Nėštumas - tai svarbus, gyvenimą keičiantis etapas bet kuriai moteriai. Šis laikotarpis paveikia ne tik fizinę ir emocinę būklę, bet ir intelektinę. Naujausi tyrimai rodo, kad nėštumas sukelia ilgalaikius pokyčius moters smegenyse.
Nėštumas kaip paauglystės laikotarpis
Pasak U. Neniškytės, nėštumas primena paauglystės laikotarpį: „Nėštumo metu mes tampame labiau emocingos (žinoma, ne visos), mums būna sunku su savimi, su artimaisiais - kaip ir jiems su mumis. Tai tam tikra prasme primena paauglystę.“ Ji teigia, kad jei paauglystės metu smegenys turi ištobulėti, kad taptume funkcionalūs suaugusieji, tai nėštumo metu smegenys turi mus paruošti būti geriausiomis mamomis. Pasak jos, nėštumo metu moters smegenys pasikeičia taip, kaip niekada daugiau suaugusiojo žmogaus gyvenime - tai yra didžiausias jų plastiškumo laikotarpis.
Pilkosios medžiagos pokyčiai
2016 metais pasirodęs mokslinis straipsnis nurodė, kad nėštumo metu smegenyse sumažėja pilkosios medžiagos. Tai yra medžiaga, kuri prarandama senėjimo procesuose ir sergant neurodegeneracinėmis ligomis. U. Neniškytės teigimu, nėštumo metu vyksta vadinamasis sinapsių genėjimas, kurio metu iš smegenų pašalinamos nereikalingos jungtys. Jungčių pašalinimas reiškia, kad prarandama pilkosios smegenų masės. Visgi tai nereiškia, kad nėštumo metu mes kvailėjame, tai reiškia, kad tam tikra prasme mes atjaunėjame: grįžta procesai, kurie veikė mūsų smegenyse ankstyvojoje vaikystėje ir paauglystėje.
Žmogui besivystant, išskiriami du pagrindiniai sinapsių genėjimo laikotarpiai: nuo 6 mėnesių iki 6 metų amžiaus bei paauglystės metu, kada vystantis atitinkamoms smegenų sritims, susidaro per daug jungčių.
Optimizavimas, o ne funkcijos praradimas
Pilkosios smegenų masės sumažėjimas nėštumo ir pogimdyviniu laiku yra siejamas ne su funkcijos praradimu (kas vyksta senatvėje), bet su jos optimizavimu, arba kitaip - smegenų efektyvumo padidinimu. „Sinapsių genėjimą galima palyginti su sodų genėjimu - procesas labai panašus. Juk jei leisime sode medžiams augti natūraliai, nesikišdami į procesą, obuolių daug neturėsime, jie bus maži. Bet jei sodą išgenėsime ir paliksime tik tas medžių šakas, kurios yra reikalingiausios - tada ir sulauksime geriausio rezultato“, - kalbėjo mokslininkė.
Kita vertus, moterys pirmojo nėštumo metu ir jau pagimdžiusios dažnai skundžiasi atminties sutrikimais - lyg prarastų smegenų efektyvumą. Tačiau moksliniai tyrimai, aiškindami pilkosios smegenų masės sumažėjimą šiuo laikotarpiu, to nepatvirtina.
„Turbūt atminties sutrikimus galima būtų sieti su kognityvinio krūvio teorija (ang. cognitive load theory). Tai reiškia, jog tuo periodu turime tiek daug apmąstyti ir prisiminti, kad pamirštame kitus dalykus“, - aiškino U. Neniškytė. Natūralu, jog pamirštame dalykus, kurie yra mums įprasti, nes nėščios turime ruoštis tapti mamomis, dirbame ir atliekame socialines funkcijas. Ji taip pat pridūrė, kad, anot tyrimų, pokyčiai smegenyse, vykstantys pirmojo nėštumo metu, išlieka bent dvejus metus - tiek yra tirta mokslininkų. Tad tikėtina, kad jie išlieka ir visą gyvenimą.
Ryšio su naujagimiu užmezgimas
Kalbėdama apie gimdymo ir pogimdyvinį laikotarpį, U. Neniškytė aiškino, jog svarbiausias dalykas moteriai yra ryšio su naujagimiu užmezgimas. Prieraišumas susisieja su vadinamosiomis senosiomis žinduolių smegenimis - limbine sistema (atsakinga už emocijas ir jų apdorojimą).
„Čia yra svarbios dvi sritys: hipokampas ir migdolinis kūnas. Hipokampe, kuris atsakingas už atmintį, orientaciją erdvėje, po gimdymo susidaro daug naujų jungčių, todėl ši sritis labai sustiprėja. Migdolinis kūnas apdoroja informaciją, yra susijęs su baime, nerimu, - tai yra giluminiai smegenų procesai, kurių mes negalime kontroliuoti. Todėl, pavyzdžiui, logiškai suvaldyti motinišką nerimą yra tarsi Sizifo darbas. Be to, migdolinis kūnas aktyvuojasi vien žiūrint į savo vaiką, ir mes dėl to jaučiamės labai gerai, tarsi gaunantys atpildo“, - aiškino U. Neniškytė.
Oksitocino svarba
Šiam procesui labai svarbus neuronešiklis oksitocinas, kuris vadinamas ištikimybės hormonu. Jis dalyvauja bet kokiuose procesuose, kai yra užmezgamas labai artimas ryšys su kitu žmogumi (partneriu, draugu, vaiku). Oksitocinas gaminasi smegenyse, veikia limbinėje sistemoje ir yra svarbus tokioms funkcijoms, kaip gimdymas, pieno atleidimo refleksas. Gimdymo metu dideli oksitocino kiekiai tiek motinai, tiek naujagimiui yra reikalingi, kad užsimegztų stiprus tarpusavio ryšys, kad mes įsimylėtume savo vaiką. Mokslininkai palygino ir pamatė, kad pagimdžiusios moters ir suaugusio įsimylėjusio žmogaus smegenyse vyksta tas pats procesas.
Žindymo įtaka
U. Neniškytė pasakojo, jog vėliau didesni oksitocino kiekiai skiriasi žindymo metu, todėl žindymas skatina prieraišaus ryšio su kūdikiu formavimąsi ir stiprinimą. Stebint, kas vyksta moters smegenyse žindymo laikotarpiu, matoma, kad limbinės sritys gerokai stipriau aktyvuojasi nei nežindant. Turime suprasti, kad gamta pasistengė, jog žindymas fiziologiškai formuoja stipresnį ryšį su vaiku. Klinikiniai psichologai aiškina, kad susiformuoja vadinama diada: tai reiškia, jog negalime žindančios motinos ir naujagimio vertinti kaip atskirų individų - socialiniu požiūriu jie yra kaip vienetas.
Anot jos, žindančių moterų artimesnis ryšys su vaiku pasireiškia ir tuo, kad jos jautriau reaguoja į vaiko verksmą (kadangi stipriau aktyvuojasi migdolinis kūnas). Kita vertus, dėl šios srities stipresnio aktyvumo, kartais moterims po gimdymo pasireiškia obsesinių požymių (pavyzdžiui, tikrinimas, ar vaikas kvėpuoja; kompulsinis rankų plovimas). Be to, oksitocinas blokuoja ir streso hormonų išsiskyrimą. Migdolinio kūno pokyčiai, kurie didiną baimę ir nerimą, įvyksta nepriklausomai nuo to, ar moteris žindo, ar ne, tačiau žindymo laikotarpiu pasireiškiantis oksitocino poveikis iš principo subalansuoja nerimą ir stresą.
Tyrimai apie smegenų pokyčius
Tarptautinė mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Elzelin Hokzema iš Leideno universiteto Olandijoje, įrodė, kad nėštumas daro ilgalaikį poveikį motinos smegenims, keisdamas jų struktūrą. Būtent šie pokyčiai leidžia moteriai geriau pasirūpinti savo mažyliu. Tyrimai truko 5 metus, per tą laiką mokslininkai, pasitelkę magnetinio rezonanso tomografiją, ištyrė 25 moteris iki nėštumo ir po gimdymo, o taip pat 19 vyrų - būsimų tėvų. Taip pat komanda nuskenavo 20 ne nėščių moterų ir 17 jų partnerių. Rezultatai parodė, kad besilaukiančių smegenys pastebimai skiriasi nuo kitų tyrimų dalyvių smegenų (tame tarpe ir nuo būsimų tėvų). Tarp viso kito, besilaukiančioms sumažėdavo pilkosios medžiagos apimtis priešakinėje ir užpakalinėje smegenų žievės dalyse.
Šios smegenų sritys atsakingos už socialinius procesus, tokius kaip mokėjimas užjausti ir suprasti kitus, t.y. už tai, kas priskiriama kito žmogaus mentalinės būklės atpažinimui. Mokslininkai pažymi: nežiūrint į visuotinai priimtą požiūrį, kad pilkosios medžiagos sumažėjimas negatyviai veikia žmogų, šiuo konkrečiu atveju smegenys paprasčiausiai teisingai save perderina. Tai patvirtina faktas, kad nė vienai eksperimento dalyvei nebuvo nustatyta kokių nors kognityvių pažeidimų. Autorių nuomone, jų pastebėti pokyčiai yra evoliucinis mechanizmas, kuris leidžia motinai emociškai adaptuotis prie naujagimio. Kadangi pas būsimus tėčius pokyčių smegenų struktūroje nebuvo aptikta, tyrinėtoja daro prielaidą, kad fenomenas gali būti susijęs su moteriškų hormonų išsiskyrimu.
Mokslininkai atliko ir kitą eksperimentą: jie rodė motinoms jų vaikų nuotraukas ir stebėjo smegenyse vykstančius procesus. Paaiškėjo, kad kai mama mato savo mažylį nuotraukoje, jai padidėja neuronų aktyvumas, ir būtent tose smegenų srityse, kur sumažėjo pilkosios medžiagos apimtis. Šis atradimas privertė komandą suformuoti papildomus psichologinius testus, kurie galėtų išaiškinti emocinį mamos prisirišimą prie kūdikio. Rezultate paaiškėjo, kad kuo mažesnė pilkosios medžiagos apimtis, tuo stipresnis motinos prisirišimas. Įdomu, kad visi struktūriniai pokyčiai dalyvėms išlikdavo dar du metus po gimdymo. Beje, nežiūrint į paplitusią nuomonę, kad nėštumas daro įtaką moters atminčiai, tyrinėtojai testavimo metu nenustatė jokio skirtumo tarp būsimų mamų ir nesilaukiančių eksperimento dalyvių.
Šie pokyčiai „gali suteikti adaptyvių privalumų motinos ir vaiko santykių užmezgimui“, - teigia tyrimo tyrėjai iš Amsterdamo universiteto. Ankstesniame Ispanijoje atliktame nėščių moterų tyrime ta pati tyrėjų grupė nustatė, kad dalyvių smegenyse sumažėjo pilkosios medžiagos kiekis ir kad šis sumažėjimas išliko iki dvejų metų po to, kai moterys pagimdė. Naujajame tyrime, atliktame Nyderlanduose, tyrėjai išplėtė šį darbą, ištyrę daugiau smegenų sričių, rašo „Live Science“. Jie stebėjo 80 moterų, kurios tyrimo pradžioje nebuvo nėščios ir niekada anksčiau neturėjo kūdikio. Tyrimo metu 40 moterų pastojo. Visų moterų smegenys buvo nuskenuotos tyrimo pradžioje ir įvairiais laikotarpiais po jo, įskaitant netrukus po gimdymo ir praėjus vieneriems metams po gimdymo. Tyrėjai nustatė, kad po gimdymo pastojusios moterys neteko pilkosios medžiagos.
Anot autorių, ankstesnio tyrimo išvados pakartojimas dar kartą leidžia manyti, kad šie rezultatai yra patikimi ir pastebimi įvairių šalių žmonėms. Šie pilkosios medžiagos nuostoliai nebūtinai yra žalingi - veikiau jie gali reikšti smegenų „derinimą“, kuris gali būti naudingas rūpinantis kūdikiu. Įdomu tai, kad pilkosios medžiagos nykimas buvo susijęs su vadinamuoju lizdiniu elgesiu, kuris atliekamas siekiant pasiruošti kūdikio atėjimui, pavyzdžiui, ruošiant vaikų kambarį ar tvarkant namus.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nėščioms moterims pakito smegenų sistema, vadinama numatytojo režimo tinklu, t. y. grupė smegenų sričių, kurios yra aktyviausios, kai žmogus neatlieka konkrečios užduoties. Manoma, kad šis tinklas yra aktyvus, kai leidžiame mintims klaidžioti, ir yra susijęs su savirefleksija ir autobiografine atmintimi, taip pat su socialiniais procesais, tokiais kaip empatija, teigė autoriai. Be to, moterys, kurių numatytojo režimo tinklo pokyčiai buvo didesni, teigė jaučiančios didesnį ryšį su kūdikiu ir jaučiančios didesnį malonumą bendraudamos su kūdikiu, palyginti su moterimis, kurių pokyčiai buvo mažesni.
Tyrėjai padarė prielaidą, kad numatytojo režimo tinklo pokyčiai nėštumo metu gali pakeisti nervinį savasties pagrindą, „prisidėdami prie moters tapatybės ir susitelkimo pokyčių, kurie dažnai lydi naująją motinystę“, - teigė autoriai. Vis dėlto mokslininkai negali atmesti galimybės, kad su šiais smegenų pokyčiais gali būti susiję ir kiti, tyrime nenustatyti veiksniai, įskaitant fizinį krūvį ar mitybą, todėl jie paragino atlikti tolesnius, didesnius tyrimus šiems veiksniams ištirti.
Tyrimo rezultatai rodo, kad šie neurologiniai pokyčiai gali paskatinti motinos ir kūdikio ryšį ir gali būti svarbūs tapatybės pokyčiams, kuriuos daugelis moterų jaučia tapusios motinomis, teigia tyrėjai. „Šie duomenys suteikia svarbių įžvalgų apie tapimo motina poveikį žmogaus smegenims ir rodo ryškius smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius“, - rašė autoriai tyrime, kuris lapkričio 22 d. buvo paskelbtas žurnale „Nature“.
Hormonų įtaka
Kanados mokslininkės dr. Liisos Galea iš Britų Kolumbijos universiteto paskelbtos išvados vargu ar nustebins moteris, kurios patyrė nėštumą. Tyrimas parodo, kad hormonai, išsiskiriantys besilaukiančios moters organizme, turi ilgalaikį poveikį smegenims. „Mūsų naujausias tyrimas parodė, kad nėštumo metu išsiskiriantys hormonai pakeičia moters gebėjimą mokytis ir mąstyti, taip pat neuroplastiškumą (nervų sistemos savybę keistis, augti ir formuoti naujas jungtis dėl naujai įgytos patirties). Tai yra, motinystė visam laikui pakeičia smegenis“, - sako dr. Liisa Galea.
Tyrimo išvadose teigiama, kad estrogenas, išsiskiriantis vyresnio amžiaus moterų organizme, neigiamai veikė bandomųjų gyvūnų patelių, kurios turėjo jauniklių, smegenų neuroplastiškumą (gebėjimą mokytis naujų dalykų). Kitaip tariant, moterų po menopauzės organizme išsiskiriantis estrogenas trukdo vidutinio amžiaus moterims, turinčioms vaikų, įgyti naujų įgūdžių ir neleidžia smegenyse formuotis naujoms atminties jungtims. O patelių, kurios nebuvo patyrusios nėštumo, organizmą paveikus minėtu hormonu, jų atminties ir mąstymo gebėjimai pagerėjo. Kitaip tariant, pomenopauziniai hormonai pagerino nėštumo nepatyrusių žiurkių smegenų veiklą. Kita vertus, estrogenas, kurį išskiria jaunų moterų organizmas, pagerino ir jauniklių turėjusių, ir niekada jų neturėjusių patelių smegenų funkcijas.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Atverk Paslaptis: Kaip Išsaugoti Meilę ir Harmoningus Santykius Po Gimdymo!
- Moters teisė į abortą: svarbiausi argumentai už ir prieš, kuriuos privalote žinoti
- Neįtikėtini gimdos ir kūno pokyčiai nėštumo metu, kuriuos privalote žinoti!
- Placenta – stebuklingas moters organas, kuris saugo ir maitina kūdikį nėštumo metu!
- Kraujo Skystinimas Nėštumo Metu: Kada Reikia ir Kaip Išvengti Rizikų
- Kur ir Kaip Gauti Dokumentus Gimus Vaikui Lietuvoje – Pilnas Vadovas