboja uždegimą skatinančių citokinų gamybą. Šis vitaminas padeda žarnynui įsisavinti kalcį ir kitus organizmui reikalingus mineralus bei prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo. Pirmiausia, vitaminas D kepenyse metabolizuojamas į junginį, vadinamą 25(OH)D, kuris inkstuose suskaidomas į aktyviąją formą - kalcitriolį. Augantis vaisius negali pats sintetinti vitamino D ir priklauso nuo placentos, kuri perduoda metabolitą 25(OH)D iš motinos kraujotakos", - paaiškina J. Darginavičiūtė.
Anot jos, mokslinėje literatūroje galima rasti, kad vitamino D trūkumas gali būti netiesiogiai siejamas su didesne rizika nėščiųjų hipertenzijai, preeklampsijai, gestaciniam diabetui, priešlaikiniam gimdymui, vaisiaus augimo sulėtėjimui.
Nors kol kas visuotinės patikros dėl vitamino D nėštumo metu nėra, vis dėlto rekomenduojama tirti nėščiąsias, kurios priklauso rizikos grupei - t. y. tas, kurias vargina antsvoris, yra vegetarės, nevalgo žuvies, ar mažai laiko būna lauke. Gydytoja pastebi, kad tokiais atvejais dažniau pasitaiko vitamino D deficitas.
Ji sako, kad lengviausiai įsisavinamas vitaminas D bus jį vartojant skysta ir aktyvia forma. Vis dėlto, nėščiosioms tinkami visi variantai - tiek purškiami vitaminai, tiek skanūs guminukai, tiek tabletės.
Anot gydytojos, vitaminas D yra riebaluose tirpus, o tai reiškia, kad jis netirpsta vandenyje ir geriausiai pasisavinamas kraujyje kartu su riebiu maistu. Dėl šios priežasties vitamino D papildus rekomenduojama vartoti valgio metu, kad organizmas geriau juos pasisavintų.
„Didelės vitamino D dozės nėštumo metu nerekomenduojamos. Labai svarbu neperdozuoti vitamino D, todėl geriau jį vartoti kasdien, saugiomis dozėmis. Paprastai nėštumo metu vitamino D rekomenduojama vartoti apie 400-600 TV, o esant trūkumui, Amerikos akušerių ir ginekologų draugija rekomenduoja vartoti 1000-2000 TV kasdien. Jei nustatoma visiška vitamino D stoka, galima vartoti iki 4000 TV kasdien, tačiau atstačius atsargas, dozę reikėtų sumažinti.", - pataria specialistė.
Jei nėščiąją vargina intensyvus pykinimas, akušerė-ginekologė rekomenduoja ieškoti dienos meto, kada savijauta geresnė ir būtent tada vartoti vitaminus.
Svarbu ne tik moters sveikatai
Rūpintis savo sveikata - būtina, tačiau planuojant nėštumą reikia galvoti ir apie būsimą vaiką. Gydytoja sako, kad žindomi kūdikiai vitaminą D gauna būtent iš motinos pieno.
„Jei motinos organizme yra vitamino D trūkumas, vadinasi jo trūks ir žindomam kūdikiui. Tokie vaikai gali susirgti rachitu. Daugumoje paskelbtų metaanalizių pastebėta, kad žema vitamino D koncentracija nėščioms moterims yra susijusi su padidėjusia vaikų astmos, kvėpavimo takų infekcijų, alerginio rinito ir egzemos rizika. Kai kurie tyrimai rodo, kad vitamino D rolė gali būti svarbi smegenų vystymuisi, pažinimo funkcijoms, psichologinėms funkcijoms ir gali sumažinti autizmo spektro sutrikimų riziką. Vis dėlto, kol kas dar nėra pakankamai tai patvirtinančių duomenų", - informacija dalinasi pašnekovė.
Dauno sindromo dažnis priklausomai nuo moters amžiaus
| Moters amžius | Dauno sindromo dažnis |
|---|---|
| 25 metai | 1 iš 1064 |
| 30 metų | 1 iš 686 |
| 35 metai | 1 iš 240 |
| 40 metų | 1 iš 53 |
| 45 metai | 1 iš 19 |
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Cezario pjūvio operacija: svarbiausia informacija, kurią privalote žinoti!
- Šokiruojančios Cezario pjūvio tendencijos Lietuvoje: Ką kiekviena moteris privalo žinoti?
- Neįtikėtini Cezario pjūvio faktai: ką kiekviena moteris turi žinoti apie gimdymą!
- Šokiai vaikams: kaip šokiai skatina fizinę sveikatą, emocinę pusiausvyrą ir socialinius įgūdžius
- Merino vilnos šalmas kūdikiui: švelnumas ir apsauga