Didžioji dalis žmogaus fiziologinių funkcijų yra neskausmingos, tačiau gimdymo, kaip vieno iš fiziologinio proceso, metu ne viena moteris patiria didžiulį skausmą. Gimdymo skausmas - bene vienintelis, kuris nereiškia patologijos. Apie tai, kokį nuskausminimo būdą - medikamentinį ir nemedikamentinį mūsų šalies gimdyvės dažniau renkasi, apie jų privalumus ir trūkumus - portale manodaktaras.lt kalbamės su akušere Kristina Staponiene.
Gimdymo skausmo intensyvumas - kas jį nulemia?
„Kiekvienos gimdyvės skausmo pojūtis yra individualus. Dauguma moterų teigia, kad gimdymo skausmas - vienas didžiausių patirtų skausmų jų gyvenime. Tik 10-15 proc. gimdyvių nejunta skausmo arba jis būna nestiprus, 35-40 proc. junta vidutinio stiprumo skausmą, 30-35 proc. - stiprų skausmą, o 15-20 proc. gimdyvių junta labai stiprų, nepakeliamą skausmą“, - teigė klinikos „Affidea“ akušerė K.Staponienė.
Gimdymo skausmo intensyvumą ir moters reakciją į jį, anot gydytojos, lemia du veiksniai:
- Individualios gimdyvės savybės: psichoemocinis pasiruošimas gimdyti, socialinė ir kultūrinė aplinka, gimdyvės informuotumas ir kt.
- Gimdymo eigos ypatumai: užsitęsęs gimdymas, medikamentais sužadinta gimdymo veikla, siauras dubuo ir kt.
Natūralūs skausmo malšinimo būdai - mažiau šalutinio poveikio
Gimdymo skausmas malšinamas įvairiais būdais. Jų pasirinkimas, pasak K. Staponienės, priklauso nuo akušerinės situacijos gimdymo metu, gimdyvės norų, gydymo įstaigos galimybių, medicinos personalo kvalifikacijos.
„Gimdant natūraliai dažniausiai švirkščiama opioidų į raumenis ar veną, taikomos linksminančių dujų inhaliacijos su deguonimi arba sukeliamas efektyviausias regioninis epiduralinis skausmo malšinimas, - paaiškino akušerė. - Spinalinis natūralaus gimdymo skausmo malšinimas yra labai veiksmingas, tačiau retai taikomas dėl ribotos veikimo trukmės ir akušerinės situacijos ypatumų“.
Cezario pjūvio operacijų metu skausmui malšinti, anot gydytojos, labiausiai tinka regioninis spinalinis būdas. Regioniniai gimdymo skausmo malšinimo metodai yra pakankamai veiksmingi, o komplikacijų pasitaiko retai.
Pasak akušerės K. Staponienės, natūralūs gimdymo nuskausminimo būdai ir metodai gal ir nėra tokie efektyvūs kaip medikamentiniai, tačiau jie mažiau turi ir šalutinių poveikių. Natūralūs gimdymo nuskausminimo būdai - masažas, muzikos, kvapų terapija, kvėpavimo pratimai, judėjimas su gimdymo kamuoliais - leidžia moteriai atsipalaiduoti ir mažiau jausti gimdymo skausmą. Gimdymo metu naudojamas šiltas vanduo, anot gydytojos - taip pat nepakeičiama priemonė, siekiant sumažinti gimdymo skausmą.
Epidurinė nejautra: privalumai ir trūkumai
Medikamentiniai nuskausminimo metodai, pasak K. Staponienės, yra efektyvesni nei nemedikamentiniai, tačiau kiekvienas vaistas turi šalutinį poveikį, nors ir nedidelį. Populiariausias gimdymo nuskausminimo metodas - epidurinė nejautra - turi savų privalumų ir trūkumų.
Epidurinės nejautros trūkumai:
- Gali sumažėti arterinis kraujo spaudimas, atsirasti silpnumas.
- Gali atsirasti niežulys, ypač pilvo srityje.
- Gali pakilti kūno temperatūra.
- Suleidus vaistų, gali būti laikinas kojų tirpimas, silpnumas.
- Gali susilpnėti gimdymo veikla, prireikti medikamentinio gimdymo veiklos skatinimo.
- Gali užtrukti vaisiaus išstūmimo laikotarpis.
- Dažniau gali prireikti instrumentinio gimdymo užbaigimo.
- Dėl netolygaus vaistų pasiskirstymo kartais skausmo malšinimas būna nesimetriškas abiejose pusėse arba nepakankamas.
- Vieta nugaros srityje, kur buvo įkištas epiduralinis kateteris, kelias dienas gali būti skausminga.
- Pirmomis paromis po gimdymo kartais naujagimis būna vangesnis, todėl kas 3 valandas jį reikia aktyviai skatinti žįsti.
Epidurinės nejautros privalumai:
- Tai veiksmingiausias gimdymo skausmo malšinimo būdas gimdant natūraliai.
- Tinka visais gimdymo laikotarpiais.
- Gali būti tęsiamas iki gimdymo pabaigos.
- Jei vartojamos mažos vaistų dozės, gimdyvė gali judėti ir net vaikščioti.
- Šis skausmo malšinimo būdas neturi įtakos vaisiaus būklei.
- Jei gimdymo metu skausmas buvo gerai malšinamas, prireikus atlikti Cezario pjūvio operaciją, galima padidinti vaistų nuo skausmo dozes į epiduralinį kateterį ir sukelti epiduralinę nejautrą.
Svarbus artimųjų palaikymas
„Labai džiaugiuosi, kad kiekvienais metais daugiau gimdyvių linkusios rinktis natūralius gimdymo nuskausminimo metodus. Tačiau gimdymo nuskausminimo pasirinkimą lemia moters noras, o moters nuomonė mums yra svarbiausia“, - sakė akušerė K.Staponienė.
Ne veltui visame pasaulyje yra skatinama, kad moteris gimdytų artimųjų apsuptyje - tai sumažina jos nerimą, leidžia jai jaustis saugiai ir labiau pasitikėti savo jėgomis.
Gimdymo Intervencijos ir Moterų Patirtys
Didžioji dalis Lietuvos gimdyvių stacionaruose susiduria su intervencijomis. Mes naudojame medicininį apibrėžimą - gimdymo intervencija yra kūno vientisumo pažeidimas. Cezario operacija, vakuumo ar replių panaudojimas, gimdymo sužadinimas (kai procedūromis arba medikamentais bandomas iššaukti spontaniškai neprasidėjęs gimdymas), gimdymo skatinimas (kai spontaniškai prasidėjusi gimdymo veikla stiprinama medikamentais, vaisiaus vandenų nuleidimas, kateterio įvedimas, tarpvietės kirpimas ir siuvimas ir kita). Pasaulyje akušerės ir gimdymo aktyvistės kelia vis didesnio gimdymo medikalizavimo problemą.
Valstybinio Higienos instituto duomenimis, 2021 metais 72 procentai nėštumų buvo be patologijos (2022 metų gimimų medicininių duomenų šis institutas dar nėra paskelbęs). Mūsų duomenimis, devynioms iš dešimties gimdyvių buvo atliekama vidinė gimdos kaklelio patikra, 84 proc. statytas kateteris arba lašinė, 57 proc. nuleisti vaisiaus vandenys. Pusė moterų teigia patyrusios gimdymo sužadinimą arba skatinimą - šie procentai yra labai panašūs ir 2022, ir 2021 metais.
Nepaisant Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos akušerinės metodikos „Tarpvietės plyšimai. Epiziotomijos“ teiginio „…paprastai gimdymo metu epiziotomija neatliekama. Ji atliekama tik prireikus“, tarpvietės kirpimą ir siuvimą patyrusių moterų skaičius taip pat nesikeičia - 42 procentai ir 2022, ir 2021 metais. 2022 m. be moterų sutikimo epiziotomija buvo atlikta 42 proc.
Trys ketvirtadaliai 2022 m. gimdžiusių moterų teigė, kad intervencijos joms buvo atliktos gavus jų informuotą sutikimą, tačiau informacijos apie pačias intervencijas pakako tik 63 proc. gimdyvių. Šie skaičiai taip pat reiškia, kad 25 procentams gimdyvių intervencijos darytos negavus jų informuoto sutikimo, o 37 proc. apie jas nepakako ir įstaigoje suteiktos informacijos. 16 procentų moterų gimdydamos jautė spaudimą sutikti su tuo, kas joms personalo buvo siūloma ar atliekama.
77 procentai gimdyvių teigia norėjusios būti informuotos apie medikų siūlomas ar atliekamas intervencijas, jų esmę, galimus šalutinius poveikius ir komplikacijas, galimas alternatyvas, padarinius atsisakius intervencijos.
Labiausiai į moterų sutikimą atsižvelgiama Tauragės ligoninėje (88 proc. intervencijų sutikus), Kauno Krikščioniškuosiuose (85 proc.) ir LSMU ligoninėje Kauno klinikose (84 proc.), mažiausiai - Panevėžio ligoninėje (64 proc.) ir Šiaulių respublikinėje ligoninėje (69 proc. atvejų). Spaudimas sutikti su tuo, kas planuojama daryti, taip pat reikšmingai skiriasi priklausomai nuo stacionaro. Su tokiu spaudimu susidūrė beveik kas ketvirta gimdyvė Vilniaus m. klinikinėje ligoninėje (Antakalnio) (24 proc.) ir Vilniaus gimdymo namuose (23 proc.) - Vilniaus regionas šiuo klausimu, deja, apskritai pasirodo prasčiausiai.
Rečiausiai su spaudimu susiduria Tauragės (7 proc.), Kauno P. Mažylio gimdymo namų ir LSMU ligoninės Kauno klinikų (po 12 proc.) gimdyvės. Visos šios įstaigos atsiduria ir prie labiausiai su savo gimdyvėmis bendraujančių ir padedančių joms suprasti, kas daroma ar siūloma: iš Tauragės ligoninėje gimdžiusiųjų keturios iš penkių nurodo, kad joms pakako informacijos apie intervencijas, iš gimdžiusių Kauno P. Mažylio gimdymo namuose taip teigė 78 proc., o iš LSMU ligoninės Kauno klinikų - 76 proc.
Yra skirtumas ir tarp pačių moterų - pirmakartės rečiau sakosi gavusios pakankamai informacijos apie intervencijas (60 proc.), palyginti su gimdančiomis antrą ar paskesnį vaiką (69 proc.). Pirmakartėms taip pat rečiau suteikiama joms pakankama informacija apie jų pačių (67 proc.) ar jų kūdikių būklę (81 proc.). Ne pirmus vaikus 2022 metais gimdžiusioms moterims pakankamai informacijos apie jų būklę taip pat buvo suteikta kur kas rečiau nei apie jų kūdikio, tačiau apskritai jos jautėsi labiau informuotos - 74 procentams pakako informacijos apie save, o 87 procentams - apie kūdikį.
Priežastis tam gali būti ne viena - tikėtina, kad ne pirmą vaiką gimdančios moterys ir pačios jau turi daugiau informacijos apie gimdymą, laikotarpį po jo, kūdikį, ligoninės realybę, taip pat gali būti, kad jos geriau žino, kur kreiptis prireikus ir ko paklausti, kad situacija paaiškėtų.
Tarp pirmą ir paskesnį vaiką gimdančių moterų yra ir dar vienas skirtumas - 40 procentų jau patyrusių gimdymą moterų yra labiau linkusios pačios priimti su juo susijusius sprendimus, lyginant su 35 procentais pirmakarčių.
Moterų informuotumas - ir pirmakarčių, ir ne - apie joms daromas intervencijas šiek tiek auga: nuo 59 proc. 2019 m. ir 58 proc. pandeminiais 2020 m. iki 64 proc. 2021 m. ir 63 proc.
Cezario pjūvis: teisė rinktis ir informuotumas
Nuo 2023 m. sausio 1-osios Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, patvirtintas LR Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl galimybės rinktis cezario pjūvio operaciją nesant medicininių indikacijų, kai didelė tikimybė gimdymą užbaigti cezario pjūviu (pvz., jeigu moteris turėjo arba dabar turi sutrikimų, susijusių su gimda ar vaisingumu; pirmą kartą gimdo būdama vyresnė nei 40 metų), turi įvairių socialinių rizikos veiksnių) arba kai didelė komanda įvairių sričių gydytojų kartu su moterimi aptaria galimą gimdymo būdą, priežastis, pasekmes, atsigavimą po operacijos ar po natūralaus gimdymo, ir priima sprendimą dėl cezario pjūvio (CP) pačiai moteriai pageidaujant. Tai reiškia, kad neužteks atvykti į gydymo įstaigą ir pasakyti: „Noriu cezario pjūvio operacijos“ - moteris turi teisę ne tik į sveikatos priežiūrą, bet ir informacijos gavimą, (ne)sutikimą atlikti vienas ar kitas procedūras.
Akušerė, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, Kauno kolegijos lektorė Alina Liepinaitienė teigia, kad kiekviena moteris turi teisę rinktis, ar nori gimdyti natūraliai, ar darant cezario pjūvį. Tačiau, pasak pašnekovės, taip pat privalo žinoti tikslią, teisingą ir reikalingą informaciją, kad galėtų nuspręsti atsakingai, nepakenkdama nei sau, nei naujagimiui, neįgydama fizinių ar psichologinių žaizdų dėl ypač skaudžios gimdymo patirties.
Statistika rodo, kad naujagimių mirčių skaičius nėra tiesiogiai susijęs su atliekamomis CP operacijomis. Štai Graikijoje tokių operacijų skaičius per metus siekia 65 %, bet naujagimių mirtingumas gerokai didesnis nei Lietuvoje. Graikijoje per metus dėl įvairių priežasčių miršta 4 naujagimiai iš 1000 gimusių, nors CP skaičius tikrai aukštas. Kitas pavyzdys - Turkija. Šioje šalyje kasmet atliekama 70-75 % cezario pjūvio operacijų, o naujagimių mirtingumas yra didžiausias Europos regiono dalyje - kasmet miršta 10-12 naujagimių iš 1000. Lietuvoje naujagimių mirčių skaičius yra 3 iš 1000 gyvų gimusių naujagimių (statistiškai per metus CP atliekamas apie 20 % visų moterų).
Cezario pjūvis reiškia dvejopas galimas patirtis: viena vertus, teigiamas, kita vertus, neigiamas. Jeigu kalbėtume apie CP privalumus, ši operacija gali sumažinti galimybę vėlesniu gyvenimo laikotarpiu nelaikyti šlapimo, taip pat nereikia kęsti gimdymo skausmo. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, CP gali išgelbėti moters gyvybę. Visgi, atliekant šią operaciją, gimdyvės netenka daugiau kraujo nei gimdant natūraliai, o 5-6 iš 1000 gali patirti gimdos, pjūvio vietos infekcijas.
Beveik visos moterys po cezario pjūvio operacijos išsako, kad pilvas ir pjūvio vieta po gimdymo buvo nejautrūs ilgiau nei 3 mėnesius.
Cezario pjūvis naujagimiui taip pat turi tiek teigiamų, tiek neigiamų veiksnių. Privalumus galima išskirti tik du: pirma, tai greitesnis naujagimio gimimas ir gyvybės išsaugojimas esant ypač sudėtingoms situacijoms, antra, mažesnė vaisiaus hipoksijos (deguonies trūkumo) rizika, nes gimdymas atliekant CP gali įvykti vos per kelias minutes. Kalbant apie šios operacijos trūkumus, moksliniai tyrimai rodo, kad taip gimę naujagimiai ateityje dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, plaučių uždegimu, turi silpnesnę imuninę sistemą nei vaikai, gimę natūraliais gimdymo takais.
Dažniausiai moterys „prašo“ cezario pjūvio operacijos tuomet, kai pavargusios nuo gimdymo, sąrėmių, ilgo skausmo jutimo. Daugybė moterų taip paniškai bijo gimdymo skausmo, kad atvykusios gimdyti pirmiausia teiraujasi, ar gaus epidurinę nejautrą arba iškart nori atlikti CP. Tačiau šios operacijos prašančios niekuomet nepagalvoja, kad operuojant neskaudės, bet po operacijos - skaudės labai.
Kartais moterys nežino, ko paklausti gydytojo ar akušerio, nes tiesiog neturi patirties, kaip vyksta operacija, o kaip natūralus gimdymas. Jeigu peržiūrėtume informaciją apie gimdymus, kuria moterys dalijasi socialiniuose tinkluose, pamatysime, kad daugiau nei 90 % visos šios informacijos yra neigiama: pasakojama, kaip moterys kentėjo, kaip jas kankino, kokia bloga gimdymo patirtis ar koks blogis yra CP.
Dažniausiai cezario pjūvio pageidaujama dėl baimės, kuri gali būti įvairi: didelio skausmo, gimdymo, neigiamų kitų moterų patirčių, informacijos apie gimdymą ir jo eigą stokos.
Tačiau po natūralaus gimdymo moterys atsistoja ant kojų po 2 val., o po cezario pjūvio geriausiu atveju po 4 val. ar daugiau, kai po nejautros pradeda jausti kojas. Po natūralaus gimdymo, jeigu moteriai viskas gerai, ji į namus gali išvykti jau po 6 val. Po cezario pjūvio rekomenduojama gimdymo įstaigoje pasilikti bent 2 paras, kad būtų galima stebėti kraujavimą, pjūvio vietos gijimą, kad moterys jaustųsi saugios ir drąsios važiuoti namo.
Cezario pjūvio operacija nerekomenduojama tuomet, kai moteris sveika, vaisius auga sveikas, be žymių problemų, mama gimdė natūraliai jau ne vieną kartą, visi gimdymai buvo sėkmingi. Taip pat nepatartinas tuomet, kai moterys „nori išbandyti kažką naujo“ arba „pasinaudoti savo teise rinktis gimdyti operuojant“. Visuomet visiems žmonėms sveikiau gyti, kai procesas įvyksta natūraliai, o ne po operacijų.
Pastebiu, kad tose šalyse, kur cezario pjūvio operacijų mažiau, moterys yra labiau patenkintos gimdymu, statistiškai ilgiau žindo naujagimius, o depresija po gimdymo nedažna. Islandijoje, Farerų salose, Grenlandijoje, Norvegijoje CP skaičius siekia 9-18 %, tačiau depresijos atvejų nustatoma vos 2-4 %, o iki 6 mėnesių išimtinai žindomų naujagimių skaičius siekia 80-85 %. Tose šalyse, kur cezario pjūvio operacijų skaičius yra aukštas, pvz.: Graikija, Kroatija, Turkija, CP siekia 65-75 % visų gimdymų, o depresijos atvejų per metus nustatoma net 40-60 %.
| Šalis | Cezario pjūvio dažnumas | Naujagimių mirtingumas (iš 1000) | Depresija po gimdymo |
|---|---|---|---|
| Islandija, Farerų salos, Grenlandija, Norvegija | 9-18% | Nenurodyta | 2-4% |
| Graikija | 65% | 4 | 44-59% (oficialiai) |
| Turkija | 70-75% | 10-12 | 40-60% |
| Lietuva | Apie 20% | 3 | Nenurodyta |
žymės:
Panašus:
- Cezario pjūvio operacija: svarbiausia informacija, kurią privalote žinoti!
- Šokiruojančios Cezario pjūvio tendencijos Lietuvoje: Ką kiekviena moteris privalo žinoti?
- Vyresnio Amžiaus Moterų Nėštumas: Svarbiausios Rizikos ir Patarimai Sėkmingam Nėštumui
- Kaip teisingai atlikti nėštumo testą namuose – paprasti žingsniai ir patarimai
- Šiltas kostiumėlis kūdikiui: kaip aprengti mažylį, kad jam būtų jauku ir saugu